Prioritetai – dekarbonizacija ir tvarus judumas
Pasak Transporto inovacijų asociacijos strateginių partnerysčių ir komunikacijos vadovės Astos Kazlauskienės, vienos iš svarbiausių šio projekto sričių yra CO2 neutralumas ir tvarus judumas.
„ES siekia, kad iki 2050 metų visi jos miestai nebedarytų neigiamo poveikio klimatui, tačiau šie 100 miestų turėtų tai padaryti greičiau ir gerąją praktiką perduoti likusiai Europai“, – misijos tikslą akcentuoja A. Kazlauskienė.
Transportas yra vienas iš pagrindinių rodiklių vertinant miesto patrauklumą. Ekspertų nuomone, geresnę transporto infrastruktūrą, įskaitant dviračių takus ir elektromobilių įkrovimo vietas, galima sukurti pasitelkus išmaniąsias planavimo priemones, pavyzdžiui, skaitmeninius dvynius ir duomenų analizę. Skaitmeninėms technologijoms judumo srityje tenka svarbus vaidmuo, kuris galėtų apimti išmaniąsias rinkliavas, automobilių stovėjimo aikšteles, geografines mažos taršos zonas ir automobilių stovėjimo aikšteles.
Tvaresnio judumo sistemos, pasak lapkričio 23–24 d. vyksiančio „Transporto inovacijų forumo“ pranešėjos, „Microsoft“ viešojo transporto strategijos vadovės Valentinos Ion, turės būti paremtos duomenimis pagrįstais sprendimais.
„Bendradarbiavimo tarp verslo ir valstybinių institucijų proceso duomenų srityje sukūrimas yra esminis veiksnys siekiant sukurti efektyviai veikiančią sistemą, kuri galėtų padėti išsamiai planuoti ir plėtoti transporto tinklą, gerinti saugą, eismo koordinavimą bei mažinti spūstis, optimizuoti transporto priemonių parko valdymą ir mažinti išlaidas, optimizuoti automobilių stovėjimo aikštelių valdymą ir maksimaliai padidinti zonas be automobilių bei pėsčiųjų zonas. Taip pat jis suteiktų keleiviams naują, turtingesnę, vientisą, tvarią ir prieinamą patirtį“, – tvirtina V. Ion.
Jos manymu, išmanioji susieto transporto ekosistema leis numatyti naujas, lankstesnes ir labiau prisitaikančias paslaugas, pavyzdžiui, transporto priemonių parkus, siūlančius važiuoti keliais maršrutais ir dinamiškai keičiančius maršrutą pagal klientų poreikius.
Į poveikio klimatui neutralizacijos procesą turi įsitraukti tiek privatus sektorius, tiek mokslinių tyrimų organizacijos, tiek piliečiai.
„Miestų klimato sutartyse prisiimti aiškūs įsipareigojimai suteiks galimybę tikslo siekti bendradarbiaujant su ES institucijomis, moksliniai tyrimai ir inovacijos stiprins bendradarbiavimą užtikrinant ryšį su kitomis ES programomis“, – pabrėžia A. Kazlauskienė.
Be to, miestams, pasirašiusiems miestų klimato sutartis, bus suteiktas „Mission label“ ženklas, kuris padės gauti papildomą finansavimą per ES programas, Europos investicijų banką ir privačius investuotojus.
EIT tikslas koordinuoti ir paspartinti inovacijų diegimą
Prie 100 miestų misijos įgyvendinimo prisideda Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT), kuris administruoja aštuonias žinių bei inovacijų bendrijas. EIT vykdo veiklą visose ES valstybėse narėse.
Viena iš EIT bendrijų – „Mobilumas mieste“ („EIT Urban Mobility“).
„Tai pirmaujantis transporto inovacijų tinklas Europos miestuose, kuris yra įsipareigojęs padėti ES siekti ambicingų CO2 mažinimo tikslų. Jis jungia partnerius, dirbančius viešajame, verslo, mokslinių tyrimų ir švietimo sektoriuose, ir suteikia jiems prieigą prie rinkų, talentų, finansavimo ir žinių“, – akcentuoja A. Kazlauskienė.
Transporto inovacijų asociacija taip pat prisijungė prie šio tinklo ir padės perduoti naujienas bei žinias Lietuvos savivaldybėms ir regionams.
Šis tinklas yra didžiausia Europos judumo miestuose inovacijų bendruomenė, vienijanti daugiau kaip 300 subjektų 33 Europos šalyse. EIT „Mobilumas mieste“ derina savo veiklą su ES prioritetais ir prisideda prie svarbiausių ES strategijų ir iniciatyvų, įskaitant Žaliąjį sandėrį, miestų misiją („Iki 2030 m. – 100 klimato požiūriu neutralių ir pažangių miestų“), programą „Horizontas Europa“ ir „Naująjį Europos bauhauzą“, įgyvendinimo.
