Nors dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ šiuo metu neeksploatuojami, juose vis dar yra dujų, kurios keturiose skirtingose vietose nekontroliuojamai veržiasi į paviršių. Didžiausio nuotėkio vietoje dujų burbulai kyla daugiau nei kilometro spinduliu. Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis tęsis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol baigsis iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, spaudos konferencijoje anksčiau sakė Danijos energetikos ir klimato ministras.
Vadina nusikaltimu žmoniškumui
Nuotėkiai susilaukė ir Baltijos jūros ekologine būkle bei išsiskiriančių dujų įtaka klimato kaitai susirūpinusiųjų dėmesio. Ne paslaptis, kad šiuo metu iš dujotiekių išsiskiriantis metanas yra viena iš labiausiai šiltamio efektą sukeliančių dujų.
„Tai nusikaltimas žmoniškumui“, – savo poziciją išreiškė Lietuvos pramoninkų konfederacijos Energetikos ir klimato komiteto pirmininkas Martynas Nagevičius. Šiltnamio efekto sukėlimo aspektu, metano dujos yra daug agresyvesnės už CO2, Facebook įraše pabrėžė jis: „1 tona metano, pakliuvusio į atmosferą, 20 metų perspektyvoje sukelia tokį klimato kaitos efektą, kokį sukelia maždaug 86 tonos į atmosferą išmetamo CO2.“
M. Nagevičius „Delfi“ portalui teigia, kad išgaunant bei transportuojant dujas dažnai susiduriama su nedidelio metano kiekio nuotėkiais, tačiau šiuo metu vykstantis nuotėkis yra itin stambaus masto, todėl padarys didelę įtaką klimato kaitai.
„Aišku, reikia žiūrėti, kiek to metano išsiveržė, bet panašu, kad klimato kaitai bus padaryta pakankamai didelė įtaka. Gal netgi bus galima lyginti su kokios nedidelės valstybės metiniais išmetimais“, – svarsto Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, pridurdamas, kad geriau būtų buvę dujas padegti – į CO2 virtęs metanas klimatui pakenktų dešimtimis kartų mažiau.
M. Nagevičius pastarųjų dienų įvykius lygina su 2015 m. dujų nuotėkiu „Aliso Kanjono“ požeminėje dujų saugykloje Kalifornijoje, JAV. Tuomet į atmosferą pateko beveik 100 tūkst. tonų metano. Skaičiuota, kad šis indidentas sudarė beveik pusę visos valstijos metinės įtakos klimato kaitai, sako energetikos ekspertas.
Mokslininkas: tai lokalaus masto žala
Savo ruožtu Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto biogeochemikas dr. Mindaugas Žilius išskiria kelis incidento sukeliamus žalos aplinkai aspektus. Visų pirma „Delfi“ pašnekovas akcentuoja dujų nuotėkio įtaką šiltnamio efektui.
„Metanas natūraliai išsiskiria iš dugno nuosėdų ir juda molekulėmis arba susidariusiais burbulais. Aptariamo įvykio atveju didžiąją dalimi jis juda burbulais. Burbulai, dėl slėgių skirtumo, savaime kyla į paviršių. Tuomet didžioji dalis metano tiesiog patenka į atmosferą ir prisideda prie šiltnamio efekto“, – aiškina vyr. mokslo darbuotojas.
Pašnekovas pastebi, kad nuotėkių vietoje, prie Bornholmo salos, vandens gylis turėtų siekti maždaug 60-70 metrų, todėl, kol burbulas keliauja į paviršių, dalis metano oksiduojasi, jei tik yra deguonies. Oksidacijos proceso metu metanas virsta į CO2 ir vandenilį. Dėl šio proceso incidento vietoje sumažėja deguonies, be to, jį išstumia ir pats plūstantis dujų srautas, įvardija M. Žilius. Dėl deguonies pokyčių gali nukentėti dugno buveinė.
„Metanas daro įtaką ir dugno buveinei. Jei joje kažkas gyvena – sąlygos tampa nepalankios, – pastebi KU mokslininkas. – Bet, pavyzdžiui, bakterijoms metanas tinka ir patinka. Atlanto vandenyne yra vietų, kuriose natūraliai išsiskiria metanas, ir ten pilna gyvybės, nes yra bakterijos, kurios metaną nukenksmina arba naudoja jį kaip energijos šaltinį. Atlanto vandenyne gausu nesvetingų aplinkų, kur iš žemės gelmių veržiasi dujos ir, atrodo, ten niekas negalėtų gyventi, bet gyvybė ten klęsti.“
Trečias nuotėkio sukeliamos žalos aspektas – iššūkis laivybai, išskiria M. Žilius. „Kai ore susikaupia tam tikras metano kiekis ir vėjas nenuneša to debesies, susidaro sprogi aplinka. Todėl tai trukdo laivybai“, – sako pašnekovas, pridurdamas, kad dėl šios priežasties kol kas niekas dar negali vykti į incidento vietą ir išmatuoti dugno bendrijai padarytos žalos masto.
Visgi M. Žilius akcentuoja, kad dujų nuotėkis įtaką atmosferai padarys tik lokaliu mastu, o dėl vandens judėjimo jo būklė palaipsniui atsistatys.
„Globaliai Baltijos jūros ši situacija neturėtų pakeisti, tik lokaliai. Toje vietoje, kur yra dujotiekių plyšiai, dujų burbulai skleidžiasi maždaug vieno kilometro spinduliu. Palyginus su visos jūros plotu, tai yra tik lokalus karštasis taškas“, – tvirtina pašnekovas.
ES: šie nuotėkiai yra tyčinio veiksmo rezultatas
„Delfi“ primena, kad Rusija, reaguodama į Vakarų jai paskelbtas sankcijas dėl invazijos į Ukrainą, nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai. „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“. Šiuo metu Rusiją su Europa jungiantys dujotiekiai nėra eksploatuojami, tačiau skelbiama, kad Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į Baltijos jūrą nekontroliuojamai nuteka dujos.
Europos Sąjunga (ES) laikosi pozicijos, kad dviejuose povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai nėra tik atsitiktinumas. „Visa turima informacija rodo, kad šie nuotėkiai yra tyčinio veiksmo rezultatas“, – trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. ES įtaria, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai buvo sugadinti per sabotažo aktą, ir įspėja apie atsakomuosius veiksmus dėl bet kokio išpuolio prieš Europos energetinius tinklus, pareiškime 27 ES šalių narių vardu sakė J. Borrellis.
Švedijos seismologai prieš pat nuotėkį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, kuriuos tikriausiai sukėlė sprogimai.