Mokslininkai ištyrė 23 vyrų ir 47 naminių šunų sėklides. Visuose mėginiuose buvo rasta mikroplastiko priemaišų, praneša „The Guardian“.
Tyrime naudotos sėklidės buvo gautos atlikus mirusių vyrų skrodimus 2016 m. Vyrų amžius svyravo nuo 16 iki 88 metų. Tyrimo, kurį paskelbė žurnalas „Toxicological Sciences“, metu buvo tirpinami audinių mėginiai, vėliau analizuojamas likęs mikroplastikas. Šunų sėklidės buvo gautos iš veterinarijos gydyklų, kuriose atliekamos kastracijos operacijos.
„Iš pradžių dvejojau, ar mikroplastikas gali patekti į reprodukcinę sistemą. Kai pirmą kartą gavau šunų tyrimų rezultatus, buvau nustebęs. Dar labiau nustebau pamatęs žmogaus tyrimų rezultatus“, – sakė Naujosios Meksikos universiteto profesorius Xiaozhong Yu.
Tyrėjai įvertino šunų sėklidėse esančių spermatozoidų kiekį – jis buvo mažesnis tuose mėginiuose, kurie buvo labiau užteršti PVC (polivinilchlorido – vienos iš plastiko rūšių). Pažymima, kad PVC yra dažnai naudojamas daugelyje pramonės ir buities produktų. Vyrų spermatozoidų kiekio ištirti nepavyko, todėl, anot mokslininkų, reikalingi papildomi tyrimai.
„The Guardian“ straipsnyje rašoma, kad vyrų spermatozoidų skaičius mažėja jau kelis dešimtmečius. Atlikti tyrimai rodo, kad tai susiję su chemine tarša. Neseniai mikroplastiko buvo aptikta ir žmogaus kraujyje, placentoje, taip pat maitinančios motinos piene. Tai rodo, kad žmonių organizmai yra užteršti. Atlikus tyrimus laboratorijoje anksčiau nustatyta, kad mikroplastikas kenkia žmogaus ląstelėms.
Mikroplastiko dalelės gali patekti į žmogaus audinius ir sukelti uždegimą. Šių metų kovą išsamius tyrimus atlikę medikai informavo, kad mikroplastikas gali būti pavojingas ir gyvybei. Dėl mikroplastiko dalelių kraujagyslėse gali ženkliai padidėti insulto, širdies smūgio ir ankstyvesnės mirties rizika.
Delfi primena, kad kiek anksčiau VU profesorius Albinas Žilinskas tikino, jog mikroplastikas žmogaus organizme atsiranda per maistą, dažniausiai – žuvis.
„Valgant žuvis galima privalgyti ir mikroplastiko. Pasauliniame vandenyne šiukšlių, liaudiškai tariant, yra gyvas velnias. Ramiajame vandenyne yra didžiausias ratas, kur sukasi visos šiukšlės, visokie išmesti polietileniniai maišeliai ir panašaus tipo atliekos. Jos laikui bėgant smulkėja, per planktoną patenka į neplėšriųjų žuvų organizmus. Plėšrios žuvys suvalgo paprastas žuvis. Žuvis pagauna žvejys ir galų gale mes ant stalo turime kaip ir skanų maistą – jūros gėrybes, bet suvalgome ir mikroplastiko dalelių“, – paaiškino profesorius A. Žilinskas.
Anot mokslininko, mikroplastikas į organizmą gali patekti ne tik per maistą, bet ir per odą. Jo pridedama į įvairią kosmetiką, dantų pastą. Jo galima įtrinti ir į odą.
Per pastaruosius metus buvo atlikta daug tyrimų – mikroplastiko rasta net net geriamajame vandenyje, tiesa, tie kiekiai neviršijo nustatytos leistinos ribos.
„Mes pakankamai jau prišiukšlinome visą Žemės rutulį plastikinėmis medžiagomis“, – konstatavo profesorius A. Žilinskas.
