Tvarumo vadovas: nesprendžiant šios problemos, mūsų planeta susidurs su negrįžtamais procesais

Rūpestis ateities kartomis ir augantis visuomenės sąmoningumas tvarumo kontekste – šios pozityvios tendencijos išryškėjo pandemijos akivaizdoje. Tai patvirtina ir didėjanti ekologiškų produktų paklausa visame pasaulyje. Atitinkamai, turi augti ir pasiūla, o tai reiškia, kad verslai privalo prisitaikyti prie visuomenės poreikių. Tiesa, juos jau kuris laikas sėkmingai atliepia viena didžiausių Europoje ekologiško maisto bendrovių „Auga group“, veikianti principu „nuo lauko iki lentynos“. Įmonė siekia ne tik kaip įmanoma efektyviau mažinti klimato taršą visoje maisto grandinėje, bet taip pat didinti ekologiško ir tvariai užauginto maisto prieinamumą visiems žmonėms. Apie tai, kaip jai tai pavyksta įgyvendinti ir kodėl tvarumas svarbus ne tik iš aplinkosauginės, bet ir socialinės perspektyvos, šį kartą portalui „Delfi“ pasakoja „Auga Group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas.

Tvarumo kelyje jau ne vienerius metus

Nors šiandien vis daugiau įmonių renkasi judėti tvarumo keliu, vis dėlto, tvarumas visuomet buvo centrine „Auga Group“ ašimi. Tiesa, G. Judzentas yra įsitikinęs, kad tvarumas neįsivaizduojamas be kelių pagrindinių aspektų. „Tvarumas yra „Auga group“ DNR. To mes siekiame per visas tris tvarumo dimensijas – socialinę atsakomybę, tvarų valdymą ir aplinkosaugą, pastarajai skirdami daugiausia savo dėmesio. Tvarumas dar 2020 m. tapo įmonių grupės strategijos centrine ašimi, tačiau ir iki tol „Auga group” darbotvarkėje tvarumas užėmė svarbią dalį. Nuo 2017 m. mes leidžiame tvarumo ataskaitas, nuo 2018 m. skaičiuojame savo veiklos sugeneruojamas emisijas, kurias audituoja nepriklausoma tarptautinė kompanija „Carbon Footprint”. Taip mes siekiame būti atviri su savo suinteresuotųjų grupėmis ir užtikrinti skelbiamų duomenų skaidrumą“, – pasakoja G. Judzentas.

Išleisdama penkerių metų strategiją, bendrovė išsikėlė išties ambicingą tikslą – sukurti maistą be kainos gamtai.

„Norėdami tai pasiekti žemės ūkio sektoriuje, kuris yra vienas taršiausių visame pasaulyje, turime kurti ir diegti inovacijas. Todėl strategijoje nusimatėme įgyvendinti tris pagrindinius technologinius projektus: biodujų infrastruktūros ir jomis varomos žemės ūkio technikos sukūrimą, specializuotus pašarus galvijams ir regeneracinę sėjomainą“, – aiškina bendrovės rinkodaros ir tvarumo vadovas, – Biodujų infrastruktūros ir jomis varomos technikos sukūrimas leis atsisakyti iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio darbuose panaudojant biometaną, gautą iš ūkiuose susidarančių atliekų. Specializuoti pašarai leis užtikrinti mažesnę metano taršą iš gyvulininkystės veiklos, o regeneracinė sėjomaina, kuomet dalį grūdinių kultūrų užkeičiame ankštinėmis žolėmis, neleis azotui garuoti į aplinką iš dirvožemio“.

Be to, pašnekovas primena, kad visi šie projektai yra įgyvendinami jau kurį laiką, o pernai įmonė pristatė keletą metų kurtą hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių, skirtą profesionaliam naudojimui „Auga M1”.

