Kaip reikia maudytis miške?
„Miško maudynės“ yra laikas miške. Jei miesto gidai vedžioja žmones po gatves, pasakoja apie pastatus, tai aš žmones vedžioju po potyrius. Yra penki mūsų žinomi pojūčiai, o šeštasis – neapčiuopiamas, kūne pasireiškiantis kaip propriocepcija, kai jaučiame savo kūną miške, ar mes sėdime, ar gulime, ar keliame ranką, ar ne. Tai tarsi orientacija, pusiausvyra, balansas“, – sako I. Pukelienė.
„Per miško maudynes žmones supažindinu ir su teorija, kurią pateikiu atsižvelgdama į grupės dinamiką: vieniems reikia daugiau, kitiems – mažiau, vieniems reikia tyrimais pagrįstos informacijos, kitiems – ne“, – paklausta, kaip vyksta „Miško maudynės“ pasakoja gidė.
Ji teigia, kad iš pradžių pasako grupei, jog kvies atlikti pratimus, vadinamus kvietimais, kuriuos galima atlikti pagal pajautimą, vadovaujantis miško maudynių gido rekomendacijomis arba pasirinkus jų neatlikti ir tiesiog ramiai pabūti netrukdant likusiai grupei. Po pratimų grupės dalyviai dalinasi patirtimis, kaip sekėsi atlikti vieną ar kitą pratimą, nenorintieji įspūdžiais gali nesidalinti. Pašnekovė pažymi, kad visada geriausia dalintis refleksijomis: taip pamatoma dar daugiau dalykų, gaunama daugiau naudos.
„Pirma stadija yra atsijungimas nuo miesto, tada pereiname prie susijungimo su mišku, atsipalaidavimo, o trečioje stadijoje grįžtame į kasdienybę“, – apie „Miško maudynių“ eigą kalba I. Pukelienė ir užsimena, kad maudynės visada baigiamos iš tikrų puodelių (ne vienkartinių) geriamos arbatos ritualu.
Laisvu laiku – ne į barą, o į mišką
Pašnekovė sako, kad tenka dirbti tiek su įmonių kolektyvais, kurie į miško maudynes atvyksta jau suformavę grupę, tiek su vieni kitų nepažįstančiais asmenimis, iš kurių suformuojama grupė. I. Pukelienė teigia, kad miško maudynės paprastai trunka apie dvi valandas, o pagrindinis maudynių tikslas – sulėtinti tempą.
„Pastebiu, kad įėję į mišką žmonės bėga, lekia ir man tenka juos stabdyti. Pabaigoje žmonės iš miško išeina sulėtėję, lėtu žingsniu, eina atsipalaidavimo ritmu“, – sako ji ir priduria, kad praleidus dvi valandas miške galima pastebėti teigiamus pokyčius, krenta kortizolio lygis.
„Miško maudynės“ maždaug prieš keturiasdešimt metų buvo sukurtos Japonijoje kaip alternatyva technologijoms, ieškant sprendimo, kaip žmones tausoti, kad jie nepervargtų, o pervargę greičiau atsistatytų. Taip pat siekta išsaugoti miškus.
„Miško maudynių“ metu mes neriame į miško atmosferą, maudomės joje. Ne, čia nėra vandens, nėra pirties“, – šypsosi miško gidė.
Jos pastebėjimu, geriausiai į maudynes pasineria gamtoje užaugę, su gamta artimą ryšį vaikystėje turėję žmonės ar tie, kurie maudytis į mišką ateina iš anksto pasiruošę, pasidomėję, o sunkiausia patirti mišką būna skeptikams, kurie nusiteikia priešiškai ar yra atvedami ne savo noru.
„Vieniems miško maudynės tinka, kitiems – ne. Kiekvienas turime savo“, – priduria I. Pukelienė.
„Miško maudynės“ kviečia festivalyje keliauti į save
Šią vasarą, rugpjūčio 11–13 dienomis, I. Pukelienę bus galima sutikti tvarioms kelionėms dedikuotame festivalyje „Zero Waste Fest“, kuriame ji ne tik organizuos „Miško maudynes“, bet ir su kitais festivalio dalyviais diskutuos apie keliavimą.
„Kalbėsiu apie tai, kad ir kur keliautume, nuo savęs nepabėgsime, visur su savimi pasiimsime save. Todėl kartais po atostogų kelionės norime atostogų. Tada ir prireikia ko nors tokio kaip „Miško maudynės“, reikia sustoti, nurimti ir leisti sau iš tiesų pailsėti, o ne būti tame nuolatiniame bėgime. Be to, „Miško maudynės“ yra labai tvarus keliavimo būdas“, – šypsosi miško gidė.
Šių metų festivalis „Zero Waste fest’23“ vyks rugpjūčio 11-13 d. Antalieptėje, Zarasų raj. Čia laukia ne tik diskusijos apie tvarų keliavimą, „Miško maudynės“, bet ir „Meno terapija“, saulės energija varomų eksperimentinių transporto priemonių pristatymai ir kitos su tvariu keliavimu susijusios veiklos.
Visi norintys atrasti Antalieptę, jau gali įsigyti bilietus į festivalį www.zerowastefest.lt! O į festivalį atvykusieji tvaria priemone, bilietą į renginį gaus su didele nuolaida. Festivalio metu vyksiančios diskusijos ir pranešimai bus transliuojami portale „Delfi“.