Valdininkai turi atsakymą
Klaipėdietis, gyvenantis privačių namų kvartale Mokyklos gatvėje ir kenčiantis dėl nuolatinės oro taršos, kurią sukelia nežinia kuo namus šildantys kaimynai, dar prieš dvejus metus dėl to kreipėsi į savivaldybę.
Tačiau tada valdininkai, užuot ėmęsi konkrečių veiksmų blogybei šalinti, informavo, jog „laukia naujų direktyvų“.
Pats savo privatų namą dujomis šildantis klaipėdietis Kęstutis mano, kad ir kiti kaimynai turėtų pasekti jo pavyzdžiu, nes kietojo kuro tarša jau tampa nebepakenčiama – žiemą nėra kuo kvėpuoti.
Todėl vyras ir kreipėsi į miesto vadovybę, kad ši ką nors darytų, nes sprendimo reikia šiandien, o ne po dešimties metų.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje židinio negali eksploatuoti, jei kaminkrėtys neišdavė pažymos. Ir ta pažyma reikalinga kiekvienais metais. O pas mus kas kontroliuoja, kuo žmonės šildo savo privačius namus? Kaip kovoti su kaimynu, kuris neaišku, ką degina savo krosnyje?“ – klausė pasipiktinęs klaipėdietis.
Kęstutis tada kreipėsi ir į savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų parengta tvarka ir inicijuotas tarybos sprendimas, kuriuo miesto teritorijos ribose būtų uždrausta kietojo kuro įrenginių eksploatacija be individualių filtravimo priemonių.
Savivaldybės atstovai padėkojo klaipėdiečiui už rūpinimąsi švaresne miesto aplinka bei pateiktus argumentus dėl kūrenimosi kietuoju kuru ir pridūrė, kad ši problema yra ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose.
Dar pastebėjo, kad „oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimo priemonėse Urbanistikos skyrius įpareigotas rengiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą atnaujinti Energijos rūšies ir naudojimo šildymui specialųjį planą“.
Klaipėdietis tokį atsakymą įvertino kaip pasityčiojimą ir atkreipė dėmesį, kad mieste nėra nė vienos institucijos, kuri vestų apskaitą bei tikrintų, ar tinkamu kuru šildosi gyventojai.
Kęstutis teigė nepastebėjęs ir nė vieno filtravimo įrenginio ant šių gyventojų kaminų.
Kova – be rezultatų
Kas pasikeitė per dvejus metus? Ogi nieko, tikino klaipėdietis, nepajėgiantis vienas kovoti su kaimynais namus šildančiais nekokybišku kuru ar galbūt net atliekomis.
„Kuo šildo namus? Manau, viskuo. Vakar išėjau į lauką ir pajutau degančio plastiko kvapą. Ar pats turiu lakstyti po visą kvartalą ir ieškoti, iš kokio namo dvokia? Yra tam institucijos, kurios turi tas funkcijas atlikti. Bet faktas tas, kad teršimas tęsiasi. Mano įsitikinimu, miesto ribose jokiu kietu kuru neturėtų būti leidžiama šildyti namų“, – neabejoja klaipėdietis.
Prabilus apie tai, kad nuo kito šildymo sezono Klaipėdoje veikiausiai bus uždrausta kūrenti anglimis, Kęstutis pabrėžė, kad liks malkos, kurios degdamos ne ką mažiau taršios.
„Deginant šlapias malkas baisu, koks procesas vyksta. Kiek šlakų išsiskiria į atmosferą. Kaimynystėje gyvena toks socialiai remtinas asmuo, mačiau, kaip jam spalio mėnesį atvežė žalių beržinių malkų. Rašiau pretenziją dėl taip nuodijamo oro, bet niekam tai nerūpi. Jiems atrodo, kad tai ponų išsigalvojimai, siekiant gyventi švariau“, – ironizavo Kęstutis.
Klaipėdietis įsitikinęs, kad šiuo klausimu reikia keisti žmonių sąmonę. Kūrenimas kietuoju kuru yra tarsi pilkoji zona, kurios niekas nenori matyti.
„Mokyklos privačių namų kvartale mažiausiai pusė visų namų apšildoma iškastiniu kuru arba malkomis. Žinoma, tas kvartalas modernėja, bet, mano įsitikinimu, ten, kur yra atvestos miesto komunikacijos, autonominio šildymo neturėtų likti“, – teigė Kęstutis.
