Šias skalbimo taisykles turi įsidėmėti kiekvienas: rezultatas – ir elektros sąskaitoje, ir spintoje

Turbūt skalbdami apie ekologiją susimąstome ne kiekvienas, tačiau vertėtų – ne tik dėl poveikio aplinkai, bet ir ženkliai mažesnių sąskaitų už elektrą, ilgiau gerą formą išlaikančių rūbų ir ilgesnio pačios skalbimo mašinos veikimo. Naujų skalbimo technologijų pasaulyje šiandien galime aptikti ne vieną įdomią naujieną, tačiau iš jų bus maža naudos, jei neprižiūrėsime buitinės technikos ir nepaisysime ekologiško skalbimo taisyklių. Tad kokios jos yra?

Skalbyklės irgi pradeda „galvoti“ apie aplinką: tai padeda sutaupyti

Kalbant apie ekologiškesnį skalbyklių pasirinkimą, „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Ignas Bernotas nurodo, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į energetinio efektyvumo klasę. A klasei priskiriamos skalbimo mašinos yra aukščiausio energetinio efektyvumo – jos yra taupesnės tiek elektros, tiek vandens sąnaudų atžvilgiu. Tačiau ne tik efektyvumo klasė, bet ir išmanios technologijos skalbiant leidžia ir sutaupyti, ir tausoti aplinką.

„Sutaupyti padeda skalbimo mašinos, kurios turi automatinį skalbimo įkrovos nustatymą. Pavyzdžiui, jei skalbimo mašina yra 8 kilogramų talpos, o jūs skalbiate tik 3 kilogramus, tai skalbimo mašina automatiškai pasveria turinį ir sunaudoja tik tiek vandens, kiek reikia tiems 3 kilogramams išskalbti. Savaime suprantama, kad taip bus sunaudojama daug mažiau vandens, sutrumpės plovimo laikas, ir bus sutaupyta elektros energija vandens kaitinimui“, – pavyzdį pateikia I. Bernotas.

Prie aplinką tausojančių sprendimų buitinės technologijos ekspertas priskiria ir „auto dose“ technologiją – ją turinčios skalbimo mašinos automatiškai dozuoja skalbimo priemones pagal įkrovą. Tokiu būdu audiniai apsaugomi nuo greitesnio susidėvėjimo.

„Kai mes rankiniu būdu pilame į skalbyklę skalbimo priemones, tokias kaip minkštiklis ar skalbiklis, dažnu atveju tikrai nepasižiūrime į priemonės etiketę, koks turėtų būti tinkamas tūris tam tikram skalbinių kiekiui. Todėl dažnai perdozuojame ir be reikalo išnaudojame per didelį kiekį skalbimo priemonių. Per didelis jų kiekis kenkia audiniams, ant jų gali likti skalbiklio dėmių“, – aiškina buitinės technikos ekspertas.

Šiandien skalbimo mašinose galima rasti ir skalbimo priemonių sumaišymo technologiją, kuri, dar prieš skalbimo priemonėms patenkant į būgną, sumaišo jas atskirame rezervuare. Todėl audiniai geriau išsiskalbs žemesnėje temperatūroje, nei įprastai – taip tausojami ir audiniai, ir energijos ištekliai.

Skalbiant aplinką labiau tausoja ir vandens minkštinimo technologija. Kaip teigia I. Bernotas, vandenyje esama įvairių mineralų, galinčių neigiamai paveikti audinius.

„Vandens minkštinimo technologija atskiria nuo vandens mineralus, todėl į skalbimo būgną patenka minkštas vanduo. Taip ne tik saugome audinius, bet ir geriau išskalbiame dėmes ir nešvarumus, nes skalbiklis pasisavinamas geriau. Tokiame vandenyje galime skalbti žemesnėje temperatūroje, nei įprastai. Tai leidžia išlaikyti audinius minkštus ir išsaugoti jų spalvą. Vidiniais tyrimais nustatėme, kad skalbiant mašinoje su vandens minkštinimo technologija, net ir po 50 skalbimų suknelės spalva išlieka tokia pati, kaip ir skalbiant pirmą kartą“, – sako I. Bernotas.

