– Apklausos rezultatai rodo, kad lietuviams suprantamos taršaus kuro, transporto problemos, bet savo indėlio įdėti nesinori. Kaip spręsti šitą problemą?
– Spalį „Neste Lietuva“ inicijavo tyrimą ir jo rezultatai parodė paradoksalią situaciją, kad daugumai Lietuvos vairuotojų transporto priemonės (ar jų vairuojamos, ar siuntų tarnybų, pavėžėjų) draugiškumas aplinkai svarbus, bet tik penktadalis sutinka mokėti.
Tai parodo, kad kaina, renkantis ar degalai bus iš naftos gaminti ar kitų alternatyvių priemonių, vis dar yra svarbi. Manau, kad situacija keičiasi ir vis daugiau Lietuvos gyventojų rūpinasi šiuo klausimu ir ateityje tai tikrai keisis ir tam turės įtakos keletas veiksnių.
Pirmiausia, tai prieinamumas alternatyvių priemonių, kurios pakeistų degalus iš naftos. Jeigu kalbėtume apie elektromobilius, matome, kad įkrovimo stotelių prieinamumas tik didėja.
Mes savo tinklo degalinėje esame atsidarę greito įkrovimo stotelę ir ketiname plėstis. Antroji alternatyva reali Lietuvos rinkoje yra degalai iš atsinaujinančių žaliavų, tai yra „Neste MY Renewable Diesel“. Šiais metais išplėtėme taškus, kuriuose parduodame, ir dabar turime jau 70 degalinių.
Taigi prieinamumas vis didėja. Vieną dalį galime padengti. Kita dalis yra kaina. Vartotojai nelinkę permokėti, bet žiūrint kainos prasme degalai iš atsinaujinančių žaliavų šiandien nėra taip stipriai brangesni nei degalai, pagaminti iš naftos.
Taigi kainos prasme prieinamumas taip pat didėja. Turint omeny tai, kad dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų klientai gali maišyti tiek su paprastu dyzelinu, tiek pilti gryną ir nereikia keisti automobilio. Nereikia papildomų investicijų.
Bendrai žiūrint patrauklumas naudoti mažiau taršias priemones Lietuvoje tik didėja. Svarbiausia, jas naudoti ir judėti link tvaresnio transporto.
Taip pat yra svarbi edukacija ir visuomenės švietimas, jūs sakot, kad daug kas žino, taip, bet man atrodo, kad daug kas dar ne iki galo gerai žino, koks yra klimato kaitos problemos mastas, iššūkiai ir galimos pasekmės.
– Paklauskime Ievos, nes girdime, kad pasirinkimo yra, bet esminis klausimas žmonių suvokime ir elgsenoje? Žmonės kaip ir žino, bet nesupranta prasmės.
– Statistika ir visuomenės nuomonės apklausos pasižymi tuo, kad kokį klausimą užduosi, tokį atsakymą ir gausi. Jeigu būtumėt paklausę žmogaus, ar jis nori gyvent sveikesnėje aplinkoje, kvėpuot mažiau užterštu oru, turbūt būtų daugiau atsakymų taip. Ar esi pasiryžęs šiek tiek primokėti už tai, kad oras būtų švaresnis? Turbūt irgi atsakymų būtų daugiau.
Kalbant bendrai man atrodo tai yra kompleksinė problema ir reikia kelti klausimą, kodėl tradiciniai degalai vis dar kainuoja taip pigiai kaip kainuoja ir kodėl tos alternatyvios priemonės tampa brangesniu pasirinkimu, kuris ne visiems prieinamas.
Tai yra esminė yda, kuri trukdo visai transformacijai sektoriaus ir mes tikrai neturim moralinės teisės kaltinti paprasto eilinio žmogaus už tai, kad jis atsisako leisti pinigus, kurių jam reikia maistui, vaikų išsilavinimui užtikrinti ir kitiem elementariems gyvenimiškiems dalykam.
