Elektrinių savininkai svarsto, kiek jiems kainuos įrangos utilizavimas, su kokiomis atliekomis ją reikės išmesti, o galbūt atiduoti perdirbimui. Taip pat ne visiems aišku, kas turės už visa tai sumokėti.
Ekspertai tikina, kad nors kol kas Lietuvoje dar nėra daug susidėvėjusių elektrinių, infrastruktūra jų perdirbimui – jau sukurta.
Elektrines privaloma perdirbti
Europos Sąjungoje galioja Elektros ir Elektronikos įrangos atliekų direktyva (EEĮ atliekų direktyva). Esminiai jos tikslai:
• Užkirsti kelią EEĮ atliekų atsiradimui;
• Skatinti pakartotinį įrangos naudojimą arba kitaip – vystyti antrinę rinką;
• Skatinti efektyvų EEĮ atliekų surinkimą ir perdirbimą, jog sumažėtų atliekų apimtys ir būtų susigrąžinamos vertingos antrinės žaliavos.
„Ignitis“ produktų vadovas Karolis Dargis sako, kad direktyva įpareigoja EEĮ gamintojus, importuotojus ir platintojus pasirūpinti šių atliekų surinkimu ir utilizavimu. Saulės moduliai (arba fotovoltinės plokštės) irgi patenka į šią direktyvą.
„Lietuvoje yra „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ (EGIO) kuri užsiima šių atliekų tvarkymu pagal EEĮ atliekų direktyvos reikalavimus. „Ignitis“ yra EGIO narė ir už pateiktą į rinką įrangą moka rinkliavą. EGIO įsipareigoja, jog ateityje, įrangai tapus atliekomis, ji bus tinkamai surinkta ir utilizuota nesukeliant papildomų kaštų gyventojams.
Jei moduliai nebeveikia ir garantijos periodas pasibaigęs, savininkai gali nemokamai išsikviesti elektronikos įrangos tvarkytojus, kad jie išvežtų nebenaudojamą įrangą arba patys nuvežti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Juridiniams asmenims gali būti taikomi papildomi mokesčiai surenkant ar pristatant tokias atliekas“, – pasakojo pašnekovas.
„Gerai tai, kad Lietuvoje saulės moduliai nesimėtys sąvartynuose. Pagal EEĮ, saulės modulių, įtampos keitiklių ir baterijų surinkimas bei perdirbimas yra privalomi. Lietuvoje mes galime kreiptis į tokias įmones, kaip „EMP recycling“. Fotovoltinės plokštės perdirbimas privačiam vartotojui kainuoja 0,6 eur be PVM už kg. Saulės modulis sveria daugiau nei 20 kg, tai vieno modulio atidavimas perdirbti galutiniam vartotojui kainuoja 14.52 eurų, įmonėms – 300 eur už toną.
Sakoma, kad dabartinis perdirbimo procesas leidžia perdirbti 90% saulės modulio pagal svorį, iš esmės mechaniškai atskiriant metalą ir stiklą. Siekiamybė būtų efektyviai atskirti ir pakartotinai panaudoti vertingesnius saulės modulio komponentus – silicį, sidabrą“, – kalbėjo „Saulės grąžos“ atstovė.
Garantija – dešimtims metų
Prieš įsirengiant privačią elektrinę kyla klausimų ne tik dėl to, kaip ją reikės utilizuoti, bet ir kada to gali prireikti. Visos elektrinės ir jos dalių galiojimas bei siūloma garantija priklauso nuo gamintojų ir pardavėjų.
K. Dargis teigia, kad saulės elektrinės efektyviausiai veikia 25-30 metų, po kurių gamybos efektyvumas jau bus reikšmingai sumažėjęs. Įtampos keitikliai (arba inverteriai) standartiškai veikia apie 15 metų, po to juos gali reikėti pakeisti nauju įrenginiu:
„Visi mūsų įmonės siūlomi elektrinių komplektai turi 10 metų produkto garantiją ir 25 metų saulės modulių efektyvumo garantiją, užtikrinančią, jog šio termino pabaigoje saulės moduliai veiks ne mažesniu nei 80% efektyvumu. Įtampos keitikliams (arba inverteriams) yra suteikiama nuo 5 iki 10 metų produkto garantija. Garantijos periodo metu sugedus saulės elektrinės įrangai už remonto ar keitimo darbus yra atsakinga „Ignitis“.
D. Noreikienė garantinį ir veikimo periodą nupasakojo dar smulkiau. Saulės modulių atveju aktualios kelios garantijos. Pirmiausia – saulės modulio efektyvumo garantija, teikiama 25-30 metų laikotarpiui. Dėl šviesos, ultravioletinių spindulių, temperatūros skirtumų poveikio celės degraduoja, ir saulės modulis kasmet pagamina vis mažiau elektros energijos. Dažniausiai gamintojai suteikia 80-85% po 25 metų efektyvumo garantiją. Dvipusio veikimo stiklas – stiklas moduliai gali turėti ir 30 m. efektyvumo garantiją.