Greitu metu skalbimo mašinų rinkoje pasirodys dar viena naujovė – mikroplastiko filtras, kuris surinks mikroplastiko daleles, skalbimo metu pašalinamas su bendromis nuotekomis. Mikroplastikas – mažesnės nei 5 milimetrų plastikinės medžiagos dalelės, o tekstilė yra vienas didžiausių vandenynuose ir jūrose nusėdusio mikroplastiko šaltinių.

„Sintetiniai rūbai savo sudėtyje turi mikroplastiko, kuris atsiskiria skalbimo metu. Todėl sukūrėme prietaisą, kuris surenka mikroplastiką, kai yra prijungiamas prie bet kokios skalbimo mašinos. Tyrimai rodo, kad žmonėms tvarumas yra svarbus, todėl manau, kad toks prietaisas turi potencialo ir ženkliai prisidės prie ekologiškumo“, – teigia jis.

Dauguma skalbti žemesnėje temperatūroje dar nedrįsta: o kodėl verta?

Nors skalbdami žemesnėje temperatūroje sutaupome energijos išteklių ir tausojame aplinką, buitinės technikos ekspertas pastebi, kad dauguma žmonių vis dar dažniau skalbia aukštesnėje temperatūroje. Tačiau ekspertas pažymi, jog skalbimas žemoje temperatūroje geriau išlaiko drabužių formą, drabužiai ne taip greitai nusidėvi.

„Tyrimai rodo, kad didžioji dalis vartotojų vengia skalbti žemesnėje temperatūroje, nes galvoja, kad taip dėmės liks neišskalbtos. Tačiau jei palygintume, kiek elektros energijos sunaudojame skalbdami ne 40^oC, o 30^oC temperatūroje, matytume ženklų skirtumą. Šiuolaikinės technologijos leidžia drąsiai skalbti žemesnėje temperatūroje“, – sako I. Bernotas.

Dažniausia priežastis, kodėl vengiama skalbti žemesnėje temperatūroje – baiminamasi, kad neišsiskalbs gilios ir įsisenėjusios dėmės. Tokiais atvejais buitinės technikos ekspertas pataria dar prieš skalbimą dėmę sutepti specialia valymo priemone – taip norimo rezultato pavyks pasiekti ir skalbiant žemesnėje temperatūroje, o tai ilgainiui leis pajusti sutaupytos elektros energijos skirtumą, o tuo pačiu į aplinką bus išmetama mažiau CO₂ dujų.

Pasak I. Bernoto, žemesnėje temperatūroje tikslingiausia skalbti mišrių audinių spalvotus rūbus, o štai rankšluosčiams ir patalynei skalbti reikėtų rinktis aukštesnę – tam, kad iš šių audinių būtų išnaikinamos bakterijos. Tai itin svarbu alergijų turintiems žmonėms, kuriems skalbimo mašinose skirta „anti allergy“ programa. Paskutinio plovimo ciklo metu, kuris trunka apie 10 minučių, ji pakelia vandens temperatūrą iki 70^oC.

Naujose skalbimo mašinose galime rasti ir „universal dose“ funkciją – šios skalbimo mašinos turi specialų stalčių, pritaikytą skalbimo kapsulėms. Įprastai skalbimo kapsules metame tiesiai į būgną, tačiau po tokio skalbimo galime rasti gerai neišskalbtų drabužių su likusiomis skalbiklio dėmėmis. Anot I. Bernoto, taip nutinka todėl, nes nėra tiksliai aišku, kada skalbimo metu kapsulė atsivers, tad naudojant greitesnę skalbimo programą rūbai gali ir neišsiskalbti.

„Skalbimo mašinos su „universal dose“ technologija praduria skalbimo kapsules specialiame stalčiuje, kuriame jos sumaišomos su vandeniu, ir tik tada patenka į būgną. Tokiu būdu skalbimo efektyvumas išauga apie 60 proc., nei skalbiant įprastai. Kaip žinoma, skalbimas kapsulėmis yra tvaresnis ir ekologiškesnis pasirinkimas, nes jos daug labiau koncentruotos, nei skalbimo milteliai ar skalbimo skysčiai, užima mažiau vietos, todėl jų pakuotėms sunaudojama mažiau plastiko, o taip pat yra pritaikytos skalbimui žemesnėje temperatūroje – didesnė jų koncentracija leidžia geriau pašalinti dėmes“, – sako I. Bernotas.

