Vienas perdirbtas plastikinis butelis prilygsta vienai raištelių porai
Yra daugybė įmonių ir organizacijų, kurios keičia rinkos žaidimo taisykles ir nebeparduoda produktų, pagamintų iš gryno plastiko. Vietoje to jie nusprendė panaudoti plastiką, kurį rado mūsų vandenynuose, sąvartynuose ir pavertė juos perdirbtais produktais, turinčiais naują, kryptingą gyvenimą. Štai keletas pavyzdžių, kaip perdirbtą plastiką panaudojo mažos kompanijos.
„Team Timbuktu“ yra nedidelė Australijos įmonė, kurianti tvarius drabužius aktyviam gyvenimo būdui, įskaitant striukes, tampres ir crop top stiliaus marškinėlius. Jie pagaminti tvariai ir juose naudojamas audinys, pagamintas iš perdirbtų plastikinių vandens butelių.
Jei jums reikia naujos poros batų, bet norite kažko natūralaus, „Allbirds“ turi kiek neįprastą pasiūlymą. Gamintojai teigia, kad jų batai yra „patogiausi batai pasaulyje“ ir atsisako sintetinių medžiagų, jie yra pagaminti iš tvarios vilnos, perdirbtų plastikinių butelių ir kartono. Vienas perdirbtas plastikinis butelis prilygsta vienai raištelių porai ir gamybos proceso metu jie sunaudoja maždaug 60% mažiau energijos bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl anglies pėdsakas yra mažesnis.
„Onya Backpack“ yra praktiškas krepšys, pagamintas iš rPET (perdirbto polietileno tereftalato) – medžiagos, kurią gaunate, kai senus plastikinius vandens butelius perdirbate į pluoštą. Kiekviena kuprinė pagaminta iš iki 10-ties plastikinių butelių, o jų galima rasti skirtingų spalvų.
Kompanija „Batoko“ iš plastikinių butelių gamina maudymosi kostiumėlius. Iki šiol įmonė perdirbo daugiau nei 220 000 plastikinių butelių į savo produkciją. Jų kostiumėlių dizainai yra spalvingi, juokingi ir puikiai tinka laukinės gamtos mylėtojams.
Buteliai iš 100 proc. perdirbto plastiko
Skaičiuojama, kad vien europiečiai kasmet išmeta apie 26 mln. tonų plastiko atliekų, tačiau perdirbimui jo surenkama mažiau nei trečdalis. Likusi plastiko atliekų dalis keliauja į sąvartynus, yra deginama jėgainėse ar dar blogiau – atsiduria tiesiog gamtoje. Tad į kovą su plastiko atliekų iššūkiais tenka stoti ne tik mažoms, bet ir didelėms įmonėms, pranešime spaudai rašo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, PET pakuotės sudaro apie 60 proc. visų Lietuvoje į taromatus ir kitas surinkimo vietas grąžinamų pakuočių. PET medžiaga yra tvirta, lengva ir saugi, todėl itin patraukli gėrimų ir kitų maisto produktų gamintojams. Tačiau gaminant tokią medžiagą, gausiai naudojami gamtiniai ištekliai, sparčiai auga neigiami klimato kaitos padariniai. Todėl šioje vietoje labai svarbus tampa perdirbimo klausimas, kurį ir sprendžia rPET – mechaniniu būdu iš plastiko butelių perdirbta antrinė žaliava (angl. k. recycled PET).
Nemažam iššūkiui ryžosi bendrovė „Švyturys-Utenos alus“, kuri nusprendė butelių gamyboje panaudoti 100 proc. perdirbtą plastiką, išlaikant įprastą pakuotės spalvą ir skaidrumą. Šios bendrovės ir „Carlsberg“ grupės Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ pranešime teigia: „rPET paprastai yra nepermatomas, tad reikėjo surasti technologiją, kaip sukurti skaidrų perdirbamą butelį, pagamintą iš 100 proc. perdirbto PET. Be to, turėjome užtikrinti alui būtinas pakuotės barjerines savybes – nepraleisti aluje natūraliai susidarančios angliarūgštės į išorę. Anksčiau šiuo tikslu naudotas nailonas nebuvo tinkamas, nes apsunkina pakuotės perdirbimo galimybes. Vis tik kartu su partneriais suradome tinkamus technologinius sprendimus“.
Numatoma, jog jau 2022 m. bendrovė panaudos apie 92,3 tonų perdirbto rPET plastiko, o vėlesniais metais šis skaičius didės kelis kartus, plečiant rPET žaliavą naudojančių pakuočių sąrašą. „Plastiko mažinimas mūsų įmonėje visuomet buvo svarbus klausimas ir šia kryptimi dirbame jau seniai. Prieš keletą metų sumažinome plastikinių butelių ir kamštelių svorius, taip pat plastiko naudojimą pakavimo metu, o perėjimas prie rPET buvo išskirtas prie svarbiausių ateities planų“, – sako R. Viršilas VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ pranešime.
Jungikliai iš vandenyne rastų tinklų
Tuo tarpu 2021 m. pripažinta tvariausia pasaulio korporacija „Schneider Electric“ savo oficialiame tinklalapio pranešime paskelbė, jog ruošiasi paleisti į prekybą iš vandenyne išmestų tinklų gamintus jungiklius ir kitus produktus.
„ELKO Plus jungikliai: šis jungiklių asortimentas yra pirmasis pasaulyje, pagamintas iš perdirbto vandenyne rasto plastiko. Serija, kuri žinoma dėl nesenstančio modernaus dizaino, siūlo naują asortimentą, kuris pagamintas iš vandenyne rastų medžiagų, tiksliau, poliamidinių žvejybos tinklų. Tai yra pirmasis žingsnis, siekiant gaminio tvarumo ir gali būti atpažįstamas pagal specialų logotipą, išgraviruotą nugarėlėje. Šis naujas modelis padeda 640 000 tonomis sumažinti žvejybinių tinklų, kurie kasmet paliekami vandenyne, kiekį ir pasižymi 82% mažesniu naudojamų žaliavų anglies pėdsaku (pakartotinai pritaikytas Akulonas), palyginus su tradiciniu Nailonu 6. Gaminiai taip pat sustiprinti 15% stiklo pluoštu, kad būtų patvarūs, ilgaamžiai ir, dar svarbiau, atitiktų visus elektros saugumo reikalavimus. Norvegijoje juos galima įsigyti nuo 2022 m. sausio.“, – rašoma „Schneider Electric“ pranešime. Įmonė ruošiasi išleisti Merten serijos produkciją iš perdirbto plastiko, kuri ateityje bus parduodama ir Lietuvoje.
„Schneider Electric Merten produktų asortimentas, žinomas dėl nesenstančio modernaus dizaino, apima naujus modelius, pagamintus iš poliamidinių žvejybos tinklų, surinktų iš Indijos vandenyno ir Arabijos jūros. Pirkėjai dabar gali prisidėti prie vandenynų taršos mažinimo rinkdamiesi tvarius gaminius, įskaitant jungiklius, lizdus ir rėmus, nepakenkdami ilgaamžiškumui ir stiliui", – rašoma „Schneider Electric“ pranešime.