Nemaža dalis prekybininkų tikina, kad jų parduodamos daržovės bei mėsa atkeliauja iš lietuviškų ūkių, todėl, esą, yra ekologiškos. Deja, taip nėra. Specialistai sako, jog mažame ūkyje augintos ir turguje pirktos morkos nebūtinai bus sveikesnės už įsigytas parduotuvėje. Kadangi ekologiški produktai – brangesni, nereikėtų aklai pasikliauti prekeivių žodžiais ir pirkti negavus patvirtinimo, pavyzdžiui, sertifikato.
Kaip atskirti ekologišką produktą
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad ekologinis ūkininkavimas, ekologiškų produktų perdirbimas ir (ar) prekyba ekologiškais produktais yra sertifikuojamos veiklos. „AUGA group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas priduria, kad vizualiai atskirti ekologišką produktą nuo įprasto nėra galimybės. Tam yra specialus ženklinimas.
Turgaus prekybininkai itin dažnai naudojasi aptakiomis frazėmis, kurios pirkėjui gali sudaryti įspūdį apie ekologiškumą, tačiau jo nepatvirtina. Sveikesnio ir geresnio maisto turguje mitas vis dar gajus, tad pamatę užrašus apie lietuviškus ūkius ar be cheminių priedų augintas daržoves, renkamės nė nesusimąstę.
„Informacijos apie maisto produktus pateikimas, pažymint „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“, „ūkininkų produkcija“, „natūralus“, „iš kaimo“ nepatvirtina, jog maistas yra ekologiškas. Todėl net jei produktai užauginti kaime, nedideliuose / nuosavuose ūkininkų daržuose ir pan., tai savaime nereiškia, jog jie ekologiški. „Ekologiškas“ ir „saugus“ nėra sinonimai: „ekologiškas“ tai yra auginimo, gamybos būdas laikantis tam tikrų standartų, o „saugus“ yra pagrindinis visų – tiek ekologiškų, tiek ne ekologiškų maisto produktų reikalavimas“, – sako VMVT.
Tam, kad vartotojas galėtų atskirti ekologiškus produktus nuo kitų, naudojamas specialus ženklinimas. Tokį ženklinimą sudaro trys dalys:
• ES ekologinės gamybos logotipas.
• Kontrolės įstaigos kodas (pavyzdžiui, VšĮ Ekoagros kodas yra LT-EKO-001).
• Produkto sudėtyje esančių žemės ūkio žaliavų užauginimo vietos nuoroda.
Paklaustas, kokių gudrybių gali imtis prekeiviai, kad suklaidintų pirkėjus dėl ekologiškumo, G. Judzentas teigė, kad didieji prekybininkai tokių triukų nedaro: „Tačiau yra tekę susidurti su situacija turguose, kai pardavėjai teigia, kad prekė tikrai ekologiška, tačiau paklausus, ar turi tai pagrindžiančius dokumentus, atsako, kad produktas yra natūraliai užaugintas kaime – vadinasi ekologiškas. Svarbu suprasti, kad produktas, kuris yra auginamas natūraliai kaime savaime nėra laikomas ekologinės žemdirbystės produktu, nes jis nėra sertifikuotas“.
Kodėl ekologiškas reiškia brangus?
Ekologiškas maistas – tai produktas, kuris užauginamas, perdirbamas laikantis tam tikrų nustatytų taisyklių, atsisakant sintetinių priemonių naudojimo: dirbtinių trąšų ir pesticidų, veterinarinių vaistų, genetiškai modifikuotų sėklų ir veislių, konservantų, apdorojimo jonizuojančiąja spinduliuote ir panašiai.
VMVT teigimu, šios priemonės yra pakeičiamos konkrečiai vietovei, tvarkomam maistui pritaikyta valdymo praktika, kuri palaiko ir didina ilgalaikį dirvožemio derlingumą, apsaugo nuo kenkėjų ir ligų, užtikrina gamtos išteklių apsaugojimą, gyvūnų gerovę. Gali pasirodyti, kad brangesni ir kaime auginti produktai kainuoja daugiau būtent dėl šių priežasčių. Tačiau vertinti ekologiškumo pagal kainą neverta.
„Sertifikuoti ekologiški produktai paprastai yra brangesni už įprastinius, kadangi ekologiškų maisto produktų kainą sudaro ne tik pačių maisto produktų gamybos sąnaudos, bet ir kitos išlaidos, kurios susijusios su aplinkosaugos, tvarios žemdirbystės, gyvulininkystės ir kt. reikalavimų įgyvendinimu“, – aiškino VMVT.
„AUGA“ atstovas pridūrė, kodėl sudėtinga apibendrintai pasakyti, kaip skiriasi minėtų daržovių kainos: „Tai priklauso nuo daržovių kategorijos, sezono ar rinkos situacijos. Kainų skirtumą lemia keletas priežasčių. Užauginti ekologišką produktą yra sunkiau, nes tokiam ūkininkavimo būdui yra taikomi specifiniai reikalavimai.
