Siekiama atkreipti dėmesį į ozono sluoksnio svarbą
Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena pradėta minėti 1995 m., bendradarbiaujant JT ir Pasaulinės sveikatos (PMO) organizacijoms. Rugsėjo 16-oji pasirinkta neatsitiktinai. 1987 m. būtent šią dieną pasirašytas Monrealio protokolas – susitarimas stabdyti arba mažinti medžiagų, naikinančių ozono sluoksnį, naudojimą, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).
Visame pasaulyje Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną vyksta įvairios iniciatyvos, kuriomis siekiama suteikti žmonėms daugiau žinių apie ozono sluoksnio svarbą, supažindinti su neigiamu UV poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai bei priminti apie priimtus tarptautinius ozono sluoksnio saugojimo įsipareigojimus.
Mažėjant ozono kiekiui stratosferoje, didėja Žemės paviršių pasiekiančių ultravioletinių spindulių kiekis. Įrodyta, kad padidėjęs ultravioletinis spinduliavimas gali sukelia odos vėžį, kenkti akių tinklainei, daryti poveikį augalams bei gyvūnams.
Pirmoji ozono skylė aptikta 1985 m. virš Antarktidos, tyrimų duomenimis ten ozono sluoksnis pavasarį buvo sumažėjęs maždaug 40 proc. Ozono skylė sparčiai didėjo, jos pakraščiai pasiekė Australiją, Naująją Zelandiją, pietinius Čilės rajonus. Vėliau ozono skylė pastebėta i virš Arkties. Ozono sluoksnis pradėjo mažėti ir virš Skandinavijos, Jungtinės Karalysrės salų, o 1993 m. pavasarį paskelbta ir apie 30 proc. retesnį ozono sluoksnį virš Lietuvos.
Ozono susidarymą bei irimą lemia daugybė fotocheminių reakcijų su kitomis oro dujomis ir įvairiausi dinaminiai procesai atmosferoje.
Vis dėlto jį labiausiai neigiamai veikia chlorfluorangliavandenilio junginiai, vadinamieji freonai, naudoti šaldytuvų, lakų, dezodorantų, insekticidų, tepalų, antikorozinių dangų, penoplastų ir kt. gamybai. Būtent šių cheminių medžiagų dalelės, pakilusios į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir veikiamos UV, skyla į chlorą ar chloro junginius bei ardo ozono sluoksnį.
Šiuo metu ozono sluoksnio padėtis – stabili
Kaip anksčiau rašė „Tvari Lietuva“, sausį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad pradėjęs nykti ozono sluoksnis, tikėtina, atsikurs iki šio amžiaus vidurio.
VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Bukantis laidoje „Delfi rytas“ sakė, kad pirmi požymiai, jog ozonas jau nebenyksta, pastebėti dar 2000 m., todėl galima sakyti, kad ozono sluoksnio situacija jau du dešimtmečius yra stabili. Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad šio sluoksnio atsikūrimas kol kas dar nėra prasidėjęs.
JT praneša, kad jeigu ir toliau bus vykdoma dabartinė politika, tikimasi, kad iki 2040 m. ozono sluoksnis pasieks 1980 m. buvusį lygį. Antarktidoje šis atsistatymas numatomas maždaug iki 2066 m., o Arktyje – iki 2045 m.
„Manoma, kad iki amžiaus pabaigos grįšime į tą padėtį, kuri buvo, pavyzdžiui, 1970–1980 m.“, – pabrėžia A. Bukantis.
Pasak jo, yra du pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinamas ozono sluoksnis. Pirma, yra matuojamas visas globalus ozono sluoksnis, tiksliau tariant, jo storis.
„Jei suspaustume visą atmosferoje esantį ozoną, turėtume tiktai 3 mm plonytį sluoksnelį. Bendrasis ozono kiekis pasaulyje yra pradėjęs didėti, tačiau kol kas dar yra maždaug 2,2 proc. mažesnis nei 20 a. viduryje.“, – sako profesorius.
Kitas rodiklis, anot jo, – ozono skylė virš Antarktidos.
„Ji vis dar yra labai didelė. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį – pavasaris Antarktidoje yra rugsėjo-spalio mėnesiais – ji buvo net 26 milijonų kvadratinių kilometrų dydžio. Tai yra didesnis plotas nei visa Šiaurės Amerika ir kol kas tos skylės užlopymo požymių nejaučiame“, – pabrėžia A.Bukantis.
