Renkantis buitinę chemiją, svarbios piktogramos ant pakuočių etikečių
Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Otilija Špūrienė teigia: „Buitinėje chemijoje yra įvairiausių medžiagų, tokių kaip, pavyzdžiui, fosforas, jos kartu su vandeniu patenka į nuotekas ir, jeigu nuotekos yra negerai sutvarkomos, tos medžiagos patenka į vandens telkinius – upes, ežerus, požeminį vandenį – ir gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, šiuo atveju vandens aplinkai“.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialistės, didžiausias pastebimas buitinės chemijos neigiamas poveikis yra tas, kad vandenyje ji sukelia spartų augimą, vadinamą vandens žydėjimu. Žydint vandeniui jame sumažėja deguonies, tai sukelia vandens mikroorganizmų žūtį.
Renkantis buitinę chemiją namams, O. Špūrienė pataria atidžiau pažiūrėti į piktogramas ant gaminių pakuočių. Piktograma, kurioje pavaizduotas medis ir žuvis, įspėja apie tokios priemonės neigiamą poveikį gyvajai gamtai. Taip, anot jos, kartais ženklinami pelėsio naikikliai, įvairūs balikliai.
„Tokios buitinės chemijos priemonės yra toksiškos vandens organizmams, – akcentuoja Aplinkos apsaugos agentūros specialistė.
Vandens būklė Lietuvoje sparčiai prastėja
Azoto ar fosforo sudėtyje turinti buitinė chemija tiesiogiai patekusi į vandenį sukels vietinę ekologinę katastrofą. Taip nutikti gali, jei upelyje prie namo nuspręsite išplauti lėkštes.
„Tai, kas patenka į vandenį iš pirčių, virtuvių – įvairūs plovikliai, valymo priemonės, skirtos šalinti riebalus, plauti indus, iš esmės daro tą patį ir su žuvimis – šalina nuo jų gleivinį sluoksnį, – teigia Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Robertas Staponkus ir pabrėžia, kad valymo priemonės plauna ne tik indus, tačiau, patekusios į vandenį, mažina ir vandens gyventojų gleivinį sluoksnį.
„Žuvims užtenka 15 lašų šimtui litrų, tai tikrai nedaug, kad būtų letalu (mirtina – aut. past.), ikreliams, kad jie žūtų, užtenka penkių lašų – tris kartus mažiau“, – pavyzdį pateikia R. Staponkus ir įspėja, – jeigu turime nedidelį upeliuką, intensyviai jame kažką plauname ir tikimės, kad turėsime jautresnių žuvų – upėtakių, kojagalvių, – tai galime apie tai pamiršti“.
R. Staponkus sako, kad Europoje turime sparčiausiai prastėjančią vidaus vandenų būklę. Pasak Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojo, vandens būklė lyginant su sovietmečiu pagerėjo, tačiau apie savo kasdienių įpročių poveikį aplinkai visgi turime galvoti nuolatos.
Vis dėlto R. Staponkus suteikia ir vilties: „Gana sunku iš vandens telkinio išnaikinti tą žuvį, nes gyvybė vis tiek vienaip ar kitaip stengiasi išlikti“
O. Špūrienė pataria plauti rūbus žemesnėje temperatūroje, rinktis produktus, kurie neturi apie grėsmingą poveikį žmogui ir aplinkai įspėjančių piktogramų. Specialistė taip pat primena nepilti priemonių be saiko.
„Jeigu per daug įpili, viskas išeina į nuotekas, jeigu nuotekos gerai nesutvarkomos, patenka į vandens telkinius, – paaiškina ji.
Buitinės chemijos gamintojai yra pasirašę tvaraus valymo chartiją, kuria įsipareigoja, kad jų produkcija bus tvaresnė. Tai reiškia mažesnes, tinkamas perdirbti pakuotes ir labiau koncentruotus gaminius, kad jų reikėtų mažiau. Mums belieka tai prisiminti ir vartoti tvariau.
Laidą „Ateities karta“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20.00 val. per Delfi TV kanalą ir portale delfi.lt.
