„Netapkit atsakingi už mirusią Baltijos jūrą“, „Ne pasipelnymui gamtos sąskaita“, „Tvarus ūkininkavimas daugiametėse pievose ir pelkėse = klimato kaitos švelninimas“, – tokiais ir kitokiais aiškinamaisiais plakatais apie žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai, biologinei įvairovei, klimato kaitai nešini akcijos dalyviai būrėsi Vilniaus gatvėje.
Aplinkosaugos specialistų organizojamoje akcijoje taip pat dalyvavo Lietuvos gamtos fondo, Lietuvos ornitologų draugijos, Pelkių fondo, Darnaus vystymosi centro atstovai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė.
Renginio sumanytojai pabrėžia, kad akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones. Tai pat atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.
Tuo pačiu metu Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje vyko ūkininkų piketas, į kurį rinkosi keli šimtai žemdirbių.
I. Budraitė: akcija nukreipta į sprendimų priėmėjus
Viena iš akcijos dalyvių, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė pirmiausia akcentuoja, kad akcija nesiekiama menkinti ar kitaip įžeisti ūkininkų bei jų atliekamo sunkaus darbo.
„Priešingai. Esame susirūpinę aplinkos būkle ir jos prastėjimu, kurį lemia intensyvi pramoninė žemdirbystė ir liudija duomenimis grįsti faktai. Norime padėti rasti būdus, kaip žemės ūkio sektorius galėtų veikti darnoje su gamta“, – Eltai pabrėžia ji.
„Vis dėlto esminis akcijos akcentas nukreiptas į sprendimų priėmėjus. Derybose dėl galiojančių ar planuojamų žemės ūkio politikos priemonių, viešasis aplinkos apsaugos interesas negali nukentėti. Kompromisai negali būti daromi gamtos sąskaita ar kainuoti ilgalaikės gerovės mūsų ir ateities lietuvių kartoms“, – priduria akcijos dalyvė.
Pokyčiai, prieš kuriuos protestuoja ūkininkai, jiems patiems yra naudingi
I. Budraitė tai pat pabrėžia, kad visi ūkininkų protestą ir nepasitenkinimą išprovokavę aplinkosauginiai standartai bei jų realizavimo tempai iš esmės yra naudingi ir patiems ūkininkams.
„Daugiamečių pievų atkūrimas, platesnės vandens telkinių apsaugos juostos, skaidresnė ir mažiau intensyvi trąšų bei pesticidų naudojimo sistema, į dyzelino vartojimo mažinimą nukreipta tvarka – visa tai, atstato (ar palaiko) dirvožemio derlingumą, gausina vabzdžių apdulkintojų, be kurių neįmanomas daugelio maistinių kultūrų auginimas, skaičių, mažina taršą, prisideda prie klimato pokyčių švelninimo“, – sako ji.
I. Budraitė taip pat teigia, kad vienos sprendimų naudos ryškios trumpesnėje, kitos – ilgesnėje perspektyvoje, ir pabrėžia, kad privati nuosavybė nėra absoliuti.
„Gamtos resursai – dirva, švarus oras, gėlas vanduo – nėra neišsenkantys ir negali būti laikomi kaip turintys tarnauti tik vienos iš visuomenės grupių pelnui kurti. Net Konstitucijoje teigiama, kad gamtos resursai priklauso visiems piliečiams. Būtent dėl to visuomenė turi teisę reikalauti iš žemės ūkio veiklą vykdančiųjų laikytis standartų, net ir griežtėjančių. Juolab, kaip sektorius, galima sakyti, yra išlaikomas viešais pinigais. Per įvairiausias subsidijas, kompensacijas, lengvatas, tiesiogines išmokas šios srities verslą pasiekia daugiau nei du milijardai eurų per metus. Suma prilygsta investicijoms į sveikatos apsaugos ar gynybos sritis ir yra mažesnė nei dedikuojama švietimui. Natūralu, kad žinant, jog net ir taršos kaštais sukurtas galutinis produktas, pavyzdžiui, grūdai, didžia dalimi maitina ne mus, nes yra pigiai eksportuojamas, kyla poreikis keisti „žaidimo taisykles“, – įžvalgomis dalijasi ji.
