Šilti rugsėjai
„Rugsėjo mėn. pirmoji pusė buvo daug šiltesnė už daugiametę normą. Ne visuomet net vidurvasarį būna taip šilta. Vidutinė rugsėjo 1–15 d. laikotarpio oro temperatūra Vilniuje siekė net 19,1 °C, o Klaipėdoje 19,0 °C“, – praneša meteorologai.
Išties, kad ruduo pastaraisiais metais yra šiltesnis nei anksčiau ir net primena vasarą, pastebi daugelis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad norint suprasti, kaip keičiasi klimatas, reikia vertinti daugiametes tendencijas.
„Vieno mėnesio ar vieno sezono vertinti nederėtų. Rugsėjo pradžia tampa vis šiltesnė, labiau vasariška nei rudeniška. Bet tai yra daugiametė tendencija ir kiekvieni metai gali būti labai skirtingi. Reikia žiūrėti ne paskutinius 5–10 metų, o 5–50 m. ir daugiau. Klimato kaita yra tai, kas vyksta per 100 ar bent 50 metų“, – tikina jis.
Anot jo, dabar vis dažniau yra šilta, bet tai nereiškia, kad niekada nebus šalta. Procesus reikia vertinti globaliai.
„Regioniškai situacija pakankamai skirtinga, vienuose regionuose gali būti šilčiau, kituose – šalčiau. Jeigu pas mus neįprastai šilta, vasariški orai rugsėjo viduryje, tai kažkur Ispanijoje gali būti šalta. Tačiau reikia pripažinti, kad turime globalinę šiltėjimo tendenciją.
Pasakyti, kad kiekvienas ruduo bus šiltesnis, negalime, bet jie tikrai yra šiltėjantys ir gerokai šiltesni lyginant su tuo, kas buvo, pavyzdžiui, keliasdešimt metų atgal.
Tai lemia klimato kaita ir kylanti globali oro temperatūra bei kintantys cirkuliacijos procesai“, – sako pašnekovas.
Anot jo, šiltėja visoje Europoje. Tai yra gana sparčiai šiltėjantis žemynas.
Procesai paspartėjo
Klimato kaita lemia gamtines anomalijas, sako D. Valiukas, paklaustas, kas gi keičiasi.
„Nebūtinai visi rugsėjai bus labai šilti, koks vienas gali pasitaikyti labai vėsus. Pavyzdžiui, Ispanijoje vienais metais gali pasitaikyti labai vėsus rugsėjis, o kitais metais jis bus labai šiltas.
Klimato kaita lemia ekstremumus. Tai reiškia, kad nebūdingi orai gali įsiveržti ir išsilaikyti. Jeigu rugsėjį turime 26 laipsnius šilumos, tai tikrai nebūdinga temperatūra. Bet taip pat kai kur gali būti ekstremaliai vėsiau.
Vis dėlto kai suvedame globalius temperatūrų vidurkius, mes vis tiek matome akivaizdų šiltėjimą“, – sako LHMT atstovas ir priduria, kad globaliai vienas laipsnis yra labai daug, tačiau regionuose mes to dažnai nepajuntame.
„Bendrai imant visoje Žemėje klimatas šiltėja ir ta tendencija pakankamai akivaizdi“, – neslepia jis.
D. Valiukas sako, kad natūralūs procesai vyksta, bet jų trukmė yra tūkstančiai metų ir žmogus per savo gyvenimą ypatingų pokyčių nepajustų. Tai, kas yra dabar, anot jo, niekaip negali būti paaiškinama jokiais natūraliais ciklais: „Todėl ir sakoma, kad klimato šiltėjimas yra žmogaus veiklos padarinys.“
Anot jo, klimato modeliai, kuriais remiantis prognozuojama, kas bus iki šimtmečio pabaigos nepakankamai įvertina šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtaką.
„Iš tikrųjų šiltėja daug sparčiau nei iki šiol įvertino klimato modeliai skaičiuojantys, kas bus ateityje“, – pridūrė jis.
Prognozės kelia nerimą
Europos aplinkos agentūra rašo, kad vidutinė pasaulinė temperatūra 2013-2023 m. buvo 1,19-1,22 °C aukštesnė nei prieš industrializaciją, todėl šis dešimtmetis yra šilčiausias per visą istoriją.
Europos sausumos temperatūra per tą patį laikotarpį pakilo dar labiau – nuo 2,12 iki 2,19 °C, priklausomai nuo naudojamo duomenų rinkinio.
Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys narės įsipareigojo apriboti pasaulinės temperatūros kilimą, kad ji būtų gerokai mažesnė nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekia apriboti kilimą iki 1,5 °C.
Jei pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus drastiškai sumažintas, 2°C riba bus viršyta dar iki 2050 m.
