Nebus gaminami ir parduodami

Europos Sąjunga (ES) siekia iki 2030 m. 55 proc. sumažinti lengvųjų automobilių ir 50 proc. furgonų išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 2021 m., kad iki 2035 m. naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui. 2050 m. transporto sektorius turėtų tapti neutralus anglies dvideginio atžvilgiu.

2050 m. transporto sektorius turėtų tapti neutralus anglies dvideginio atžvilgiu.

Europos Parlamentas (EP) teigia, kad naujosios taisyklės nereiškia, jog nuo 2035 m. visi keliuose esantys automobiliai negalės išskirti anglies dvideginio. Šios taisyklės nedaro įtakos dabar turimiems automobiliams, tad jei dabar nusipirksite naują automobilį, galėsite jį vairuoti iki jo eksploatavimo pabaigos.

Iki 2035 m. naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamų teršalų kiekis turi būti lygus nuliui

Anot EP, ir po 2035 m. vis dar bus galima pirkti ir parduoti naudotus benzinu ar dyzelinu varomus automobilius ir gauti jiems kuro, tik bendros nuosavybės išlaidos (kuro, priežiūros, pirkimo ir draudimo išlaidos) gali padidėti.

Anksčiau naujienų agentūros ELTA kalbintas ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad toks perėjimas nuo vidaus degimo variklių prie alternatyvų yra neišvengiamas, tačiau tikėtis, kad tai pavyks pasiekti iki 2035 m., gana ambicinga.

Po 2035 m. vis dar bus galima pirkti ir parduoti naudotus benzinu ar dyzelinu varomus automobilius ir gauti jiems kuro, tik bendros nuosavybės išlaidos gali padidėti.

Anot jo, automobiliai su vidaus degimo varikliais, bus gaminami ir parduodami iki pat 2034 metų ir galės būti eksploatuojami bent dešimtmetį. Masinis perėjimas prie elektra ar vandeniliu varomo transporto, anot jo, gali užtrukti 20 metų ar daugiau.

Marius Dubnikovas

„Automobilio efektyvumo amžius pralenkia 10 metų, kas reiškia, kad šiandien perkamas automobilis drąsiai važiuos po 2035 metų, o nupirktas ir 2034 metais galės dar bent 10 metų važiuoti. Tai mes kalbame ne apie 10 metų pokytį, mes kalbame apie 20–25 metus“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Ekonomistas kalba, kad draudimas gaminti vidaus degimo variklius palies ne tik variklių, bet ir automobilių elektronikos, greičių dėžių ir kitų komponentų gamintojus, vis dėlto jis tiki, kad pokyčiai sektoriaus nesužlugdys, atvirkščiai – jis prisitaikys, atsiras naujų darbo vietų.

Kokius automobilius vairuosime

EP rašo, kad europiečiai galės vairuoti akumuliatoriais varomas elektrines transporto priemones, nes jų bendros nuosavybės išlaidos yra mažesnės nei alternatyvų. Pavyzdžiui, vandenilio ir alternatyvaus kuro (gaminamo iš elektros ir vandenilio ir paverčiamo sintetiniu benzinu) gamyba yra brangesnė, nes tam reikia daug elektros energijos.

Kai kurios transporto priemonės negali būti lengvai aprūpinamos baterijomis, todėl vandenilis ar alternatyvus kuras gali būti sprendimu laivams, lėktuvams ar sunkiasvorėms transporto priemonėms.

Didžioji dalis lengvųjų automobilių Lietuvoje yra varomi dyzelinu

Nors Lietuvoje elektromobilių skaičius auga, „Regitra“ duomenimis, didžioji dalis lengvųjų automobilių yra varomi dyzelinu – iki 2024 m. spalio 1 d. jie sudarė daugiau nei 1,1 mln.

Transporto inovacijų asociacijos (TIA) direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė sutinka, kad perėjimui prie alternatyvų prireiks daugiau nei dešimtmečio, ir sako, kad turi būti apgalvoti tarpiniai sprendimai, o elektromobilius besirenkantiems gyventojams siūlomos papildomos naudos.

„Regitra“ duomenimis, didžioji dalis lengvųjų automobilių Lietuvoje yra varomi dyzelinu – iki 2024 m. spalio 1 d. jie sudarė daugiau nei 1,1 mln.

„Faktas, kad Lietuva stipriai vėluos, kaip ir daug kitų šalių. Vertinant Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, matome, kad transporto sektorius sudaro 31 proc. išmetimų, t. y. daugiausiai iš visų sričių. Kitose šalyse daugiau išmetimų sudaro energetika arba pramonė.

Skaičiuojama, kad lengvieji automobiliai išmeta daugiau ŠESD (54 proc.) nei sunkiasvoriai (40 proc.). Mes kaip asociacija manome, kad reikia ilgalaikių sisteminių sprendimų, kurie skatintų įsigyti elektromobilius“, – sako ji.

Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė

TIA direktorė pridūrė, kad svarbu įvertinti ir pereinamąjį laikotarpį:

„Reikia galvoti ir apie tarpinius sprendimus, kitas alternatyvas, ką daryti ateinančius 5–10 m. Nebus taip, kad turėsime šimtu procentų elektrinį parką. Viena iš galimybių – naudoti degalus iš atsinaujinančių išteklių. Rinkoje tokių jau yra, tai HVO (hidrintas augalinis aliejus) degalaidyzelinas iš atsinaujinančių šaltinių. Jo ŠESD išmetimai nėra nuliniai, bet gerokai mažesni nei įprastų degalų.“

Degalai iš atliekų

Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė. Ji sako, kad nors transporto elektrifikacija su metais tik spartės, ne ką mažiau svarbu į ŠESD mažinimo tikslus įtraukti dyzelinu varomus automobilius ir pereiti prie tvaresnių degalų alternatyvų, pavyzdžiui, degalų iš atsinaujinančių žaliavų.

„Tarp bendrovės transporto rinkai siūlomų tvaresnių sprendimų, padedančių mažinti išmetamų ŠESD kiekį, – viešos elektromobilių įkrovimo stotelės, iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“. Dėl šių sprendimų, vien praėjusiais metais įmonė padėjo klientams sumažinti ŠESD kiekį 11,1 mln. tonų visame pasaulyje“, – sako ji.

Julija Matisonė

Šis dyzelinas yra gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų ir panaudoto kepimo aliejaus ir gali būti naudojamas visoms dyzelinu varomoms transporto priemonėms, grynas arba sumaišytas su iškastiniu dyzelinu.

„Palyginti su iškastiniu dyzelinu, „Neste MY Renewable Diesel“ per visą degalų gyvavimo ciklą sumažina ŠESD emisiją iki 90 proc. Skirtingai nei iškastiniame dyzeline, jo sudėtyje nėra aromatinių medžiagų ar priemaišų, o didelis cetaninis skaičius užtikrina efektyvų ir švarų degimą.

Palyginti su iškastiniu dyzelinu, „Neste MY Renewable Diesel“ per visą degalų gyvavimo ciklą sumažina ŠESD emisiją iki 90 proc.

Bendrovė palaiko ir kitas alternatyvas, kurios keičia degalus iš žaliavinės naftos ir prisideda prie transporto išskiriamo ŠESD kiekio mažinimo. Tam, kad ES, taip pat – ir Lietuva, taptų neutrali klimatui iki 2050 m., į transporto dekarbonizacijos procesą būtina įtraukti visus efektyvius sprendimus – degalus iš atsinaujinančių žaliavų, elektromobilius, biometaną, žaliąjį vandenilį ir kt.“, – teigia J. Matisonė.