Esminis pokytis turėtų būti mokestinėj sistemoj, kad iškastinis kuras ir jo produktai būtų apmokestinti pagal realų poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Kai tai atsitiks visos tvarios alternatyvos, ar tai būtų antros kartos biodegalai ar elektrifikacijos sprendimai, taps ekonomiškesnės ir visi norės jomis naudotis.
– Kalbant apie elektra varomą transportą. Matėme vienu metu didelį susidomėjimą, dabar jis mažėja. Kaip manot, ar tai turėtų būti pagrindinis akcentas, kur turėtų judėti transporto klausimas?
– Geras pastebėjimas. Remiantis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ataskaitos duomenimis, didžiausia ŠESD emisija yra iš transporto sektoriaus (31 proc.) ir energetikos (30 proc.). Matome, kad taršos mastas didelis, problema plati.
Renkantis tik vieną būdą ar priemonę ir apribojant kitas, ne pats geriausias būdas ją įveikti. Mes sakome, kad visos esamos priemonės reikalingos, jei norime klimato kaitos problemą įveikti. Tiek esamos, kaip kalbėjome elektromobiliai, degalai iš atsinaujinančių žaliavų, tiek būsimos – žaliasis vandenilis, kitos priemonės. Elektra tikriausiai nėra vienas sprendimas, bet vienas iš.
– Europa yra priėjusi naują kryptį, ji pasakiusi, kad 2035 m. nauji vidaus degimo varikliai mūsų bendrijos rinkoje nebegali būti parduodami.
Žinodami tą datą, mes kaip valstybė ir visuomenė, turime ruoštis, o to pasiruošimo Lietuvos mastu trūksta, elektromobilių krovimo infrastruktūra atsilieka nuo poreikių milžiniškai. Mes vis dar nesame susitvarkę elektros perdavimo pajėgumų, kad būtų galima stoteles diegti, jos būtų greitos.
Neturime politikos, kuri skatintų įsigyti tokią transporto priemonę, turime vis dar galiojančias kompensacijas naujiems elektromobiliams, čia galima kelti klausimą dėl klimato teisingumo, kiek jos yra socialiai sąžiningos, nes tie, kas gali įsigyti naują mašiną, gali turbūt įsigyti ją ir be kompensacijos. Ką aš matau, kad viešasis sektorius nėra atlikęs iki galo savo namų darbų ir turime daug stereotipų.
Pasireiškia ir lyčių nelygybės problema, nes tyrimai rodo, jog daugelis vyrų įsitikinę, kad turėti automobilį galingą, yra vyriškumo ženklas, o vairuoti elektromobilį yra nerimta ir neatitinka to įvaizdžio.
– Pabaigai noriu abiejų paklausti, kaip įsivaizduojate transporto sektorių po 10 m.?
– Mes labai paprastai įsivaizduojame, vis dar bus labai daug transporto su vidaus degimo varikliais, tai rodo ir tyrimai, ir prognozės. Transformacija, elektrifikacija bus, bet sakome, kad reikia ir dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų ir kitų priemonių, nes transportas greitai nesikeičia, Europoje vidutinis automobilio amžius yra apie 15 m. Taigi jie vis dar gaminami ir po 10 m. tikrai dar bus naudojami.
– Aš įsivaizduoju, kad po 10 m. gatvėse garsiau skamba žmonių pašnekesiai, o ne automobilių gausmas, bet ar tai pavyks – visų mūsų uždavinys.
Turim vystyti ir viešąjį transportą, daryti miestus patogesnius pėstiesiems, dviratininkams, sutinku, kad jei visus dyzelius ar benzininius automobilius pakeisime elektriniais daug problemų iš mūsų miestų neišvyks, nes yra spūstys, vietinė oro tarša, kuri kyla dėl padangų trinties su kelio danga, reikia kompleksinio požiūrio ir tikiu, kad jis įmanomas.
