Atliekomis užsiteršia ir upės
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė ir viena iš akcijos „River Cleanup“ organizatorių I. Budraitė sako, kad nors kasmet organizuojama „River Cleanup“ akcija sulaukia vis daugiau savanorių, atliekų kiekio upių pakrantėse tai nesumažina. Tokių pakuočių atliekų kasmet randama ir šalia Neries upės, Vingio parko teritorijoje.
Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos ekologas Paulius Macijauskas teigia, kad nors iš žmonių pozicijos šiukšlės gamtoje atrodo netvarkingai, jos slepia kur kas didesnes grėsmes ne tik gamtai, bet ir pačiam žmogui.
„Dažnai apsigaunama, manant, kad popierinės pakuotės lengvai suyra ir neturi ženklaus poveikio aplinkai. Nereikėtų pamiršti, kad popierinės pakuotės yra pagamintos ne vien iš popieriaus, bet dažnu atveju yra dengiamos ir drėgmei atspariomis medžiagomis, kurios suyra itin lėtai.
Daugelis plastikinių pakuočių itin sunkiai suyra gamtoje. Pavyzdžiui plastikinis maišelis suyra per 10-20 metų, o plastikinis butelis – net 450 metų. Šios atliekos ne tik kaupiasi, bet irdamos didina mikroplastiko dalelių kiekį aplinkoje. Tai ypač žalinga gyvajai gamtai, įskaitant ir žmogų, nes mikroplastikas kaupiasi audiniuose, formuoja uždegiminius procesus, sukelia vėžį“, – perspėja ekologas.
Specialisto teigimu, dar blogesnė situacija yra tuomet, kai tokios atliekos atsidūria vandens telkiniuose. Kadangi šie dažnu atveju yra susiję tarpusavyje, didėja irimo produktų, tame tarpe ir mikroplastiko, sklaida. Galiausiai per mitybos grandinę (žuvis, mėsa, jūros gėrybės) žmogus gauna kituose organizmuose sukauptų mikroplastiko dalelių.
Ekologas taip pat pabrėžia, kad maisto ir gėrimų pakuočių kvapai neretai pritraukia laukinius gyvūnus, o šie, priėdę žmogiškojo maisto likučių, gali susirgti. Pasitaiko atvejų, kai gyvūnai netyčia suvalgo plastiko ar popieriaus pakuotes – tai jiems gali baigtis mirtimi.
Didžiausia problema – atviros šiukšliadėžės
Pasak „Vilniaus parkų“ direktoriaus padėjėjo L. Budėno, visos 140 parke esančios šiukšliadėžės yra kasdien ištuštinamos. „Vilniaus parkų“ darbuotojo teigimu, vakarais, kai parke žmonių yra daugiau, kai kurios šiukšliadėžės galimai persipildo, tačiau tai tikrai nėra sisteminga. Vis dėlto specialistas sutinka, kad problemų yra, viena iš jų – atviros šiukšliadėžės.
„Pastaba yra teisinga ir didžiausia problema yra ta, kad tos šiukšliadėžės yra atviros. Dabar jau daro uždaras, didesnes šiukšliadėžes, tik laiko klausimas, kada jos bus pakeistos ir Vingio parke.
Šiemet planuojama, kad naujos, uždaros, galbūt didesnės talpos šiukšliadėžės bus pakeistos šalia estrados, o po to bus galvojama keisti ir visame parke. Galbūt jos bus didesnės, galbūt uždaros, kad varnos negalėtų išnešioti šiukšlių“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė jis.
Nėra šiukšliadėžių atliekų rūšiavimui
Nors šiukšliadėžių Vingio parke daug, skirtų plastikui, stiklui ar popieriui – nėra. L. Budėno teigimu, rūšiavimo problema turėtų būti sprendžiama miesto mastu.
„Tai nėra atskiras Vingio parko klausimas. Jeigu sistema bus padaryta, tai mes privalėsim ją įgyvendinti, bet tai ne nuo mūsų priklauso. Nes yra kažkokia bendra politika, yra mieste statomi konteineriai, vieni rūšiuoja, kiti nerūšiuoja, kaip ta politika yra įgyvendinama aš negaliu pasakyti.