„Pačiam produktui dauguma saulės modulių gamintojų pasaulyje teikia 10–12 m. produkto garantiją. Kai kurios įmonės siūlo produktus ir su išplėstine 25-30 metų garantija. Natūralu, kad toks apsidraudimas nuo galimų gedimų kainuoja papildomai. Įtampos keitikliams taikoma 10 metų garantija su galimybe prasitęsti iki 20 metų. Konstrukcijoms – 10–25 m. garantijos“, – sakė pašnekovė.
„Saulės grąža“ prieš keletą metų atliko tyrimą – palygino 2013 ir 2020 m. įrengtų saulės elektrinių rezultatus. Paaiškėjo, kad 2013 m. įrengta saulės elektrinė po 7 metų nedaug atsilieka nuo 2020 m įrengtos – tik apie 1,2 %.
Gamybos procese sunaudotos energijos atsipirkimo laikotarpis parodo, per kiek laiko sukurta energijos gamybos technologija pagamins tiek energijos, kiek prireikė jos pačios gamybos procese. Saulės modulių atveju Šiaurės Europoje tai yra apie 2 metus. Per juos saulės elektrinė pagamina tiek elektros, kad padengia saulės modulių gamybai sunaudotą kiekį, ir likusius 20-30 veikimo metų gamina visiškai žalią elektros energiją, niekaip nekenkiant aplinkai.
Iš ko gaminama saulės elektrinė?
Kad žinotum, kaip perdirbti ar kur išmesti tam tikrą daiktą, pirma reikėtų žinoti, iš ko jis pagamintas. Kadangi Lietuvoje neturime daug patirties su saulės elektrinėmis, trūksta ir žinių, kas sudaro jų dalis.
„Ignitis“ atstovas sako, kad nereikėtų rūpintis dėl šių elektrinių poveikio aplinkai, kai jos suges: „Pagal EEĮ atliekų direktyvos minimalius reikalavimus bent 80% į rinką pateiktų saulės elektrinių svorio turi būti pernaudojama antrinėje rinkoje arba perdirbama susigrąžinant žaliavas, todėl tik nedidelė dalis atliekų bus netinkama perdirbti.
Didžiąją dalį modulių sudėties sudaro stiklas, aliuminis ir plastikas, kurie yra gana paprastai ir efektyviai perdirbami jau šiandieninėmis technologijomis. Atsižvelgiant į ilgą įrangos tarnavimo laikotarpį, tikėtina, kad ateityje atsiras technologijų, kurios leistų perdirbti ir dar kartą panaudoti 100 % įrangos komponentų“.
Jam pritaria ir kita pašnekovė, sakydama, jog vertinant visą gyvavimo ciklą, saulės elektrinių paliekamas pėdsakas yra labai mažas palyginus su kitais energijos šaltiniais: gaminant elektrą šiuo būdu, išmetama 96% mažiau CO2 nei naudojant anglį ir 93% mažiau, nei naudojant dujas.
„Šią sistemą sudaro fotovoltiniai moduliai, įtampos keitiklis ir tvirtinimo konstrukcijos. Pagrindinės žaliavos yra plienas, stiklas, silicis, aliuminis, silikonas, sidabras. Dauguma jų yra natūraliai randamos gamtoje. Tvarumo šiame sektoriuje siekiama efektyvinant gamybos procesą, kuriant perdirbimo sistemas ir didinant momentiškai, gamybos vietoje, sunaudojamos elektros energijos kiekį.
„SolarPowerEurope“ asociacija, kurios nariais esame, kartu su LSEA, deklaruoja, kad saulės modulių gamintojai nuolat mažina sidabro kiekį celėse arba netgi pakeičia sidabrą variu. Nuo 2009 iki 2016 m. sidabro kiekis celėje sumažėjo 75%, tikimasi, kad iki 2027 m. sidabro kiekis sumažės dar 60% iki 0,05 g. celėje. Silikono kiekis gramais vatui 2004 – 2017 m. sumažėjo 75%. Iki 2027 m. tikimasi sumažinti dar 17%“, – sakė D. Noreikienė.
Saulės elektrinė nereikalauja tiek priežiūros, kaip automobiliai ar šildymo sistemos, kurioms reikia keisti susidėvinčias dalis, papildyti sistemas tepalu ar freonu. Tinkamai sumontuota saulės elektrinė gali sėkmingai veikti daugelį metų be remonto ir dalių keitimo. Visgi būtų naudinga, kad ant nuosavo namo stogo įrengtą saulės elektrinę serviso inžinierius apžiūrėtų bent kas 3 metus arba artėjant komponentų garantijos pabaigai.