Planuose – švaresnė ateitis
Tačiau, regis, prošvaisčių atsirado. Savivaldybė užsibrėžė surinkti duomenis, kiek privačių namų Klaipėdoje vis dar šildomi anglimis.
Šiuo iškastiniu kuru dažniausiai šildomi senesnės statybos namai.
Būtent todėl šaltuoju metu itin padaugėja gyventojų skundų dėl taršos.
Žmonės kreipėsi ir į Klaipėdos vadovus, kad būtų inicijuotas tarybos sprendimas, kuriuo miesto teritorijos ribose būtų uždrausta kietojo kuro įrenginių be filtravimo priemonių eksploatacija.
Formaliai apie pernelyg dūmijančius privačių namų kaminus galima pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui.
Klaipėdos savivaldybės administracijoje atsirado iniciatyva mieste uždrausti šildyti namus iškastiniu kuru, tai yra anglimis.
„Galbūt jau būtų laikas atsisakyti anglių, nes visi norime gyventi švarioje aplinkoje. Siūlysime gyventojams paieškoti alternatyvių kuro variantų, nes anglimis kūrenti mieste, kur žmonių koncentracija didelė, negerai, anglių tikrai neturėtų likti. Dabar kalbame, diskutuojame, bandome išsiaiškinti, kiek tokių anglimis šildomų namų yra. Žinodami mastą, spręsime, kokių veiksmų imtis“, – šį rudenį kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Jis neslėpė, jog šildymo sezonui jau prasidėjus, veikiausiai šiais metais tos problemos išspręsti dar nepavyks.
„Negalime pastatyti žmonių prieš faktą ir pasakyti, kad dabar bus kitaip. Nekalbame apie šiuos metus, realiausia tai būtų galima išspręsti kitą šildymo sezoną“, – pabrėžė A.Dobranskis.
Namų dar neskaičiavo
Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė patikino, kad savivaldybėje yra ruošiamas specialusis šildymo planas.
O Aplinkos oro valdymo plane yra priemonė – būstų inventorizacija. Ją turėtų atlikti Statinių priežiūros skyrius.
Statybos leidimų skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, kad kol kas iškastiniu kuru šildomų namų inventorizacija nepradėta.
Jis patikino, kad tik ateityje bus perkama paslauga kietuoju kuru kuriamų pastatų suskaičiavimui ir įvertinimui.
„Tikrai nežinau net preliminariai, kiek tokių namų galėtų būti Klaipėdoje. Ir vargu ar kas nors galėtų tai žinoti, juk niekas niekada jų neskaičiavo“, – tvirtino G.Pocius.
Signalai nepasitvirtina?
Šildant pastatus kietuoju kuru, tarp jų – anglimis ar malkomis, oras teršiamas kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais, kuriems ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, taip pat sergantieji astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis.
Formaliai apie pernelyg dūmijančius privačių namų kaminus dabar galima pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui.
„O mūsų skyrių pasiekia pavieniai gyventojų skundai dėl oro taršos. Dažniausiai iš Mokyklos, Treko ar Tauralaukio gyvenamųjų namų kvartalų, bet per metus būna tik keli atvejai. Gal žmonės tiesiogiai kreipiasi į Aplinkos apsaugos departamentą“, – svarstė R.Jievaitienė.
Aplinkosaugininkų teigimu, piliečiai aktyviau praneša apie atliekų deginimą̨.
Pavyzdžiui, vien šių metų gruodį Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone gavo 6 pranešimus dėl kūrenimo atliekomis, tačiau pareigūnams patikrinus, esą nė vienas pranešimas nepasitvirtino.
Šio pobūdžio pranešimų per visus 2018 metus buvo gauta 1 348, 2017 m. – 1 177, tačiau dalis šių pranešimų taip pat nepasitvirtino.
Atsakomybę už teršalų išmetimą į aplinkos orą numato Administracinių nusižengimų kodeksas.
Siekiant užkirsti kelią neteisėtam atliekų deginimui, nuo spalio 1-osios iki lapkričio 30 d. visoje Lietuvoje organizuojama aplinkosaugos akcija „Kaminukas“, per kurią vykdoma sustiprinta neteisėto atliekų deginimo kontrolė bei aplinkos taršos prevencija.