E. Greimas: pokyčių reikia, tik galbūt jie galėjo būti ne tokia staigūs
Savo ruožtu dar vienas akcijos dalyvis, Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas Eltai pabrėžia, kad šiuo metu yra sugrįžta į labai intensyvaus ūkininkavimo laikus, kai niokojamas kraštovaizdis ir naikinama biologinė įvairovė.
„Gamtininkų vertinimu, žemės ūkis toks, koks yra dabar, tampa praktiškai viena iš taršiausių Letuvoje esančių gamybos rūšių. Bendri taršos kiekiai yra didžiuliai. Taršos proceso lyg ir nesimato. Žemės ūkio sektoriaus sukurta tarša vadinama išsklaidyta tarša – kai visur kažkiek teršiama. Kai iš kamino rūksta dūmai arba iš triūbos į marias teka nešvarus vanduo, visi gali ateiti pažiūrėti ir pasakyti, kad tai yra blogai, bet kai kratomas mėšlas ant įšalusios žemės, o paskui tas mėšlas subėga į upelius, ne taip į akis krinta“, – teigia jis.
E. Greimas akcentuoja ir tai, kad Baltijos jūrą kasmet pasiekia 600 tonų fosforo ir 50 tūkst. tonų azoto.
„Tai medžiagos, kurios skatina eutrofikaciją, daugumai žinomą kaip vandens žydėjimas. Didžioji dalis šių medžiagų patenka iš žemės ūkio laukų juos tręšiant. Dėl to mūsų ežerai ir tvenkiniai virsta dumblinomis balomis, atgrasiomis ne tik žmogui, bet ir be gyvybės“, – teigia Lietuvos gamtos fondo direktorius.
„Laukų tręšimas yra neišvengiamas, tačiau svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau trąšų pateiktų į paviršinius vandenis. Tokios priemonės kaip platesnių vandens apsaugos zonų nustatymas ir skaidresnė trąšų naudojimo tvarka yra būtinos norint mažinti vandenų taršą. Tie, kurie priešinasi tam, siekia didesnės naudos sau, perkeldami atsakomybę ir pasekmes ant visuomenės pečių. Dėl to brangiai sumokame mes visi, valydami upes ir ežerus, atkurdami gamtines ekosistemas“, – priduria jis.
E. Greimas tai pat sako pritariantis Vyriausybės sprendimams, skirtiems apsaugoti aplinką. Vis dėlto, anot akcijos dalyvio, jie galėjo būti priimami daugiau komunikuojant su ūkininkais.
„Žalinimo keliu reikia eiti, galbūt reikia daugiau bendradarbiavimo tarp valdžios ir ūkininkų organizacijų“, – teigia ELTA pašnekovas.
„Mes kalbamės su kai kuriais agrarinių sričių mokslininkais, jie sako, kad galbūt viskas daroma per staigiai ir per dideliu mastu, dėl to automatiškai kyla tokia reakcija, kokią matome Vilniuje. Reikia eiti žalinimo keliu, tačiau galbūt reikia ir daugiau bendradarbiavimo tarp valdžios ir ūkininkų – žingsnelių tempą bei dydį paderinti su organizacijomis“, – apibendrina jis.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo keletą dienų truksianti ūkininkų protesto akcija, kurią organizuoja Lietuvos žemės ūkio taryba. Ji kritikuoja daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kuro akcizo padidinimą, ūkininkams nepalankią saugomų teritorijų plėtrą. Akcentuojama ir tai, kad dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė.
Protestuotojai į sostinę atvyko su žemės ūkio technika, trečiadienį Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje jie surengė piketą. Pasak tarybos pirmininko Igno Hofmano, miesto savivaldybė leido atvykti iki 850 technikos vienetų.
Seimas 2023 metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus nuo 2024 m. atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, numatyta nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.
Remiantis šiuo projektu, nuo naujųjų metų naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, pradėtas taikyti 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Prieš tai tarifas buvo nulinis.
Kitas ūkininkų reikalavimas susięs su įpareigojimu (pagal ES reikalavimus) atkurti daugiametes pievas, kad bendras jų plotas šalyje būtų artimas 2018 m. lygiui, mat, 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc.
Ūkininkai nerimauja, kad atsirandanti prievolė lems finansinius nuostolius, daug sunkumų sukels nuomojamoje žemėje besiverčiantiems žemdirbiams.