Vingio parke šiuo metu sistema yra tokia, kad yra bendros šiukšliadėžės, ir šiukšles pilame į mišrių atliekų konteinerius. Yra dalis ir rūšiavimui skirtų konteinerių, tad dalį šiukšlių rūšiuojame juose. Mūsų darbuotojai, jei šiukšliadėžėje mato stiklo ar plastiko, atrenka ir sumeta į atitinkamus konteinerius, bet nuo darbuotojo priklauso, ar tai bus padaryta ar ne“, – situaciją apibendrino specialistas.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, šią vasarą Vingio parke bus pastatyta 40 naujų šiukšlių rūšiavimui skirtų šiukšliadėžių, turinčių po du skyrius: 20 skirtų stiklui ir bendroms atliekoms bei 20 skirtų popieriui ir plastikui. Atstovo teigimu, savivaldybei šios šiukšliadėžės nekainuos, nes jas mieste įkurs greito maisto restoranų tinklas „McDonald's“.
Nepaisant to, šiukšliadėžės bus to paties dizaino, kaip ir visos kitos mieste naujai statomos šiukšliadėžės. Jei naujos šiukšliadėžės pasiteisins ir žmonės jomis naudosis pagal paskirtį, bus svarstoma dėl tokių šiukšliadėžių įrengimo ir kituose miesto parkuose.
Siūlo atsisakyti bet kokių šiukšliadėžių
I. Budraitė svarsto, ar parkuose apskritai turėtų būti šiukšliadėžės, nepaisant jų tipo bei paskirties. Pasak jos, tokios šalys, kaip Japonija, parkuose turi daug mažesnį kiekį šiukšliadėžių, tačiau jų gyventojai džiaugiasi daug švaresne aplinka.
„Reikėtų apskritai kelti klausimą, ar tokioje vietoje kaip parkas turėtų būti šiukšliadėžės. Ir čia jau nesvarbu, ar mes kalbam apie uždaras, ar atviras šiukšliadėžes. Galbūt laikas mums Lietuvoje pradėti galvoti apie tokią praktiką, jei nesugebam naudotis pagal taisykles ta sistema, kuri buvo sukurta. Gal tokiu būdu mažiau kam kils ranka tiesiog ant vejos numesti“, – mintimis dalinosi politikė.
Pasak specialistės, tokia netvarka parkuose išliks ir toliau dėl poros priežasčių: pirmoji ta, kad šiukšliadėžės yra tuštinamos per retai, antroji – parkuose lengvai prieinama vienkartinė pakuotė, kuri po trumpo gyvenimo laikotarpio tampa atliekomis.
„Galim klausti, kodėl Vilniaus miestas, kuris yra įsipareigojęs siekti klimato neutralumo tikslų dar šitame dešimtmetyje, niekaip nereguliuoja to, kokiose pakuotės viešo maitinimo vietos platina savo produktus. Jeigu tai yra restoranas, kuris turi savo lauko suoliukus ir erdvę, kur gali suteikti paslaugą daugkartiniuose induose, kodėl jam yra leidžiama elgtis kitaip, aplinkai nedraugiškai? Ir trečias aspektas tai patys mes, kaip vartotojai, nesam linkę keisti savo įpročių ir jeigu matom, kad šiukšliadėžė yra perpildyta vis tiek norim atsikratyt daiktu, vietoj to, kad pasinešėti kažkur toliau, kur yra tinkama vieta išmetimui“, – kalbėjo I. Budraitė.
Pavilnių ir Verkių parko direkcijos ekologas P. Macijauskas patikina, kad panaši praktika taikoma šalies regioniniuose parkuose, kur lankytojai yra skatinami išsinešti iš gamtos tai, ką su savimi atsinešė.
„Pastaraisiais metais vis mažiname šiukšliadėžių kiekį Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose – pažymime tai nėra miesto parkai, tai yra saugomos gamtinės teritorijos esančios mieste, unikalus dalykas ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Žmogus privalo suprasti, kad pakuotė, kurią jis įsigijo su maistu ar kitais daiktais priklauso taip pat jam, privalo būti išrūšiuota ir atsidurti tinkamame konteineryje.
Šiam sąmoningumui ugdyti direkcijos visoje Lietuvoje pasitelkia skirtingus informacinius stendus, bendraudamos su bendruomenėmis, vesdami edukacijas, ekskursijų metu visad primename, kad pažintiniuose takuose nerasite šiukšliadėžių ir viską reikės pasiimti su savimi. Pokytis tikrai vyksta ir pastebime, kad dabar yra netvarkingesnės vietos, kur yra likusios šiukšlių dėžės nei tos, kur jos buvo panaikintos,“ – pasakojo P. Macijauskas.