Pokytį lėmė tarptautinis susitarimas
Anot profesoriaus, veiksmai, padėję iš dalies atstatyti ozono sluoksniui padarytą žalą, yra susiję su tarptautiniais susitarimais, ypač su Monrealio protokolu, pasirašytu 1987 m.
„Juo šaldymo priemonėse ir aerozoliuose uždrausta naudoti medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro ir bromo, ypač metilo bromido ir metilo chloroformo. Šios medžiagos yra pačios kenksmingiausios – tos, kurios ardo ozono molekulę O3“, – paaiškina jis.
Profesorius akcentuoja, kad tuomet, kai šis nutarimas priimtas, jis buvo ir gana sėkmingai įgyvendintas.
„Praktiškai visose šalyse buvo nutraukta (šių medžiagų – ELTA ) gamyba, importas ir naudojimas. Vis dėl to jų dar yra likę senuose įrenginiuose: šaldymo priemonėse, įvairiuose aerozoliniuose balionuose, gesintuvuose, tad kol kas iš jų (šios medžiagos – ELTA) kartais išsiskiria, ypač tokius įrenginius utilizuojant ar demontuojant. Bet pati gamyba vadinamųjų freonų buvo palaipsniui sustabdyta“, – įžvalgomis dalijasi A. Bukantis.
Vis dėl to jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad chloro, bromo turinčios medžiagos ir azoto oksidas buvo pakeistos hidrofluorangliavandeniliais, kurie nėra kenksmingi ozono sluoksniui, tačiau labai stiprina šiltnamio efektą.
„Dabar šių medžiagų daugėja ypač sparčiai. Tai yra tie komponentai, kurie šiuo metu yra naudojami šaldymo įrenginiuose ir aerozoliniuose balionuose, o jų koncentracijos didėjimas atmosferoje kelia labai didelį susirūpinimą. Kol kas didžiausią reikšmę turi anglies dioksidas, bet hidrofluorangliavandeniliai ar perfluorangliavandeniliai labai stipriai prisideda prie šiltnamio efekto stiprinimo“, – teigia jis.
Monrealio protokolas: 1994 m. jį pasirašė ir Lietuva
1985 m. Vienoje 44 valstybių atstovai pasirašė „Ozono sluoksnio apsaugos konvenciją“, 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas. Konvenciją ir protokolą pasirašiusios šalys, tarp jų ir 1994 m. tai padariusi Lietuva, įsipareigojo mažinti ozono sluoksnį ardančių cheminių medžiagų kiekį, sugriežtinti kontrolę bei uždrausti tam tikrų medžiagų naudojimą, praneša LHMT.
Per paskutinius 3 dešimtmečius Vienos konvencija ir Monrealio protokolas paskatino 197 tautas dirbti išvien kovojant su ozono sluoksnio plonėjimo priežastimis, išsaugant jį ateinančioms kartoms.
1994 m. gruodžio 19 d. Lietuva ratifikavo Vienos konvenciją ir Monrealio protokolą, 1997 m. gruodžio 9 d. – Monrealio protokolo Londono ir Kopenhagos papildymus, 2004 m. sausio 15 d. – Monrealio protokolo Monrealio ir Pekino pakeitimus, o 2004 m. vasario 5 d. ¬ Geteborgo protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo. Buvo parengta Lietuvos nacionalinė ozono sluoksnio apsaugos programa, atlikta ozoną ardančių medžiagų inventorizacija, numatytos priemonės jų atsisakyti artimiausioje ateityje. Nuolat prižiūrima, kaip įgyvendinamos pasirašytų, ratifikuotų daugiašalių konvencijų nuostatos aplinkos apsaugos srityje.
1993 m. sausio mėnesį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Kauno meteorologijos stotyje pradėjo ozono matavimus ir įsijungė į bendrą Pasaulinės meteorologijos organizacijos ozono stebėjimo sistemą. Bendro ozono kiekio duomenys yra siunčiami į Pasaulio ozono ir ultravioletinės saulės spinduliuotės centrą Kanadoje, skelbiami šio centro ozono duomenų biuletenyje „Ozone Data for the World“.