Štai ką gali netinkamai išmesta baterija: skaudžios pasekmės paliečia ir žmogaus DNR

Nors lietuviai puikiai išmoko surinkti tarą, kitose srityse dar yra kur tobulėti. Vos apie pusė panaudotų baterijų grįžta į tam skirtas surinkimo vietas, o į mišrių atliekų konteinerius išmestos baterijos kelia pavojų aplinkai, o jų sudėtyje esantys sunkieji metalai, patekę į žmogaus organizmą, gali pažeisti žmogaus DNR ir ląsteles. Tvaresnius rūšiavimo įpročius skatina ir darbovietės, kuriose ne tik sukuriamos tam patogias sąlygas, bet ir vis dažniau kalbama apie tai, kodėl šie įpročiai lemiami žmogui ir aplinkai.

Naudotoms baterijoms – specialios surinkimo vietos: kur rasti?

Lietuvoje yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Kaip teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistas Aurimas Jančiauskas, daugiausia šių atliekų surenkama mažmeninės prekybos vietose, kuriose stovi specialios talpos baterijoms rinkti.

„Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo nemokamai iš gyventojų priimti senas baterijas ir akumuliatorius, nereikalaujant pirkti naujų. Gyventojai naudotas baterijas ir akumuliatorius taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles ar perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir organizacijose, kur yra pastatytos specialios talpos šioms atliekoms rinkti.

Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams. Šios atliekos dažniausiai turi teigiamą rinkos vertę ir už jas sumokama atliekų turėtojui“, – surinkimo vietas vardija A. Jančiauskas.

Netinkamai surūšiuotos baterijos – nuodas žmogui ir aplinkai

Paklaustas, kodėl svarbu baterijų nemesti į mišrių atliekų konteinerius, o paieškoti specialios surinkimo vietos, specialistas įspėja, kad netinkamas baterijų surinkimas turi žalingą poveikį žmogui ir aplinkai.

„Baterijų sudėtyje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, kitų toksiškų elementų, kurie žalingi aplinkai ir žmogui. Baterijos ir akumuliatoriai, patekę į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, irdami skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmą. Patekę į žmogaus organizmą, sunkieji metalai gali pažeisti DNR ir ląsteles, todėl šias atliekas būtina rūšiuoti ir išmesti į baterijų ir akumuliatorių atliekoms surinkti skirtas talpas“, – pabrėžia A. Jančiauskas.

Anot jo, atiduotų atliekų tvarkytojams didžioji dalis baterijų medžiagų vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms, kaip nauji produktai. Kita dalis atliekų, kurių neįmanoma perdirbti, šalinama aplinkai saugiu būdu.

Šiuo metu galiojančioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje yra nustatyta 45 proc. perdirbimo užduotis, atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai baterijų kiekį.

„Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai Europos Sąjungoje šių atliekų surenkamumas siekė 51,3 proc., o Lietuvoje – 45,3 proc.

Šiuo metu Europos Parlamente yra svarstomas Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas (numatomas įsigaliojimas 2023–2024 m.), kuriame yra numatyta didesnė baterijų gamintojų atsakomybė, visų pirma apimanti pareigas finansuoti ir organizuoti atskirą baterijų atliekų surinkimą ir apdorojimą, skatinti baterijų pakartotinį naudojimą, paskirties keitimą.

Tvaresnius įpročius skatina darbovietės: rūšiavimas – kaip pareiga

Prie atsakingesnio atliekų rūšiavimo didele dalimi prisideda ir darbovietės, kuriose darbuotojams sukuriamos patogios sąlygos rūšiuoti. Darbovietėse galima rasti ne tik atliekų ir taros rūšiavimo konteinerius, bet ir specialias dėžutes baterijoms ir akumuliatoriams surinkti

Kaip teigia „AUGA group“ personalo direktorė Viktorija Gružauskienė, ši įmonių grupė veikia uždaro rato principu – tai reiškia, kad dalis gamyboje susidarančių atliekų yra panaudojamos kituose įmonių grupės veiklos procesuose.

„Vienas to pavyzdžių, organinės atliekos (mėšlas) iš gyvulininkystės veiklų yra naudojamos tręšti augalininkystės laukus. Kitos atliekos, kurių panaudoti gamyboje negalime, yra atitinkamai tvarkomos ir utilizuojamos. Įmonių grupėje yra veikianti aplinkosaugos vadybos sistema, pagal kurią darbuotojai turi aiškias gaires, kaip elgtis su veikloje susidarančiomis atliekomis. Gamybos padaliniuose turime įrengę atskiras atliekų tvarkymo patalpas su specialiai sužymėtomis talpomis, konteineriais. Ne išimtis – nebenaudojamų baterijų rūšiavimas. Darbuotojai supranta, kad rūšiavimas yra kiekvieno pareiga bei asmeninė atsakomybė, noriai tuo užsiima“, – teigia V. Gružauskienė.

„AUGA group“ personalo direktorė tiki, kad tvarumas yra ne vien įmonės strategija ar darbo taisyklės. Anot jos, tvarumas pirmiausia prasideda nuo kiekvieno iš mūsų kasdienių įpročių – buityje, laisvalaikio veiklose.

„Žinoma, darbinės rūšiavimo patirtys natūraliai persikelia ir į darbuotojų kasdienį gyvenimą, bet siekdami dar labiau suaktualinti šios temos svarbą mes skiriame papildomus resursus darbuotojų edukacijai apie tvarumą įvairiomis formomis. Ruošiame jiems rekomendacijas kaip rūšiuoti jų kasdienoje, kaip nešvaistyti maisto, taupyti elektros energiją, rengiame edukacinius pristatymus atliekų tvarkymo temomis.

