Valant upes ir jų pakrantes atrandama tokių daiktų, kuriais atsikratyti išmetant į vandens telkinius dažnam nė nešautų į galvą. Daugiau apie upių radinius ir akciją laidoje „Delfi rytas“ pasakoja Žaliosios politikos instituto projektų koordinatorė Rugilė Matusevičiūtė ir instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė.
Daugiausia bus švarinamos upės
I. Budraitė sako, kad Lietuvoje akcija vyksta jau ketvirtą kartą ir su kiekvienais metais pavyksta sutelkti vis daugiau savanorių. Jie sutvarko ir vis daugiau vandens telkinių pakrančių, taip pat darbuojasi švarindami netgi upelių dugną, kur tai yra įmanoma.
„Iki šeštadienio, kada vyks pagrindinis veiksmas, liko vos keletas dienų. Šiemet jau turime užsiregistravusius 900 savanorių, kurie susitelkę į 80 komandų iš 60 skirtingų miestų, miestelių ir kaimelių. Jie tvarkys, daugiau nei 50 skirtingų vandens telkinių“, – sako Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja.
Akcijos metu bus švarinamos įvairių vandens telkinių pakrantės, tačiau daugiausia bus tvarkomos upės, nes, anot I. Budraitės, užterštumo problema jose yra didžiausia. Mat, upėje pašalinus kokią nors pakuotę ar kitą atlieką ji su vandens tėkme gali nukeliauti ir į tolesnius vandens telkinius.
Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja taip pat primena, kad ši akcija yra tarptautinė ir panašiu metu yra tvarkomasi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
„Pernai lietuviai buvo aktyviausi pasaulyje pagal tai, kiek savanorių pavyko suburti ir kiek telkinių sutvarkyti. Tai ir toliau norime rodyti mūsų šalies lyderystę. Prašome, jeigu jau darysite gerą darbą, nesikuklinkit ir užsiregistruokit“, – sako ji.
Kas antras telkinys Lietuvoje neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų
Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja neslepia apmaudo, kad akcijai vis kartojantis, vandens telkiniuose randama įvairiausių stambiagabaričių atliekų, daug padangų, elektronikos prietaisų, tekstilės.
Atsižvelgdama į statistiką, ji teigia, kad Lietuvoje kas antras vandens telkinys neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, tai reiškia, kad vandenyje randama fosfatų, nitratų, kitų maistingų medžiagų. Anot I. Budraitės, yra keletas priežasčių, kodėl situacija yra vandens būklė yra tokia bloga.
„Visų pirma, intensyvi žemės ūkio veikla, kai naudojame perteklinį trąšų kiekį. Taip pat iki šiol vis dar nepakankamai išvalomos buitinės ir pramoninės nuotekos. Ir trečioji, kurią mes kaip aktyvūs piliečiai galime savo rankomis paliesti, yra stambiagabaritės ir kitųos atliekos, kurias galime patraukti iš vandens telkinių, – paaiškina ji. – Puikiai suprantame, kad bet koks plastikinis, guminis, metalinis daiktas ar elektronikos gaminys irdamas išskiria daugybę toksiškų medžiagų, kurios nusėda vandenyje, dirvožemyje ir akivaizdžiai trikdo visą ekosistemą ir jos būklę. Tai, švarinti, deja tikrai yra ką.“
Tiksinčios bombos
I. Budraitė teigia, kad kaip parodė valstybės audito duomenys, Lietuvoje yra daugybė stipriai užterštų, apleistų vietų, kurioms sutvarkyti, deja, vis dar nerandame valstybinių lėšų.
„Galima sakyti, kad tai yra tiksinčios bombos, kurių pasekmės kainuos keliokika kartų daugiau, jeigu iš viso įmanoma įkainoti jų neigiamas pasekmes ir kaip nors atkurti jų būklę.
Ką mes kaip piliečiai galime padaryti, tai parodyti pavyzdį viešajam sektoriui, kiek daug yra šiukšlių ir kad mes įdedame savo savanorišką darbą ir laiką jas tvarkydami, esame jūsų – viešojo sektoriaus – partneriai. Tačiau didžioji atsakomybė už tą istorinę taršą, kuri yra susitelkusi, apleista, kliūna būtent savivaldybėms ir valstybei“, – pabrėžia ji.
Kita vertus specialistė priduria, kad kai kurios savivaldybės yra itin aktyvios tokiose aplinkos švarinimo akcijose kaip „River Cleanup Lietuva“.
„Šias metais ypač daug Kupiškio, Kėdainių ir Panevėžio savivaldybių atstovų užsiregistravo tvarkyti skirtingus užterštus ruožus skirtingose seniūnijose. Džiugina, kad tarnautojai rodo pilietiškumą ne tik kasdieniame darbe, bet ir ne darbo metu“, – teigia I. Budraitė.
Žvalgybos darbai pradėti dar praeitą penktadienį
Vandens telkinių valymo akcija su 40-ies NATO priešainių pajėgų kovinės grupės karių iš Nyderlandų pagalba pradėta dar praeitą savaitę.
Penktadienio popietę Neries krantinėje ties Žirmūnų tiltu buvo nuleistos keturios valtys, kuriomis kariai išplaukė į užterštų vietų žvalgybą. Šia iniciatyva siekta rasti atliekomis itin užterštas teritorijas Neries upėje netoli sostinės ir organizuoti jų tvarkymą.
