Skaičiai, kurie glumina: kaip vienas naujas megztinis ar kavos puodelis išsinešti užteršia gamtą

Ar kada susimastėte, kiek tam tikri kasdieniai įpročiai į aplinką išmeta neapčiuopiamų CO emisijų? Diskusijos apie tvarumą, tvarius įpročius vis labiau skatina atsižvelgti į tai, kokį pėdsaką paliekame po savęs.

Skatindamas visuomenę informuoti apie žmogaus poveikį klimato kaitos procesams SEB bankas nusprendė sukurti programėlę, susiejančią vartojimo įpročius su pėdsaku žemėje.

„Apklausos rodo, kad klimato kaita žmonėms rūpi, jie nori kažką daryti, bet, žiūrint iš žinių ir veiksmų perspektyvos, yra trūkumų. Taigi sukūrėme programėlę, kuri ne tik informuoja visuomenę ir veikia žaidimų pagrindu – kas yra ta klimato kaita, kaip su ja kovoti: programėlė turi tam tikrų iššūkių, kad vartotojams būtų smagu ir malonu mokytis bei tas žinias pritaikyti kuo greičiau“, – sako Audrius Rutkauskas, SEB banko Lietuvoje tvarumo vadovas.

Edukacinio pobūdžio programėlė skirta žaidimų pagrindu sekti klimato kaitai. Siūlomi keli būdai savo anglies pėdsakui nustatyti. Vienas iš jų – pagal klausimyną vartotojas identifikuoja, ką jis valgo, kaip keliauja, kokiu transportu naudojasi. Tuomet apskaičiuojamas emisijos kiekis. Kita galimybė – susieti savo banko sąskaitą su emisijų skaičiuokle. Taip galima nustatyti, kiek vienas ar kitas pirkinys sukuria CO2 emisijų. Tiesa, pabrėžiama, kad šie skaičiavimai abstraktūs.

„Skaičiavimai gana abstraktūs, nėra 100 procentų tikslūs, bet klientui ir vartotojui identifikuoja, kur patartina labiau susikaupti, pasižiūrėti, pasigilinti, – kur reikia keisti tam tikrus vartojimo įpročius, o kur jis ar ji atlieka veiksmus, kurie skatina pažaboti klimato kaitą“, – vardija pašnekovas.

Programėlę „Mano pėdsakas“ išbandė ir Delfi žurnalistas Titas Atraškevičius: jo pažymėti dienos pietūs už 5 eurus 60 centų į aplinką išmes apie 3 kilogramus 300 gramų CO2 emisijų. Nusipirkę megztinį, kurio vertė parduotuvėje 23 eurai, gamtą nuskriausime beveik 20-čia kilogramų anglies dioksido.

Vieno kilogramo pėdsaką paliks tiek kavos puodelis, tiek alaus bokalas. Maisto prekių parduotuvėje sumokėję 17 eurų, aplinkoje paliksime apie 32 kilogramus emisijų, o kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno, kai bilieto kaina siekia 8 eurus 60 centų, atsieis beveik 9 kilogramus anglies pėdsako.

Patikslinama, kad emisijų kiekis, susijęs su kelionėmis, skaičiuojamas atsižvelgiant į konkretaus vartotojo įpročius, tai yra kokiu būdu jis keliauja. Tuomet pagal transporto rūšį algoritmai apskaičiuoja bei pritaiko emisijų faktorius ir nupiešia vartotojo paveikslą. Arba apskaičiuojama, kiek emisijų kainuoja vienas nuvažiuotas kilometras tam tikra transporto priemone.

CO2 pėdsakų valdymo agentūros „Planet Positive“ įkūrėja Miglė Makuškaitė-Survilė aiškina, kad didžiausią kiekį emisijų sudaro keturios pagrindinės kategorijos: maistas, būstas, transportas bei pirkiniai. Statistinis lietuvis sugeneruoja maždaug 5 tonas emisijų per metus. Vidutinis amerikietis – apie 16–17 tonų.

„Svarbiausios kategorijos, kurios susidaro iš tų 5 tonų, – tiek maistas, tiek transportas, tiek šildymas. Reikšmingos kategorijos, kurias sumažinti nėra taip paprasta, tai nėra tas pats, kaip pakeisti kokį nedidelį įprotį. Tai reikšmingi pokyčiai. Tarkime, mityba, – visi žinome, kad mėsos pramonė, vartojimas sukelia labai didelį emisijų pėdsaką, tad pasirinkus veganišką, vegetarišką ar mažiau mėsos turinčią mitybą tikrai žymiai galima sumažinti savo asmeninį CO2 pėdsaką“, – pasakoja M. Makuškaitė-Survilė.

Pašnekovės teigimu, apgalvotos transporto alternatyvos taip pat gali smarkiai sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Ir tai nereiškia, kad būtina persėsti į elektromobilius – pakanka šiek tiek pakeisti įpročius: pasirinkti viešąjį transportą, vaikščiojimą, dviratį ar paspirtuką.

Taip pat ir kalbant apie būsto įsigijimą. Anot M. Makuškaitės-Survilės, pasirinkę žaliąją energiją, jau žingsniu prisidėsime prie teigiamo poveikio.

„Jeigu jau turime padarę kokius nors žingsnius, perkame žaliąją energiją ar dažnai nesinaudojame automobiliu, verta atkreipti dėmesį į kitus įpročius. Galbūt sumažinti nereikalingų pirkinių kiekį, o galbūt reikėtų grįžti į pačią pradžią ir peržiūrėti esminius klausimus, kur sukuriama tarša ir ką būtų galima padaryti“, – pataria pašnekovė.

Teršia ne tik žmonės, bet ir įmonės. Dabar įvairios kompanijos pradeda sekti ir skelbti savo emisijų pėdsaką. Anot pašnekovų, ateityje matysime daugiau įmonių, skelbiančių tokias ataskaitas.
Ir ne vien dėl to, kad tą įpareigoja daryti Europos Sąjunga (ES), – tai vis aktualiau tampa ir vartotojui.

„Jeigu įmonė naudoja labai daug energijos išteklių, tai automatiškai jos didžiausias indėlis gali būti pereiti prie atsinaujinančios energetikos šaltinių. Jei, pavyzdžiui, įmonės tiekimo grandis labai ilga, daug transportavimo, tai svarbu daryti taip, jog transportavimas būtų kuo žalesnis“, – sako A. Rutkauskas.

„Priežastis ar motyvacija gali būti išorinė – klientai, partneriai, kurie kelia aukštus reikalavimus organizacijoms, su kuriomis dirba. Klientai taip pat jau kuria tokį spaudimą, ir mes keliame reikalavimus produktams, paslaugoms, norime, kad jie atitiktų vartotojų poreikius, vertybes ir naują verslo realybę“, – paaiškina M. Makuškaitė-Survilė.

Programėlė, skaičiuojant emisijas, prieinama nemokamai – galima įsigyti mobiliųjų telefonų operacinių sistemų siūlomose programėlių parduotuvėse. Skaičiuojama, kad ją Lietuvoje atsisiuntė apie 11 tūkstančių vartotojų, naudojasi apie 54 procentai moterų ir 46 procentai vyrų.