Vien augalinė mityba neišspręs visų problemų

Kita vertus, maisto pasirinkimai taip pat daro didelį poveikį aplinkai. Neretai teigiama, kad perėjimas prie augalinės mitybos yra vienas paprasčiausių ir įtakingiausių veiksnių kovoje su klimato kaita. Vis dėlto, G. Judzento nuomone, augalininkystės veikla taip pat veikia klimatą. „Be jokios abejonės gyvulininkystės veikla kuria didelę taršą aplinkai. Tačiau tyrimai rodo, augalininkystės veikla taip pat generuoja šiltnamio efektą sukuriančias dujas. Tai patvirtina ir mūsų pačių pavyzdys – emisijos iš dirvožemio sudaro apie 30 proc. „Auga group“ sugeneruojamos taršos“, – pripažįsta įmonės atstovas.

Verta pripažinti, kad vien tik augalinė mityba nepadės išspręsti taršos visoje maisto gamybos sistemoje. „Mūsų manymu, inovatyvios technologijos ir tvarūs metodai gali padėti išspręsti taršos problemas gyvulininkystėje ir augalininkystėje bei leisti šioms veikloms dirbti sinergijoje. Ekologiniuose ūkiuose, kur draudžiama naudoti chemines trąšas, pagrindinė trąša yra gyvulininkystės atliekos – mėšlas. Taigi šios veiklos yra neatsiejamos, – tvirtina G. Judzentas, – O, išsprendus pagrindines abiejų sričių emisijų problemas, vartotojai galėtų nekeisdami savo įpročių rinktis maistą, kuris tenkintų esamus jų poreikius ir būtų nekenksmingas klimatui. Būtent ties tokių technologijų sukūrimu mes ir dirbame bei tikimės, kad jas galėsime įdiegti ne tik savo, bet ir kitų ūkininkų, norinčių tvariai dirbti, ūkiuose“.

Pasikeitę maisto vartojimo įpročiai – pandemijos pasekmė?

Norint pereiti prie augalinio gyvenimo būdo, reikia ne tik didesnio veganiškų produktų prieinamumo, bet ir gilių kultūros bei mąstymo pokyčių. „Auga Group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas pasakoja, kad jų įmonė jau kuris laikas prisideda prie iniciatyvų, raginančių rinktis sveikesnį gyvenimo stilių – sportuoti, valgyti maistą, kuriam užauginti nėra naudojamos cheminės medžiagos. „Be jokios abejonės, tokių idėjų ir gyvensenos įsitvirtinimui yra reikalinga nuolatinė edukacija, siekiant visuomenei parodyti to naudą ne tik savo, bet ir planetos sveikatai. Esame bendradarbiavę su organizacija „Sveikatai palankus“, pernai rėmėme ekologiško gyvenimo būdo laidų ciklą „Išpakuota“, įmonės atstovai dalyvauja įvairiuose konferencijose, kviečiami skaityti paskaitas universitetuose“, – teigia G. Judzentas.

Kalbėdamas apie pandemijos poveikį maisto vartojimo įpročiams, G. Judzentas pastebi teigiamus pokyčius. „Pandemijos metu stipriai išaugo vartotojų dėmesys maistui, kurį jie vartoja. Žmonės ėmė daugiau domėtis produktų sudėtimis, tuo, kaip produktai yra užauginami, kokia jų kilmė“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas, – Kadangi „Auga group“ yra ekologiško maisto gamintoja, mūsų pačių patirtis rodo, kad per pastaruosius keletą metų ekologiškos produkcijos, kurios dalį sudaro ir visiškai augalinės kilmės produktai (sriubos, šviežios bei konservuotos daržovės ir grybai, įvairių grūdų miltai, avižiniai dribsniai, vartojimui paruoštos košės), populiarumas auga. Remiantis 2021 m. „Auga group“ užsakymu atliktos Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausos duomenimis, 77 proc. apklaustų miesto gyventojų bent kartą į mėnesį perka ekologišką produkciją.