Šios bendruomenės vaidmuo – paskatinti greitą novatoriškų sprendimų diegimą ir paspartinti perėjimą prie tvaraus judumo. Tam yra pritraukiami talentai į verslą, inovacijos į rinką, padedama pradedančiosioms įmonėms plėstis, parenkami ir sujungiami partneriai. Daugiausia dėmesio skiriama inovacijoms, kurios padeda miestams siekti neutralumo klimatui.
Ambicingi Tauragės siekiai
Paraiškas dalyvauti misijoje buvo pateikę 8 Lietuvos miestai, atrinkti Vilnius ir Tauragė. Jau šiuo metu, anot Tauragės rajono savivaldybės mero Dovydo Kaminsko, Tauragė diegia sprendimus, kurie mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmerimus: perka elektra varomus autobusus, kuria elektromobilių krovimo stotelių infrastruktūrą, stato išmanias saugyklas dviračiams, saulės parkus.
„Inovacijų poreikis bus geriau matomas, kai bus kuriama Tauragės rajono klimato neutralumo strategija“, – sako D. Kaminskas.
Strategija su veiksmų planu bus kuriama remiantis jau sudaryta ataskaita apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą penkiose srityse – energetikos, susisiekimo, atliekų, pramonės ir žemės panaudojimo sektoriuose. Strategija bus teikiama Europos Jomisijai, kuri įvertins, ar ji atitinka nustatytus reikalavimus.
Meras primena, kad neatsiejama misijos dalis yra suinteresuotųjų šalių įtraukimas, tai yra ir vienas iš Europos Komisijos reikalavimų klimato neutralumo strategijai parengti. Kuriant strategiją bei ją įgyvendinant bus organizuojami įvairūs renginiai bei dirbtuvės, įtraukiančios ir gyventojus, ir verslus: „Numatome šį tikslą įtraukti į įvairias savivaldybės programas, taip pat bus siekiama burti tvarumą skatinančias bendruomenes. Tauragėje jau turime gerųjų pavyzdžių, kaip šios temos yra įtraukiamos į švietimo sistemą, pavyzdžiui, Tauragėje buvo pilotuojama „Ignitis grupės‘‘ pirmoji energetinio efektyvumo švietimo programa, taigi planuojama šias iniciatyvas plėtoti ir toliau.“
Vilniuje – misijai įgyvendinti skirta viešoji įstaiga
Vilniui tapus šios misijos dalimi, Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė viešąją įstaigą „Neutralus klimatui Vilnius“, kurios tikslas: remti ir koordinuoti Vilniaus miesto ir jo gyventojų perėjimą prie tvaresnės ateities; informuoti ir formuoti teigiamą nuomonę apie ES Miestų misiją ir mūsų įstaigos naudą Vilniaus miestui bei jo gyventojams, pasitelkiant įvairias priemones: renginius, seminarus, edukacines programas, komunikacijos platformas – siekiant pasiekti visus žmones; užtikrinti politinę paramą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų sukurta palanki aplinka darnios miestų plėtros praktikai.
Laikinai einanti „Neutralus klimatui Vilnius“ direktores pareigas Indrė Jasonienė teigia, jog Vilniaus miesto transformacijos procese dalyvaus įvairios suinteresuotosios šalys – miesto savivaldybės įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos, verslo ir pramonės subjektai bei piliečiai – dirbsiančios išvien, siekiant drastiškai sumažinti miestų ekosistemų generuojamus ŠESD išmetimus.
„Kalbant apie transportą – vieną iš sektorių, susiduriančių su didžiausiais iššūkiais mieste, skatiname gyventojus naudotis viešuoju transportu arba vykti į darbą vienu automobiliu su kolegomis. Siekiame elektrifikuoti miesto viešąjį transportą, pereiti prie alternatyviais degalais varomo transporto (pvz. heliu). Vystomi dviračių takai, o 2024 m. rudenį planuojamas pirmasis autonominio autobuso maršrutas miesto centre“, – pasakoja I. Jasonienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad Vilnius siekia modernizuoti centralizuotus šilumos tinklus, atnaujinti centralizuotų šilumos tinklų punktus ir iškastinį kurą pakeisti į atsinaujinantį kurą iki 2030 m.
„Miestas skatina didesnę daugiabučių renovaciją bei efektyvesnį energijos vartojimą, saulės elektrinių ant stogų, taip pat nutolusių saulės elektrinių plėtrą. Siekiama, kad visos viešosios įstaigos savo poreikiams naudotų tik atsinaujinančią energetiką“, – teigia I. Jasonienė.