Savo ruožtu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovai pabrėžia, kad šiuo atveju eglynai yra pažeisti ištisai, o vienintelė veiksminga ir galima priemonė problemai spręsti – plynieji sanitariniai miško kirtimai. Be to, anot VMU specialistų, kirtimai minėtoje vietoje vyksta turint kirtimo leidimą ir laikantis visų kirtimo taisyklių. Valstybinė miškų tarnyba (VMT) taip pat pabrėžia, kad kirtimai vykdomi teisėtai, o naikinti kirtimų leidimus nėra pagrindo.
M. Potapovas: vykdomi sanitariniai kirtimai – neproporcingi ir netinkami
Organizacijos „Girių spiečius“ narys ir Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas teigia, kad kertamas miškas yra rekreacinės paskirties (IIB grupės), prie pat gyvenamųjų rajonų. Taip pat beveik visame miške inventorizuotos Europos Bendrijos (EB) svarbos prioritetinės plačialapių ir mišrių miškų buveinės. Be to, šis miškas yra mišrus, jame kartu su eglėmis auga pusamžiai ir brandūs ąžuolai, klevai, liepos, pušys ir lazdynai.
„Šeštadienį ir sekmadienį apsilankę kirtavietėje užregistravome net 21 iškirstą stambų ąžuolą. Iškirsti ir visi kiti lapuočiai, pušys, lazdynai. Atsižvelgiant į miško sudėtį, miško svarbą ekologiniu ir socialiniu požiūriais bei paskirtį, taikomos sanitarinės priemonės yra neproporcingos ir netinkamos. Pagal teisinį reguliavimą pagrindiniai plyni kirtimai šiame miške nėra galimi“, – teigia jis.
M. Potapovas atkreipia dėmesį, kad informacinėje lentelėje rašoma, jog kirtimai vykdomi siekiant pašalinti abiotinių veiksnių (žievėgraužio tipografo, vėjo) pažeistus medžius.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad vykdant kirtimus gana dideliuose plotuose šalinami visi medžiai.
„Jei sklype būtų iškirstos tik tipografo pažeistos eglės, paliekant augti visus kitus medžius ir krūmus, būtų suformuotas vertingas ąžuolynas, tačiau vietoje to vykdomas plynas kirtimas, prilygstantis pagrindiniam plynajam“, – paaiškina organizacijos „Girių speičius“ narys.
„Šiemet Vilnius yra paskelbtas Europos žaliąja sostine. Tuo pačiu metu vyksta brutalūs plyni kirtimai miesto žmonių poilsiui skirtame miške“, – sako jis.
Nusivylimo dėl susiklosčiusios situacijos neslepia ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
„Vertiname, kad tai tiesiog ciniškas pasinaudojimas stichine nelaime, tikintis, kad niekas nesupras apgaulės“, – teigia ji.
L. Paškvičiūtė taip pat atkreipia dėmesį, kad šis atvejis jau yra antras per mėnesį, kai Valstybinė miškų tarnyba yra išdavusi abejotino pagrįstumo leidimus kirsti vertingus miškus ir tik dėl vietinių žmonių aktyvumo šiuos kirtimus bandoma sustabdyti.
Kreipėsi į atsakingas institucijas: prašo kuo skubiau stabdyti plynus kitimus
Pirmadienį Valstybinių miškų urėdijai, Valstybinei miškų tarnybai, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, Aplinkos apsaugos departamentui ir Vilniaus miesto savivaldybei išsiųstame laiške „Girių speičius“ prašo kuo skubiau stabdyti plynus kirtimus, nes jais naikinamos vertingos gamtinės buveinės ir vilniečių poilsiui skirtas miškas. Institucijos taip pat raginamos ištirti situaciją ir persvarstyti taikomas sanitarines priemones šiame vilniečiams svarbiame ir ekologiškai vertingame miške.
„Šio miško 302, 303, 304, 308, 309, 310 kvartaluose nuo 2023 metų pradžios išduoti 18 kirtimų leidimų, leidžiančių iškirsti 10,3 ha miško plynai. Dalis kirtimų jau atlikti, tačiau dalis dar nėra įvykdyti. Prašome kuo skubiau stabdyti plynų sanitarinių kirtimų leidimus Verkių regioninio parko Verkių miške ir iš esmės persvarstyti sanitarines priemones, kad jos būtų orientuotos tik į keliamą sanitarinių priemonių tikslą, kuo labiau išlaikytų nepažeistas buveines ir rekreacinę miško paskirtį“, – rašoma institucijoms išsiųstame laiške.