Krizių akivaizdoje verslas sugebėjo prisitaikyti

Tai, kad klimato kaita šiandien tampa vis didesne grėsme – jau akivaizdus faktas. Pasak G. Judzento, verslai turėtų kaip įmanoma labiau prisidėti prie šios problemos sprendimo. „Tvarumas nėra madingas žodis, tai opi problema, kuri nesprendžiama gali sukelti negrįžtamus procesus mūsų planetoje. Mūsų įsitikinimu, verslai turi įtraukti tvarumo principus į savo veiklas bei strategijas. Vartotojai taip pat palaiko verslus, siekiančius tvarumo tikslų. Jiems tampa svarbu, ką paliksime po savęs. Jie nori patys prisidėti prie sprendimų, galinčių išspręsti klimato problemas. Vis daugiau investuotojų pinigų krypsta tvarių verslų link, todėl verslai turi galimybę pasinaudoti jais ir iš tikrųjų padaryti teigiamus pokyčius“, – pažymi pašnekovas.

Tuo tarpu pandemijos sukelti kardinalūs ir staigūs pokyčiai turėjo įtakos darbuotojų nuotaikoms, kadangi atsirado daug nežinomybės rinkose, sutriko tiekimo grandinės, teigia G. Judzentas. Vis dėlto, pandemija tik patvirtino mintį, tokių krizių akivaizdoje jie gali išlikti lankstūs ir greitai prisitaikyti prie situacijos. „Nors sritis, kurioje mes veikiame, nebuvo taip stipriai paralyžiuota pandemijos metu, vis dėlto COVID-19 turėjo įtakos mūsų veiklai gamybiniuose padaliniuose – teko perorganizuoti veiklas taip, kad darbuotojai turėtų kuo mažiau kontaktų, papildomai investavome į saugumo priemones. Darbo principai pasikeitė ir biuro darbuotojams, kurie savo darbus tęsė nuotoliu“, – teigia rinkodaros ir tvarumo vadovas.

Tendencijų kaita vyrų dominuojamose srityse

Darbuotojų gerovę organizacijoje gali užtikrinti įvairūs metodai, pripažįsta „Delfi“ kalbintas G. Judzentas. „Mūsų įmonių grupėje darbuotojams yra suteikiamas papildomas sveikatos draudimas, nes mums svarbu, kad mūsų darbuotojai būtų sveiki ir galėtų gauti jiems reikalingą medicininę pagalbą, nelaukiant ilgose eilėse. „Auga group“ taip pat yra įgyvendinama sąžininga ir skaidri atlyginimų politika. Darbuotojai už darbus yra skatinami papildomomis vienkartinėmis premijomis, jie taip pat dalyvauja akcijų opcionų programoje“, – pasakoja pašnekovas.

Tiesa, G. Judzentas pabrėžia, kad jų įmonė visada skyrė dėmesį sąžiningai veiklai užtikrinti, vadovaujantis pagrindiniais aplinkosaugos, socialinės politikos ir gerojo valdymo principais, Lietuvos Respublikos numatytais įstatymais verslui bei tarptautiniu mastu pripažintais etiško verslo principais. „Mes laikomės principo darbinti darbuotojus, atsižvelgiant į jų patirtį, turimas kompetencijas bei įgūdžius ir jokiais būdais nesiekiame diskriminuoti vienos ar kitos lyties.

Be to, svarbu paminėti, kad skirtingų lyčių darbuotojai, dirbantys toje pačioje pozicijoje mūsų įmonių grupėje, gauna vienodą atlygį. Grupėje yra ir padalinių, pavyzdžiui, grybų auginimo, kur didžioji dalis darbuotojų yra moterys. Vėlgi tai nulemia laisvas žmonių pasirinkimas, noras ir gebėjimas dirbti tam tikrus darbus, niekaip nesusijęs su įmonės politika. Galima pasidžiaugti, kad ir tokiose tipiškai vyrų dominuojamose srityse kaip agronomija, atsiranda vis daugiau jaunų specialisčių moterų“, – sako pašnekovas.