Nauja prekė tik sunaudojus seną
„Nepirkite naujo produkto, kol nesunaudojote to, kurį turite“, – sako „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė. Dažnas iš mūsų savo vonios stalčiuje turime ne vieną pradėtą ir iki galo taip ir nesunaudotą rankų kremo ar dantų pastos tūbelę, kelis dušo želė buteliukus, o konkrečiai moterys – iki penkių netgi labai panašios spalvos lūpdažių.
„Ar mums tikrai reikia daugiau nei vienos tą pačią funkciją atliekančios priemonės?“, – klausia A. Vareikienė.
Anot jos, tvarumu domisi ir natūralesnę produktų sudėtį bei gamtai draugiškas pakuotes itin vertina 15–30 metų amžiaus grupės pirkėjai, o vyresnio amžiaus žmonės, ypač senjorai, deja, dėmesį sutelkę tik į poveikį.
Įdomu tai, kad nuo seno gyvavęs įsitikinimas, jog natūralios priemonės nėra veiksmingos, šiandien tikrovės neatitinka.
„Ekologiški, gamtos nežalojantys produktai intensyviai veikia įvairias odos problemas. Pavyzdžiui, plaukų dažai, kurie anksčiau buvo 100 proc. cheminės sudėties, dabar yra gaminami natūralių ingredientų pagrindu, puikiai nudažo net ir žilus plaukus“, – sako „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė.
Ekologiškos prekės irgi veiksmingos
„Išdrįskite pabandyti ekologišką produkciją – ji taip pat veikia efektyviai“, – sako „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.
Fakto, kad kuo mažiau chemikalų pateks į mūsų organizmą, tuo sveikesni būsime, nepaneigsi. L. Aleliūno namuose, ekologiški valymo ir higienos reikmenys – tualeto valikliai, įvairūs purškikliai, aromatai, indaplovės tabletės, indų ploviklis, skalbiklis, minkštiklis ir kt. – atsirado tuomet, kai ėmė gausėti šeima.
„Tėvai žino, kaip chemija gali paveikti, pavyzdžiui, vaikų odą, endokrininę, nervų sistemą ir t.t.“, – pasakoja „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas.
Tvarumo specialistas pabrėžia, kad tai, jog ekologiškų produktų rasti sunkiau, yra mitas. „Net buitinės chemijos gigantai intensyviai įveda ekologiškas priemonių alternatyvas. O mūsų parduotuvėse, taupant pirkėjų laiką ir skatinant tvarumą, specialiais ženklais išskiriami skyriai, kuriuose sudėta ekologiška ar natūralesnė produkcija buičiai. Šiandien visų buities priemonių pardavimų ekologiškos ir natūralios prekės sudaro apie 15 proc., tai rodo, kad lietuviai išties tampa sąmoningesni“, – džiaugiasi L. Aleliūnas.
Universalios priemonės ir daugkartinės talpos
„Rinkitės universalius produktus ir daugkartines talpas“, – pataria „EQUA Lietuva“ įkūrėja Dovilė Virbickienė. Moteris pasakoja, kad prieš investuodama į tvarias kūno ir namų priežiūros priemones siūlantį slovėnų startuolį EQUA CARE, su komanda atliko tyrimą, kokias tvarias buities-higienos priemones dažniausiai renkasi lietuviai.
„Paaiškėjo, kad populiariausi yra kūno dezodorantai, bambukiniai dantų šepetėliai, kramtomosios, dantis valančios tabletės, prausikliai, šampūnai, muilai. Taigi, nusprendėme pasiūlyti lietuviams kūno ir namų priežiūros priemones, kurios ne tik pagamintos iš natūralių ingredientų, bet ir supakuotos į tvarius, daugkartinio naudojimo difuzorius.
Iš tiesų, džiugina tai, kad priemonės papildymo produkcijos pardavimai auga sparčiau negu pačių difuzorių, į kuriuos pilama priemonė, tai rodo klientų lojalumą,“, – pasakoja D. Virbickienė.