Ekologinėje žemdirbystėje yra svarbus tinkamas dirvos paruošimas, o tai reikalauja daugiau resursų ir laiko. Be to, ekologiniame ūkyje itin daug dėmesio skiriama dirvos gerinimo priemonėms, kurios taip pat yra brangesnės už įprastas. Verta paminėti ir tai, jog, lyginant su tradicine žemdirbyste, ekologinės gamybos atveju iš tokio pat žemės ploto vieneto gaunamas mažesnis derlius“.
G. Judzentas pridūrė, kad ekologijoje yra taikoma sėjomaina (periodiška sėjamų kultūrų kaita žemės plotuose), kad dirvožemis būtų sveikas ir derlingas. Tai – vienas svarbiausių metodų, siekiant užtikrinti norimą derlių. Be to, kai kurios žemės būna papildomai tręšiamos organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostu), pagal konkretų poreikį. Ekologiniuose ūkiuose draudžiama naudoti chemines trąšas ar chemines augalų apsaugos priemones, todėl daržovių išvaizda yra pasiekiama tik natūraliu būdu, tad ji ne visada bus ideali.
Pažeidimai – ir ekologiškoje, ir neekologiškoje produkcijoje
Valstybinės maisto kontrolės informacinės sistemos (FIS) duomenimis, 2021 m. buvo registruota daugiau nei 500 maisto subjektų, kurių veikla susijusi su ekologiškų produktų tvarkymu. VMVT vykdo į rinką pateiktų ekologiškų produktų kontrolę tiek prekybos centruose, tiek turgavietėse, tiek ir kitose prekybos vietose, įskaitant elektroninę prekybą.
Valstybinės kontrolės metu vertinamas informacijos pateikimas apie parduodamą ekologišką produktą, atsekamumo, saugos ir kitų susijusių reikalavimų užtikrinimas, taip pat atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimas atlikti: „Laboratorinės kontrolės metu nustatomi pavieniai ekologiškų produktų neatitikimų atvejai, kuomet identifikuojami pesticidų likučiai, kurių ekologiškame maiste neturi būti aptinkama. Pavyzdžiui, 2021 m. pesticidų likučiai nustatyti ekologiškuose grikiuose, ekologiškoje juodojoje arbatoje – produktų tiekimas į rinką uždraustas“.
G. Judzentas pabrėžė, kad ekologiškiems produktams auginti nėra naudojami pesticidai ar kiti cheminiai preparatai. Daržovės yra tręšiamos tik natūraliomis trąšomis, pavyzdžiui, kitose veiklose susidarančiomis atliekomis: mėšlu, kompostu.
Būtent pesticidų, sunkiųjų metalų ir kitų teršalų likučių kiekis tiek ekologiškame, tiek neekologiškame maiste Lietuvoje tiriamas dažniausiai. „Iš viso per metus vidutiniškai ištiriama 800 mėginių, iš kurių didžiąją dalį (daugiau nei 50 proc.) sudaro tyrimai dėl pesticidų nustatymo. Ištyrus mėginius, apie 2 proc. mėginių neatitinka nustatytų reikalavimų“, – komentavo VMVT.
Tarnyba šiemet taip pat atliko tikslines rinkoje esančių ekologiškų produktų patikras. Buvo tikrinamos ne tik fizinės, bet ir elektroninės prekybos vietos. Iš viso patikrinta 157 pavadinimų augalinės kilmės ir 103 gyvūninės kilmės ekologiški produktai. Ekologiškų produktų ženklinimas patikrintas 54 maisto tvarkymo subjektuose. Dažniausiai kontrolės metu pasitaikę ženklinimo pažeidimai – nepateikiamos ekologiškų produktų sudedamosios dalys, kai kuriais atvejais neteisingai nurodoma žaliavų kilmės šalis arba veikla vykdoma be ekologinės gamybos sertifikato.
Kalbant apie ekologiją ir tvarumą, Lietuva gana sparčiai daro pažangą. Populiarėjant rūšiavimui, perdirbimui, plastiko vartojimo mažinimui, auga ir ekologiškų produktų poreikis. „AUGA“ atstovas tai aiškina ir pandemijos įtaka: „Rinkos tendencijos ir mūsų patirtis rodo, kad per pastaruosius keletą metų, o ypač nuo COVID-19 pandemijos pradžios, ekologiškos produkcijos populiarumas auga.
Šis augimas yra susijęs su didesniu visuomenės susirūpinimu savo sveikata ir didėjančiu supratimu apie pagrindinius skirtumus tarp ekologinės ir įprastinės produkcijos gamybos procesų. Remiantis 2021 m. „AUGA group“ užsakymu atliktos Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausos duomenimis, 77 proc. apklaustų miesto gyventojų bent kartą į mėnesį perka ekologišką produkciją“.