„Aš esu pakankamai jauna, bet laikau save pakankamai apsišvietusia klimato kaitos klausimais. Būtent klimato krizė, kuri yra susijusi su medžių kirtimu, su tuo, kaip žmogus traktuoja aplinką, kaip mes apskritai vertiname savo buvimą žemėje ir elgesį su ja, tai labai paveiks mane ateityje. Tai paveiks mano vaikus, tai jau dabar paveikė daugybės valstybių žmones, net ir Lietuvoje“, – sako Ugnė Misevičiūtė.
Moksleivė pastebi, kad klimato krizė yra didelė rizika pasaulio visuomenėms: „Nuo gaisrų ir potvynių iki paprasčiausio maisto produktų pabrangimo.“ Pasak jos, apie tai per mažai kalbama. „Atrodo, kad mes stovime gaisre ir nematome to gaisro“, – palygina Ugnė.
„Fridays for future“ bendruomeninis judėjimas prasidėjo nuo Gretos Thunberg. „Penktadieniai dėl ateities“ – tokiu šūkiu aktyvistė kvietė viso pasaulio jaunus žmonės protestuoti prieš tai, kas šiuo metu daroma planetoje. Ji vis kartojo, kad jauna karta kaltina suaugusius, kurie taip apteršė žemę, kad joje tapo neįmanoma gyventi.
Lietuvoje „Fridays for future“ nariai kovoja už medžius, ypač daug priekaištų šios bendruomenės nariai turi sostinės valdžiai. „Yra kertami brandūs medžiai, mažėja želdynai arba tuose plotuose suprastėja medžio ar krūmo amžius ir kokybė“, – sako Ugnė.
Pasak „Fridays for future“ narės, vyrauja įsitikinimas, kad keli pasodinti sodinukai atstoja brandaus šimtamečio medžio funkcijas ir kokybę: „Tai yra netiesa, todėl mes norime protestuoti. Vilniaus miesto aplinka iš dalies yra žalojama.“
Pastaruoju metu Vilniaus mieste vyko, vyksta ir dar planuojama daugybė rekonstrukcijų, kelių tiesimų, viešųjų erdvių tobulinimų ir statybų. Šie projektai miestą turintys paversti patrauklesniu turistams, patogesniu gyventojams. „Fridays for future“ bendruomenės nariai sako, kad, deja, vykdant šiuos pokyčius buvo užmiršti labai svarbūs miesto gyventojai – medžiai.
„Fridays for future“ Vilniaus padalinys rugsėjo pabaigoje surengė protestą prie savivaldybės, o po mėnesio sostinės meras Remigijus Šimašius pristatė naująjį Vilniaus gatvių standartą – 12 principų, pagal kuriuos jau šiuo metu planuojamos, rekonstruojamos ir tvarkomos sostinės gatvės.
„Tai yra ilgas kelias – tam tikra prasme desovietizuoti miesto erdves ir padaryti jas draugiškomis, humaniškomis ir vakarietiškomis“, – sako Vilniaus meras.
„Fridays for future“ Vilnius bendruomenės duomenimis, Lukiškių aikštėje buvo nukirsta 12 liepų, vykdant Reformatų skvero rekonstrukciją iškirsti 67 medžiai, vyksta teismo procesas dėl medžių kirtimo Trakų Vokės parke. Bendruomenei pavyko išsaugoti kelis šimtus Sapiegų parko medžių, dar laukia kova už Šeškinės Ozo parko ir Tauro kalno medžius, nes čia taip pat numatytos rekonstrukcijos.
Ugnė Misevičiūtė sako, kad dauguma Europos sostinių ir kitų miestų stengiasi žalumą išsaugoti ir grąžinti būtent į miesto centrus. Vis dėlto, pasak jos, neužtenka turėti vieno medžiais apsodinto parko, kai visas likęs miestas yra tik trinkelės ir asfaltas.
Šiandien savivaldybėms nėra jokios prievolės atkurti sunaikintus miestų medžius. Seimo narys Linas Jonauskas įregistravo Želdynų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią per metus atkurti miestų gatvėse sunaikintus medžius.