Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba pranešė, kad 2023-ieji buvo šilčiausi metai istorijoje, temperatūra beveik peržengė kritinę ribą – 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su 19 amžiaus pabaiga. Kasmet pasaulyje sugeneruojama daugiau nei 2 milijardai tonų atliekų, iš kurių – beveik pusė maisto atliekos. Tai tik keli rodikliai akcentuojantys beprotiškais tempais augantį vartojimą ir jo daromą poveikį aplinkai, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Kasmet surenkamų atliekų kiekiai auga. Dalį į mišrių atliekų konteinerius patenkančio turinio dar galima perdirbti ar prikelti antram gyvenimui, todėl Žemės mėnesio proga norisi priminti, kad kiekvienas paliekame pėdsaką, tačiau tik nuo mūsų sprendimų priklausys, koks ryškus jis bus. Atliekų rūšiavimas yra labai svarbus, tačiau pradėti visgi reikėtų nuo atsakingo vartojimo, tegul šis priminimas bus puiki proga peržvelgti savo įpročius“, – sako bendrovės „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Patarimai Velykiniam stalui
Po švenčių dažnų namų problema tampa dideliais kiekiais išmetamas nespėtas suvartoti maistas. V. Balčiauskaitė primena savo pirkinių krepšelį planuoti apgalvotai ir saikingai.
„Gaminkite tik tiek, kiek žinote, kad pavyks suvalgyti – už tai padėkos ne tik gamta, bet ir piniginė. Maisto likučius pasidalykite drauge su svečiais ar pakvieskite pasisvečiuoti tuos, kurie galbūt negali šiemet sau leisti dosnaus stalo. Jeigu visgi liko maisto, jį pasistenkite sunaudoti kituose patiekaluose ir laikykite tinkamomis sąlygomis, venkite palikti ant stalo“, – pataria tvarumo ekspertė.
Anot jos, panašios taisyklės galioja ir galvojant apie šventines dekoracijas. Tam puikiai tinka beržo šakelės, kačiukai ar miškuose jau pražydusios žibutės, jeigu namuose yra vaikų, galbūt jie gali pagaminti dekoracijų iš pakuočių ar kitų namuose turimų daiktų.
„Iš plastiko pagamintos dekoracijos po šventės tampa atliekomis, kurios dažnai nėra tinkamos perdirbti. Jeigu visgi įsigijote ar jau turite namuose tokių šventinių atributų, juos stenkitės naudoti kuo ilgiau, nusibodus – padovanokite ar parduokite kitiems. Kartais gali pavykti atnaujinti jau turimas dekoracijas, jas perdažius ar papuošus, pavyzdžiui, nauju kaspinėliu“, – sako V. Balčiauskaitė.
Vartojimo problematiką atspindi ir menas
Siekiant atkreipti dėmesį į vis augantį vartojimą, Žemės dienos proga Kaune sukurta instaliacija „Choras“, ją apžiūrėti galima adresu Studentų g. 50.
Menininkės A. Kišonaitės sukurta instaliacija vaizduoja „Chorą“, kuris, paspaudus specialų mygtuką, atlieka lietuvių liaudies sutartinę primenantį kūrinį, raginantį Žemės dienos ir mėnesio proga skirti daugiau dėmesio atsakingam vartojimui. Instaliacijos autorė pasakoja, kad savo darbais visuomet stengiasi ne pamokslauti, o skleisti pozityvią žinutę, pasitelkti žaismingumą ir estetiką.
Nors instaliacija buvo kuriama iš atliekų, A. Kišonaitė rūpinosi, kad galutinis vaizdas būtų malonus akiai. Menininkė pripažįsta, kad konstravimo etapas nebuvo toks paprastas, kaip gali atrodyti.
„Kiekviena medžiaga turi savo charakteristiką, todėl turi būti jungiama skirtingomis technikomis, tarkime, vienos limpa, kitas reikia susukti. Man šis eksperimentavimo etapas yra smagus, jautiesi atradėju, kai pavyksta išgauti norimą rezultatą. Džiaugiuosi, kad žiemą sostinėje eksponuojant šią instaliaciją sulaukėme daugybės pozityvių reakcijų, matėme, kad ji traukia įvairaus amžiaus praeivius“, – pasakoja ji.
Instaliacijai panaudotos ir antram gyvenimui prikeltos atliekos yra surinktos iš atliekų rūšiavimo centrų. Kūriniui pasitelkti plastiko bakeliai, PET buteliai, metalo skardinės bei stiklo buteliukai. Drabužiai „choristams“ sukurti iš didmaišių.
Planuojama, kad vėliau instaliacija „Choras“ bus eksponuojama kituose miestuose. Praėjusių metų pabaigoje žinią apie atsakingą vartojimą ji skleidė sostinės gyventojams ir svečiams.