„Jau antrus metus mūsų kariai prisideda prie upių švarinimo iniciatyvos. Šiemet organizatoriai kreipėsi į mus su papildomu prašymu – padėti identifikuoti užterštas vietas ne tik pačiame Vilniuje, bet ir už jo ribų, kur žmonės lankosi rečiau ir tokios vietos dažnai lieka nepastebėtos, iki jų sunkiau nusigauti. Kariams tai puiki galimybė treniruotis ir tuo pačiu prisidėti prie Lietuvos gamtos tausojimo“, – teigia Nyderlandų leitenantas Jurjen.
Nuo padangų iki čiužinių ir kilimų
Prieš žvalgybą Neryje kariai drauge su Nyderlandų Karalystės ambasados atstovais švarino Kaukysos upelį sostinės Markučių rajone. Visai netoli Vilniaus centro tekančio upelio pakrantės nusėtos įvairiomis atliekomis. Stačiu šlaitu kariams teko nešti ne tik krūvą padangų, bet ir didžiulį čiužinį.
„Nyderlandai – šalis, turinti ypatingą santykį su vandeniu. Tik pusė mūsų šalies teritorijos yra aukščiau jūros lygio, todėl dažnai patiriame potvynių riziką. Kova su kylančiu vandens lygiu yra svarbi mūsų istorijos dalis, tad net ir būdami čia, Lietuvoje, mielai prisidedame prie vandens telkinių švarinimo. Be to, vandens tarša nėra lokali. Per upes atliekos gali nukeliauti iki pat vandenynų, o tai jau ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio problema“, – pastebi Nyderlandų Karalystės ambasados Lietuvoje atstovas Peter Zwart.
Žaliosios politikos instituto projektų koordinatorė R. Matusevičiūtė sako, kad Kaukysos upelis toks mažas, kad jo nesimato net žemėlapyje, tačiau atvykę tvarkyti vandens telkinio, jie rado daugiau nei 20 padangų, čiužinių, kilimų, na ir, žinoma, plastiko pakuočių, švirkštų bei kitų dalykų.
„Tos atliekos buvo taip stipriai įsispaudusios, kad mes jau sakėme, kad tai kraštovaizdžio dalimi tapusios atliekos, kurias ištraukti kartais tikrai reikėjo ir šešių vyrų rankų. Iš tiesų, man nepavyko tų didelių atliekų ištraukti, reikėjo pagalbos“, – patirtimi dalijasi R. Matusevičiūtė.
Mergina pabrėžė, kad tvarkymosi buvo daug, o sugrįžę prie upelio ir atidžiau jį panagrinėję tvarkytojai rastų dar daugiau atliekų, nes jos pasislėpusios, kai kurios atsidūrusios giliai po žeme.
„Radome ir dviejų metrų ilgio kilimų, kuriuos traukiant pradedi galvoti, kiek metų tas kilimas yra po paklote pasislėpęs. Iš tiesų atliekų radome labai daug. Liūdina, kad ši vieta yra šalia Vilniaus miesto, kad tai nėra kažkokia paslėpta vieta, kurią sunku pamatyti – kiekvienas gyventojas vaikščiodamas gali ją nesunkiai atrasti. Tai mums sudaro įspūdį, kad tvarkytinų vietų tikrai yra ir gyventojų pagalbos labai reikia, todėl labai kviečiame žmones prisijungti prie akcijos. Tiesiog pasiimti maišą, pirštines, draugą į parankę ir prie šalia namų esančios upės pakrantės pasivaikščioti bei sutvarkyti. Matome, kaip ir Ieva minėjo, kad to poreikio, kol kas yra labai daug“, – teigia R. Matusevičiūtė.
Svarbiausia užsiregistruoti
Vis dėlto I. Budraitė linkusi manyti, kad nereikėtų nuvertinti aplinkosauginio visuomenės sąmoningumo ir susirūpinimo savo aplinka, nes ir statistika rodo, kad jis auga. Tačiau gyventojai neretai sako nežinantys, kaip galėtų prisidėti.
„Tokios akcijos, kada tu gali ateiti, pamatyti, savo rankomis prisidėti prie pokyčio, man atrodo, kuria ne tik vertę aplinkosaugos prasme, bet ir įgalina žmones, skatina juos suprasti, kad ir aš esu atsakingas ir galiu padaryti labai apčiuopiamą įtaką“, – sako specialistė.
R. Matusevičiūtė patikina, kad socialinėse medijose akcijos organizatoriai dalijasi visa reikalinga informacija. „Tačiau svarbiausia yra registruotis – užregistruoti save, draugus, kolegas, surinkti bendruomę kartu ir dalyvauti renginyje“, – pabrėžia Žaliosios politikos instituto projektų koordinatore.
Mergina pat pat užtikrina, kad jeigu upes ir jų pakrantes švarinti organizuojasi didesni būriai žmonių, tam, kad būtų palengvintas bendruomenės pasirengimas, siunčiamos ir pirštinės, maišai.
„Jeigu iš karto žinote, kad jūsų tvarkytinas ruožas turės daug stambiagabaričių atliekų, kurių savarankiškai išvežti negalėsite, susisiekite su akcijos organizatoriais ir perspėkite, kur bus tvarkoma ir kokiame taške paliekamos šiukšlės. Tuomet organizatoriai padės susisiekti su vietine seniūnija ar savivaldybe – būtų atsiunčiamas specialus transportas, galintis išvežti jas į stambiagabaričių atliekų aikšteles“, – sako I. Budraitė.