Naujausios technologijos neišgelbės, jei pamiršime jomis tinkamai rūpintis

Nors skalbimo mašiną galėtume rasti kone kiekvienuose namuose, skalbinių džiovinimo įpročiai skiriasi kiek labiau – tam naudojamos ir skalbinių kabyklos, ir gyvatukai, elektrinės džiovyklės. Pastaroji, jei nėra integruota į skalbimo mašiną, tampa atskiru elektros energiją vartojančiu prietaisu. Ar jo naudojimas gali būti tvarus?

Kaip pastebi I. Bernotas, namuose, kuriuose oras drėgnesnis, rūbų džiovinimas juos kabinant tradiciniu būdu ilgainiui dar labiau padidina drėgmės koncentraciją ore – dėl to gali susiformuoti pelėsis ar net ligos, kaip bronchinė astma. Žvelgiant iš ekologijos perspektyvos, buitinės technikos ekspertas pastebi, kad džiovyklės gali padėti ilgiau išlaikyti gerą drabužių formą.

„Pavyzdžiui, jei pūkinę striukę išskalbsime ir padžiausime, ji sukris, praras savo formą, ir toks rūbas bus greičiau išmestas, nes atrodys neišvaizdžiai. Džiovyklės, turinčios „3D scan“ technologiją, nustato audinio drėgmę jo viduje, todėl geriau jį išdžiovina. Įprastos džiovyklės reaguoja tik į audinio paviršiaus drėgmę, todėl darbą baigia tada, kai striukės viduje dar yra drėgmės, o dėl to striukė praranda savo formą. Daugeliu atvejų, džiovindami džiovyklėje, mes išlaikome audinių formą ir apsisaugome nuo drėgmės namuose“, – sako buitinės technikos ekspertas.

Naujos technologijos leidžia tausoti audinius ir sutaupyti energiją ir tuomet, kai lyginame. Netinkamai pasirinkta lyginimo temperatūra gali sugadinti audinį, tačiau naujuose lygintuvuose integruoti automatiniai termostatai automatiškai sureguliuoja lygintuvo karštį pagal audinio tipą, todėl audiniai apsaugojami nuo pažeidimo – tereikia ant lietimui jautraus ekrano pažymėti lyginamo audinio tipą.

Vis dėlto, I. Bernotas pažymi, kad aplinkos tausojimui ir elektros energijos taupymui ne mažesnės reikšmės nei technologijos turi ir tinkama technikos priežiūra.

„Tiek skalbyklė, tiek indaplovė bus ekologiškesnė aplinkai, jei tinkamai ją prižiūrėsime pagal gamintojo rekomendacijas. Todėl labai svarbu nepamiršti bent kartą į mėnesį šiuos prietaisus nukalkinti. Pavyzdžiui, skalbyklei nukalkinti pakanka naudoti paprastą medvilnės programą 60^oC temperatūroje, ir tiesiog paleisti ją tuščią. Tai ypač svarbu esant kietam vandeniui – nuo jo skalbimo mašinos dalys daug greičiau užkalkėja, o tai atsiliepia ne tik skalbimo kokybei, bet ir efektyvumui. Turime prižiūrėti savo prietaisus – tada turėsime ilgiau gerai tarnaujantį daiktą, o tuo pačiu saugosime ir tausosime aplinką“, – pabrėžia I. Bernotas.

Skalbimo klaidos gali negrįžtamai sugadinti drabužį: ko nedaryti?

Švarumo centrų „Joglė“ direktorė Ilona Račkauskienė įsitikinusi, jog, kalbant apie ekologišką skalbimą, pirmiausia yra svarbi kuo trumpesnė skalbimo programa. Kuo ji trumpesnė, tuo mažiau sunaudojama energijos ir kitų resursų, o taip prisidedama ir prie tvarumo.

„Daugelį metų renkamės energetinius išteklius taupančias skalbimo ir džiovinimo mašinas. Dabartinėse skalbimo priemonėse vis daugiau ir dažniau naudojame tulžį – natūralų fermentų koncentratą. Savo veikloje naudojame populiarius biologiškai skaidžius skystus skalbiklius, kurie taip pat mažiausiai kenkia aplinkai“, – pagrindines ekologiško skalbimo taisykles, taikomas švarumo centruose, įvardija I. Račkauskienė.