Vienas iš pasiteisinusių tvarių sprendimų jos pačios namuose yra universalių priemonių naudojimas. „Visa šeimoje turime tą patį šampūną, prausiklį, o ir visą vonios kambarį valome vienu valikliu“, – patirtimi dalijasi „EQUA Lietuva“ įkūrėja.
Svarbi ir tvarkinga santechnika
„Jei namuose esanti santechnika bus netvarkinga – nesutaupysite“, – įsitikinusi UAB „Vilniaus vandenys“ Generalinio direktoriaus patarėja bendrovės valdymo klausimais Brigita Gudonė.
Nuolatos bėgantis tualeto bakelis, lašantis maišytuvas, kitaip tariant, sugedusi santechnika yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl visai be reikalo sunaudojame daugiau vandens nei mums reikia.
„Svarbu prižiūrėti turimą santechniką ir buities prietaisus, o perkant naujus atsižvelgti į tai, kaip taupiai yra naudojamas vanduo. Palyginus vandens kiekį, kurį išleidžiame, pavyzdžiui, plaudami indus rankomis su tuo, kurį išleidžiame naudodami indaplovę, skirtumas indaplovės naudai yra akivaizdus. Tą patį pasakyčiau ir apie drabužių skalbimą rankomis ir mašina“, – kalba B. Gudonė.
Tiesa, viena yra taupus vandens naudojimas, o kita – ką su tuo vandeniu nuleidžiame į nuotekas.
„Šiuo metu Lietuvoje, Vilniaus apskrityje turime 7 kartus daugiau geriamojo vandens išteklių negu mums reikia. Atrodo, kad turėtų užtekti 7 kartoms, bet iš tikrųjų taip nėra.
Jeigu šiandien elgsimės neatsakingai – užteršime gruntinius vandenis – kita karta jau nebeturės švaraus vandens. Visos vandentvarkos bendrovės turi pareigą išvalyti vandenį iki tam tikro lygio, tačiau yra tam tikrų mikroelementų, kuriems išvalyti šiandien neturime nei technologijų, nei žinių. Pavyzdžiui, mikroplastiko, ftalatų ir kt.“, – paaiškina specialistė.
Įdomu tai, kad galimybės gerti vandenį, išgautą iš požeminių vandens gelmių, be mikrobiologinės taršos daugelis pasaulio šalių neturi. Net Švedijoje gruntinių vandenų nėra išgaunama tiek, kad užtektų visiems gyventojams.
Visuomenė pribrendusi pokyčiams
„Laiko investicija į tvarumą – vienkartinė“, – sako LSMU Sveikatos psichologijos katedros profesorius dr. Kastytis Šmigelskas.
Nuo aplinkai draugiškesnių pasirinkimų daugumą atbaido mintis, kad tai kainuoja daugiau laiko ir energijos. Vis dėlto, „kartą pasidomėję ir išsirinkę tvarų produktą, ne vienerius metus galėsite naudoti tą patį – kol sužinosite apie dar geresnį arba jis, pavyzdžiui, dings iš rinkos“, – kalba mokslininkas.
Anot K. Šmigelsko, kalbant apie atsakingą vartojimą, visuomenė jau yra pribrendusi pokyčiams.
„Žmonių perkamoji galia pakankamai didelė, todėl rinkdamiesi produktus, jie galvoja ne tik apie kainą, skonį ir patogumą, bet ir apie tai, kokį įspaudą palieka gamtai. Nors sakoma, kad rezultatai matomi, kai jiems pasiruošusi trečdalis visuomenės, itin svarbūs kiekvieno iš mūsų diena iš dienos daromi pasirinkimai. Vien kas kartą atsakingai prausdamiesi duše galime sutaupyti apie keliasdešimt litrų vandens, o keisdami popierinius rankšluosčius į daugkartinius, kilogramus medienos“, – paaiškina prof. dr. Kastytis Šmigelskas.