VMU: kirtimai vykdomi laikantis visų taisyklių
Savo ruožtu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas teigia, kad šiuo atveju eglynai yra pažeisti ištisai, o vienintelė veiksminga ir galima priemonė problemai spręsti – plynieji sanitariniai miško kirtimai.
„Šie kirtimai vykdomi abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeistuose medynuose, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Tačiau įvertinus minimų eglynų pažeidimo laipsnį nustatyta, kad iškirtus tik kenkėjų apniktas egles, medyno skalsumas liktų tik 0,1–0,3, todėl atrankiniai sanitariniai kirtimai negalimi. Toks ribojimas teisės aktuose nustatytas siekiant sudaryti tinkamas sąlygas miško atkūrimui. Norint atkurti iškirstą mišką, reikia sutvarkyti kirtavietę, paruošti dirvą ir atsodinti mišką naujais želdiniais. Tuo tarpu palikus krūmus (pvz., lazdynus) ir plonus medžius, to padaryti nebūtų įmanoma. Paliktas per didelis kiekis pavienių medžių sudarytų nepalankias sąlygas naujai pasodintų medelių augimui, juos stelbtų, tokiu atveju pasodinti medeliai žūtų“, – paaiškina M. Ivanauskas.
Jis pabrėžia, kad kirtimai minėtoje vietoje vyksta turint kirtimo leidimą ir laikantis visų kirtimo taisyklių.
„Vykdant kirtimus, paliekami biologinei įvairovei svarbūs medžiai: ne mažiau kaip 10 vnt./ha storiausių arba seniausių ir vėjui atsparių medžių medyne. Jokių plačialapių miškų buveinių – kaip minima pranešėjų – šiame miško masyve nėra ir jų nekertame nei plynaisiais, nei atrankiniais kirtimais“, – akcentuoja VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad kirtavietės bus atkuriamos 2025 m. pavasarį.
„Miško želdinių rūšinė sudėtis bus parinkta atsižvelgiant į augimvietės sąlygas ir funkcinę miško paskirtį. Atkuriant kirtavietes bus teikiamas prioritetas mišrių, atsparių abiotiniems veiksmams medynų formavimui“, – įvardija VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas.
Leidimus vykdyti kirtimus išduodančios Valstybinių miškų tarnybos viešųjų ryšių specialistas Ūdrys Staselka taip pat sako, kad viskas vykdoma teisėtai ir kad naikinti minėtų kirtimų leidimus nėra pagrindo.
„Nurodytose vietose yra valstybiniai miškai, IIB grupės. Vadovaujantis miško kirtimo taisyklėmis ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, IIB grupės miškuose plynieji sanitariniai kirtimai galimi ir nėra privaloma palikti sveikus medžius (minimus lapuočius), ypač jei jie apsunkina medienos ruošą, ištraukimą ar miško atkūrimą. Valdytojas, atsižvelgdamas į vietovės bei paties kirtimo specifiką, pats sprendžia, kokius medžius kirsti, kokius palikti. Be to, nurodytose vietose nei viena biržė nepatenka nei į „Natura 2000“ teritoriją, nei į EB buveinių teritoriją“, – pabrėžia Ū. Staselka.
L. Paškevičiūtė: reikia keisti miškų politiką
Vis dėlto aplinkosaugos koalicijos pirmininkė L. Paškevičiūtė sako, kad vykdomų kirtimų mastai, neapeinant net ir gamtai bei socialinėms reikmėms skirtų miškų, dar labiau aktualizuoja, kad būtina keisti galiojantį neproporcingai į ūkinį miškų naudojimą orientuotą Miškų įstatymą ir apskritai miškų politiką.
Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia naują Miškų įstatymo redakciją, kuri turėtų būti pateikta Seimui. Aplinkosaugos koalicijos vertinimu, naujoji Miškų įstatymo versija nenumato reikiamų miškų įstatymo pakeitimų, nepaisant jau kelerius metus vykstančių diskusijų dėl miškų politikos, visuomenės reiškiamo nepasitenkinimo ir vis prastėjančios gamtinių buveinių miškuose būklės.
Justė Ancevičiūtė (ELTA)