Kaip parodė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas tyrimas, daugiau kaip pusė šalies gyventojų nesuvokia, kad elektroniniai žaislai yra elektronika, o daugiau kaip trečdalis nežino, kad elektronikos atliekoms priskiriami nebenaudojami šaldytuvai, elektrinės viryklės, skalbimo mašinos, rašoma pranešime spaudai.
52 proc. gyventojų elektroniniai žaislai – ne elektronika
„Lietuvoje turime puikiai išvystytą elektronikos atliekų surinkimo tinklą, daugelį metų edukuojame gyventojus, aiškindami, kaip svarbu rūšiuoti ir atsakingai išmesti elektronikos atliekas, daugiau kaip dešimtmetį nemokamai išvežame stambiagabaritės elektronikos atliekas iš namų ūkių. Tačiau, pasirodo, labai didelei daliai gyventojų vis dar sunku suprasti, kokie jų turimi daiktai yra elektronika, virstanti atskiros rūšies atliekomis. Tai iš dalies paaiškina, kodėl Lietuvoje nepavyksta surinkti tiek elektronikos atliekų, kiek reikėtų pagal Europos Sąjungos reikalavimus“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.
Kaip parodė tyrimas, net 37 proc. respondentų nebenaudojamą, sugedusį šaldytuvą, elektrinę viryklę ir šaldytuvą priskirtų ne elektronikos, o kitų kategorijų atliekoms. 17 proc. apklausos dalyvių tokias atliekas vertina kaip metalo laužą, 10 proc. jas supranta kaip po rūšiavimo likusias atliekas, o dar kiti 10 proc. tai vertina kaip jokiai atliekų rūšiai nepriskirtinus daiktus.
Dar sunkiau gyventojams yra suprasti, kur reikėtų išmesti sulūžusius, nebenaudojamus elektroninius žaislus su baterijoms. Kad tai yra elektronikos atliekos, žino mažiau nei pusė – 48 proc. – tyrimo dalyvių. Net 28 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad tai plastiko atliekos, 11 proc. tokius žaislus priskyrė po rūšiavimo likusioms atliekoms, o 13 proc. buvo visai pasimetę – išsakė įsitikinimą, kad tokios atliekos nėra siejamos su jokia rūšiuojamų atliekų kategorija.
Net 26 proc. gyventojų smulkiosios elektronikos atliekas išmeta netinkamai
„Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 metais Lietuvoje buvo surinkta 45,6 proc. elektronikos atliekų pagal 2019 m. elektronikos srauto šalies vidaus rinkoje vidurkį. Pagal ES nustatytas normas, tokių atliekų turėjo būti surinkta 65 proc. Galime kalbėti apie įvairias priežastis, turėjusias įtakos šiam rodikliui, tačiau viena iš jų akivaizdi – tai gyventojų suvokimas apie rūšiavimą, gebėjimai identifikuoti elektronikos atliekas. Pastarasis tyrimas irgi parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis gyventojų smulkiosios elektronikos atliekas meta ne ten, kur derėtų“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.
Apklausos duomenimis, 16 proc. gyventojų smulkiosios elektronikos atliekas, kaip pavyzdžiui sugedęs, nebenaudojamas plaktuvas, smulkintuvas, kavamalė, plaukų džiovintuvas, barzdaskutė, išmeta į po rūšiavimo likusių buitinių atliekų konteinerį, o 11 proc. – į plastiko atliekoms skirtą konteinerį.
„Rinkos ekspertų tvirtinimu, per 2021 m. pasaulyje susidarė 57,4 mln. tonų elektronikos atliekų. Bendras jų kiekis auga vidutiniškai 2 mln. tonų per metus. Skaičiuojama, kad šiuo metu Žemėje yra sukaupta daugiau nei 347 mln. tonų neperdirbtų elektronikos atliekų. Surenkama ir tinkamai perdirbama tik 17,4 proc. elektronikos atliekų. Net ES, kuri laikoma pasauline elektroninių atliekų perdirbimo lydere, tik 35 procentai elektronikos atliekų yra tinkamai tvarkomos ir perdirbamos. Net ir išsivysčiusių šalių gyventojams trūksta supratimo apie atsakingą elektronikos atliekų šalinimą“, – pastebi EPA vadovas.
Pastarasis Lietuvos gyventojų elgsenos tyrimas atskleidė, kad nebenaudojamus, sugedusius šaldytuvus, elektrines virykles, skalbykles elektronikos atliekoms dažniau priskiria aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų atstovai. Kad sugedę, nebenaudojami žaislai su baterijomis priskiriami elektronikos atliekoms, dažniau teigė moterys, 26–45 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų respondentai.
Apklausią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Liepos mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.