Šiandien verslas labai daug dėmesio skiria visuomenės edukacijai tvarumo temomis, tačiau, mūsų nuomone, labai svarbu nepamiršti vidinių darbuotojų. Vadovaudamiesi tais pačiais vertybiniais principais darbuotojai yra kur kas labiau įsitraukę į įmonių veiklas ir aktyviai stengiasi įgyvendinti geriausias praktikas savo darbe, supranta sprendimų ir veiklos svarbą“, – pabrėžia V. Gružauskienė.

Tinkamai išrūšiuotų atliekų tvarkymo mokesčiai mažesni, nei netvarkomų atliekų

Tuo metu „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės ekspertas Liudvikas Aleliūnas teigia, jog kiekvienoje iš 79-ių „Rimi“ parduotuvių Lietuvoje yra specialios dėžės, skirtos rūšiuoti visas pavojingas atliekas, tarp jų ir baterijas. Šias atliekas iš parduotuvių surenka ir sutvarko už tai atsakinga įmonė – atliekų tvarkytojas, kuri jas tinkamai perdirba ir utilizuoja.

„Kadangi mūsų įmonė jau ilgą laiką vykdo darbuotojų edukaciją atliekų rūšiavimo klausimais, problemų dėl darbuotojų nežinojimo, kaip rūšiuoti, iš esmės nekyla. Jeigu kartais ir pasitaiko klausimų ar tam tikrų situacijų, turime parengę specialias mokymo programas apie visų atliekų rūšiavimą parduotuvėje“, – teigia L. Aleliūnas.

„Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės ekspertas pažymi, kad tinkamų įpročių formavimas yra naudingas dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, tinkamai išrūšiuotos atliekos sumažina riziką užteršti aplinką ir daryti neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai.

„Įsitraukimas ir mokymasis apie atliekų tvarkymą didina darbuotojų sąmoningumą ir atsakingumą, tuo pačiu įmonė, tvarkingai tvarkanti atliekas, sulaukia pasitikėjimo iš priežiūros institucijų. Taigi, tai reiškia mažiau auditų, patikrų ir savaime suprantama, baudų. Tinkamai išrūšiuotų atliekų tvarkymo mokesčiai įmonei yra mažesni, nei netvarkomų atliekų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad teisingai valdomos atliekos sumažina įvairias rizikas įmonėje“, – pabrėžia L. Aleliūnas.

Ekologinis požiūris skatinamas tiek darbe, tiek privačiame gyvenime

„Roquette Amilina“ Darbuotojų saugos ir sveikatos ir aplinkosaugos vadovė Rimantė Svidenienė įsitikinusi, kad įmonėse ekonominės pažangos ir taršos mažinimo gali būti siekiama lygiagrečiai. Anot jos, darnus vystymasis yra įmonės veiklos pagrindas, kad būtų kuriama geresnė ir sveikesnė ateitis visoms kartoms.

Anot R. Svidenienės, visos „Roquette Amilina“ gamybos procesuose susidariusios atliekos, planuojamų ūkinių veiklų objektų statybinės ir buitinės atliekos yra rūšiuojamos, apskaitomos, ženklinamos ir laikomos, laikantis teisės aktų reikalavimų, pagal sutartis perduodamos licencijuotiems atliekų tvarkytojams.

„Tobulinant įmonėje įdiegtą elektronikos atliekų surinkimo tvarką, didinančią vidinę žmonių motyvaciją rūšiuoti elektronikos atliekas, pritaikius elektronikos konteinerius ir atskiras dėžutes smulkioms elektros ir elektrotechninės įrangos atliekoms, rūšiavimo rezultatai – susiformavęs įprotis. Pavyzdžiui, atliekų tvarkytojui perdavus mūsų įmonėje surinktus galvaninius elementus, vien mūsų bendrovė utilizavimui arba perdirbimui per pastaruosius 2019–2021 metus pridavė 39 kilogramus elementų“, – skaičiuoja R. Svidenienė.

„Mūsų įmonės atveju pasiteisino ir prevencinės priemonės – prieš įsigyjant naują elektronikos įrenginį, kuriam reikia didesnio galingumo, įsivertiname, ar lygiagrečiai nėra galimybės dar vis veikiančio įrenginio panaudoti kitam vartotojui arba panaudoti kitai paskirčiai. Juk kartais pakanka tiesiog įsivertinti, o galbūt veikianti, bet nebereikalinga įranga galėtų būti padovanota organizacijai su ribotais ištekliais? Geras to pavyzdys – mūsų nebenaudojamų mokslinių tyrimų įrangos ir priemonių panaudojimas moksleivių edukaciniais tikslais Panevėžio Balčikonio gimnazijos chemijos laboratorijoje“, – teigia R. Svidenienė.

Įmonė remiasi keturiais tvarios veiklos vystymosi principais – tvariu inovacijų kūrimu, tvariu išteklių užtikrinimu, tvariu perdirbimo vystymu bei tvariu veikimu su aplinkinėmis bendruomenėmis.

„Tęsiame sveikatos, saugos ir aplinkos valdymo sistemų diegimą ir plėtojame kultūrą, kurioje mokymai ir kampanijos, padedantys gerinti darbuotojų ir vietos bendruomenių žinias ir informuotumą apie ekologinį civilizacijos pėdsaką, yra vienas iš svarbiausių įmonės instrumentų. Jei norime tvarią ateitį kurti kartu, šiame procese turime dalyvauti visi. Darnaus vystymosi tikslų siekiame ne tik vykdydami savo pagrindinę veiklą – augalinės kilmės žaliavų pagrindu gamindami ingredientus įvairioms pramonės šakoms – mūsų darbuotojai nuolat skatinami taikyti ekologinį požiūrį tiek darbe, tiek privačiame gyvenime“, – teigia R. Svidenienė.