Skalbdami žemesnėje temperatūroje, taupome elektros energiją ir tausojame aplinką, tačiau dažnas dar galvoja, kad skalbiniai geriau išsiskalbs aukštesnėje temperatūroje. Pavyzdžiui, jei po skalbimo žemesnėje temperatūroje pastebime, kad dėmė nuo rūbo nenusivalė – skalbsime jį antrąkart, ir, tikėtina, kad dažniau rinksimės aukštesnę skalbimo temperatūrą.

Tad ką svarbiausia žinoti, kad skalbimu žemesnėje temperatūroje nenusiviltume? Kalbėdama apie tinkamos temperatūros pasirinkimą, I. Račkauskienė pabrėžia, kad skalbiniai turi išsiskalbti per vieną skalbimo procesą, o tam dėmėtoms vietoms teks skirti dėmesio dar prieš dedant rūbus į skalbyklę.

„Prieš sudedant skalbinius į mašiną, reikia juos atidžiai apžiūrėti, o dėmėtas vietas patrinti skalbimui skirtu muilu ar valikliu. Tik tuomet skalbiame – tada pakanka ir vienos skalbimo programos. Skalbimo režimai dažniausiai būna nurodyti drabužių ar skalbinių gamintojo. Jais reikėtų ir vadovautis, antraip galima negrįžtamai sugadinti drabužį“, – įspėja I. Račkauskienė.

Galime pastebėti, kad ne kiekvienu skalbimu tenka skalbti rūbus su dėmėmis – kai kuriais atvejais susikaupia tik dėvėti, nemalonaus kvapo rūbai be dėmių. Anot I. Račkauskienės, jei drabužis ar skalbiniai turi tik nemalonų kvapą, užtenka juos išskalbti parinkus trumpesnę programą ir žemesnę temperatūrą, panaudojant mažesnį kiekį skystos skalbimo priemonės.

Taisyklės, kurias žinant džiovinti ir lyginti reikės rečiau

Kalbant apie lyginimą, švarumo centrų vadovė pastebi, kad kai kuriais atvejais šiandien jis net nėra reikalingas – pasirinkę tam tikrų audinių drabužius ar patalynę, galime sutaupyti elektros energiją, kurią išnaudotume lygindami labiau besiglamžančius audinius. Vis dėlto, I. Račkauskienė atkreipia dėmesį į džiovinimą – jei tai darysime teisingai, lyginti reikės gerokai mažiau.

„Labai populiaru šiuo metu naudoti drabužius ir patalynę, kurie nereikalauja lyginimo. Tačiau svarbu teisingai juos padžiauti. Drabužius, išimtus iš skalbyklės, rankomis išpurtome, išformuojame ir džioviname pakabintus ant pakabų. Patalynę, rankšluosčius išdžioviname džiovyklėje ir sulankstome. Tokiu būdu išvengiame pilno drabužio ar gaminio lyginimo ir reikia tik pakoreguoti kelias vietas“, – pataria I. Račkauskienė.

Švarumo centruose taip pat ieškoma šiuolaikinių sprendimų, orientuotų į darbo proceso pagreitinimą ir tuo pačiu taupantį energetinius resursus. Anot I. Račkauskienės, švarumo centruose naudojami marškinių ir kelnių lyginimo manekenai, kurie drabužius išlygina greičiau, o tai reiškia ir gerokai mažesnes elektros sąnaudas.

Tuo metu džiovyklių poreikį I. Račkauskienė vertina skirtingai – anot jos, didesnėse šeimose jos gali būti aktualesnės, tačiau svarbu nepamiršti, kad toks pasirinkimas reikš didesnes elektros sąskaitas.

„Galingų džiovyklių naudojimas nėra tvarus. Jei šeima yra didelė ir tenka dažnai bei daug skalbti, džiovyklė yra didelis pagalbininkas. Tik prisiminkite, kad sunaudojama daug elektros energijos“, – pabrėžia ji.

Paklausta, kokius savo skalbimo įpročius pakeisdami galėtume būti draugiškesni aplinkai, I. Račkauskienė pataria atidžiau atsižvelgti į nešvarių skalbinių kiekį, ir skalbti tik surinkus pakankamą įkrovą.

„Jei visi įprastume vieną drabužį skalbti rankomis, o tik surinkus tinkamą kiekį skalbinių įjungtume skalbimo mašiną, tikrai būtume draugiškesni aplinkai ir prisidėtume prie energijos ir kitų resursų taupymo“, – sako I. Račkauskienė.