Su upe besiribojantis miškas užtikrins mikrobuveinių gausą
Išpirktas 6,08 ha sklypas yra prie Veiviržo upės, netoliese Pangirių, Šilininkų kaimų Šilutės rajone. Miškas patenka į Veiviržo ir Šalpės upės slėnių teritoriją ir priklauso saugomai teritorijai – Veiviržo ichtiologiniam draustiniui. Sklypo išskirtinumas – 800 metrų besitęsianti Veiviržo upelio pakrantė, su turtingais įvairiarūšiais šlaitų lapuotynais. Nors miškui iki gūdžios sengirės dar reikės pabręsti, jau dabar matomi tokie seno miško elementai kaip stuobriai, virtėliai, šimtmetį švenčiantys ąžuolai, brandžios drebulės, liepos, beržai bei baltalksniai.
Su vandens telkiniais besiribojantys miškai išsiskiria savitų mikrobuveinių ir biologinės įvairovės gausa. Pavyzdžiui, pakrantėse esanti stambi negyva mediena gauna sąlyginai daugiau drėgmės ir saulės, o tai sudaro palankias sąlygas įsikurti išrankesnėms vabzdžių, kerpių, grybų rūšims.
Pasak fondo bendraįkūrėjo, režisieriaus Mindaugo Survilos, išsaugoto miško vietoje medynas ir visa upelio pakrantė bus palikti savaiminiam vystymuisi – taip medžių virtuoliai ir šaknys taps puikia slėptuve saugomoms Veiviržo hidrologinio draustinio žuvų rūšims, ūdroms, o miško šlaituose urvus galės raustis bebrai.
„Vandens telkinių pakrantės yra reikšmingos biologinės įvairovės prasme – tai lyg savotiškos gyvybės susitelkimo oazės miškuose, ypač sausesniuose. Taip pat pakrantės užtikrina buveinių įvairovę tokiose vietose pastoviai gyvenantiems organizmams arba gali būti svarbios atskirose organizmų vystymosi stadijose. Daliai gyvūnų tai yra ir poilsio, maitinimosi, troškulio malšinimo vietos“, – dėstė gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė.
Auga verslų atsakingumas
Anot M. Survilos, verslų ekologinis sąmoningumas, noras tapti draugiškesniems gamtai ir siekis prisidėti prie apčiuopiamų iniciatyvų auga. Prie naujausio sklypo išpirkimo prisidėjo šį pavasarį fondo partneriu tapęs „Mano bankas“, įsipareigodamas šiemet skirti 20 tūkst. eurų fondo veiklai ir miško plotams įsigyti, juos apsaugant nuo iškirtimo bei žmonių ūkinės veiklos, bei leidžiant jiems pamažu virsti sengirėmis.
„Siekiame realiais veiksmais prisidėti prie senųjų Lietuvos miškų ir juose esančios bioįvairovės išsaugojimo, taip pat prie visuomenės švietimo apie tvarumo svarbą. Esame tikri, kad bet kurios veiklos tvarumui turi būti skiriamas kur kas daugiau dėmesio – nuo to priklausys ir ateinančių kartų gerovė, ir verslo įmonių konkurencingumas“, – sako „Mano bankas“ vadovė Giedrė Blazgienė.
Iš viso „Sengirės fondas“ nuo kirtimo jau išsaugojo daugiau nei 95 ha senųjų Lietuvos miškų, o šių metų tiksluose – išplėsti globojamų sklypų plotą iki 100 ha.