Nevyriausybinių organizacijų skaičiavimu, remiantis faktine kasmet nuo 2019 m. tvitinta miškų kirtimų norma, ateinančiam penkmečiui pagrindinių kirtimų norma didinama 6,42 proc., o per metus būtų leidžiama iškirsti iki 730 hektarų daugiau plynojo kirtimo ekvivalentu.
T. Tomilinas: ministras ir valdantieji lipa ant paties grėblio
Seimo narys T. Tomilinas Aplinkos ministerijos planui didinti miškų kirtimo normą negaili kritikos.
„Ministras Simonas Gentvilas ir valdantieji lipa ant to paties grėblio miškų politikoje, kurio smūgį vis dar jaučia buvęs aplinkos, o dabar žemės ūkio ministras Navickas, gavęs didžiausią visuomenės kritikos dozę už klaidas miškų politikoje. 2018 m. buvo patvirtinta didesnė miškų kirtimų norma ministrui atostogaujant. Panašu, istorija gali kartotis. Man kyla klausimų, ar per penkerius metus valdantieji pasimokė iš istorijos, ar jie prisimena savo pačių retoriką 2018 m., galų gale, ar pamena savo rinkimų pažadus labiau saugoti miškus ir pasiekti miškų susitarimą“, – teigia T. Tomilinas.
Pasak aplinkosaugininkų, ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų mažėja, daugėja ūkinių miškų. Įtampą kelia prie pat gyvenviečių vykdomi plynieji kirtimai, neatliepiami visuomenės ir bendruomenių dvasiniai bei kultūriniai poreikiai.
Apinkosaugos nevyriausybinių organizacijų teigimu, tokiais normos skaičiavimo principais ir eiga ignoruojami Nacionaliniame miškų susitarime pasiekti sutarimai, taip, anot T. Tomilino, siunčiamas signalas susitarimo dalyviams, kad jų dviejų metų darbas yra niekinis.
„Šią kirtimų normą svarstė ir aprobavo vienpusiška „Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba“, į kurią nėra kviečiami ekologinius, socialinius ir nemedieninės ekonomikos interesus atstovaujantys specialistai, joje nėra net Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, todėl tokia taryba iš esmės nėra pajėgi užtikrinti tvarios miškininkystės principų. (...). Žlugus Nacionaliniam miškų susitarimui S. Gentvilas man asmeniškai pažadėjo, kad bent jau naujame Miškų įstatyme bus pakeisti Miškų tarybos formavimo principai ir joje atsiras vietos kitai Miškų susitarimo pusei – nevyriausybininkams, nuo medienos pramonės nepriklausomam mokslui, nemedieninės ekonomikos interesų grupėms, gamtosaugininkams“, – teigia T. Tomilinas.
Artimiausiu metu Seimo narys žada siūlyti sušaukti Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, kuriame politikai, jo nuomone, vienbalsiai prašys Vyriausybės netvirtinti siūlomos valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos ir atnaujinti jos nustatymo metodiką, perkeliant normos formavimo principus į įstatymą, kad ji atitiktų šių laikų ekologinius iššūkius, Europos žaliojo kurso kryptis ir visuomenės lūkesčius, taip pat į svarstymus įtrauktų visų tvarumui svarbių sričių specialistus.
Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę
Rugpjūčio 17 d. trisdešimt „Girių spiečiaus“ nevyriausybinių organizacijų bei narių, kviesdami netvirtinti padidintos miškų kirtimo normos, kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę. Nevyriausybininkai išreiškė pasipiktinimą tokiu Aplinkos ministerijos žingsniu, vertindami jį kaip cinišką ir prieštaraujantį Aplinkos ministerijos deklaruojamiems tvarumo siekiams bei Vyriausybės programai.
Kreipimąsi I. Šimonytei išsiuntusios nevyriausybinės organizacijos tikisi, kad Vyriausybė atsakingai įvertins Aplinkos ministerijos parengtą kirtimų normos didinimo projektą ir jo netvirtins bei įpareigos Aplinkos ministeriją atnaujinti pasenusią ir šiandienos aktualijų neatitinkančią pagrindinių kirtimų normos apskaičiavimo metodiką.
Pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės šiame kontekste paskelbtas projektas didinti miškų kirtimo normą, „pramušė dugną“. Ji atkreipia dėmesį, kad kirtimų normos skaičiavimai atlikti naudojant pasenusią 2008 metų metodiką, ignoruojant per 15 metų įvykusius didelius pokyčius, todėl kelia nepasitikėjimą miškų politikos formuotojais ir įgyvendintojais.
Didesnė pagrindinių kirtimų norma apskaičiuota remiantis tuo, kad Lietuvoje didėja brandžių miškų plotas. Miškininkystės praktikoje brandžiais miškais laikomi ne gamtinę brandą pasiekę miškai, bet ūkinės brandos sulaukę, t. y. pušynai nuo 101 metų, ąžuolynai nuo 121 metų. VšĮ „Sengirės fondas“ atstovo dr. Mindaugo Lapelės nuomone, tokiu būdu užkertamas kelias bent daliai miškų pasiekti gamtinę brandą, svarbiausią tiek biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu, tiek ir gerai Europos Bendrijos saugomų miško buveinių būklei užtikrinti ar potencialioms sengirėms formavimuotis, klimato kaitos poveikiui švelninti. Pasak jo, tokia ūkininkavimo praktika lemtų tolimesnį biologinės įvairovės nykimą ir miškų nuskurdimą.
Aplinkos ministerijos pozicija – kitokia
ELTA primena, kad rugpjūčio 4 d. Aplinkos ministerija pateikė derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2024–2028 metams patvirtinimo“ projektą. Metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2024–2028 metams apskaičiavo Valstybinė miškų tarnyba, remdamasi aktualiais valstybinės miškų apskaitos duomenimis.
Aplinkos ministerija pranešė, kad per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį skaičių patenka ir apie 20 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų, kurie šiais metais Vyriausybės nutarimu buvo perduoti Valstybinių miškų urėdijai kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti.
Vien brandžių medynų plotas valstybiniuose miškuose per praėjusį penkmetį padidėjo 14 tūkst. ha, kas rodo, jog kertama buvo gerokai mažiau nei priauga. Nemažėjantį brandžių miškų kiekį numatoma išlaikyti ir ateityje. Tai leis užtikrinti ir ateinančiam penkmečiui apskaičiuota ir siūloma pagrindinių miško kirtimų leistina apimtis – kirtimų norma, rašė Aplinkos ministerija.
2024–2028 m. laikotarpiui Valstybinė miškų tarnyba apskaičiavo vidutinę metinę pagrindinių kirtimų normą – 12 166 hektarų pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame iškertamą iki 3 650 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos tūrį. Tokiai siūlomai valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų metinei normai pritarė Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba.
2019–2023 metams patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo 11 850 hektarų plotas, apskaičiuotas pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame buvo leidžiama iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.
Ministerija nurodo, kad padidinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma 2024–2028 m. užtikrins tvarų ir subalansuotą medienos išteklių naudojimą valstybiniuose miškuose laikantis aplinkosaugos reikalavimų, taip pat leis išlaikyti nemažėjančias brandžių miškų atsargas ateities reikmėms.