„Kol pasaulis su baime stebi V. Putino invaziją Ukrainoje, Europa išgyvena didžiausią krizę per pastaruosius dešimtmečius. Europos miestuose vyksta milžiniški protestai prieš V. Putino veiksmus Ukrainoje, žmonės taip pat reiškia nepasitenkinimą juos atstovaujančių politikų neryžtingumu. Energetikos sektorius yra akivaizdžiai susijęs su dabar vykstančiu karu. Daugelis Europos Sąjungos piliečių nori solidarizuotis su Ukraina taupydami energiją ir nefinansuodami nusikalstamo režimo, visgi didžiausią atsakomybę priimant sprendimus dėl tolimesnio Rusijos finansavimo perkant naftą ir dujas turi priimti mūsų vyriausybės. Europos Sąjunga ir kitos laisvojo pasaulio šalys Rusijai taiko griežtas ekonomines sankcijas. Kai kurių Rusijos bankų pašalinimas iš SWIFT sistemos yra didelis žingsnis, tačiau reikia dar griežtesnių sankcijų“, – skelbiama rašte.
„Raketos, kurios šiuo metu niokoja Ukrainos miestus, buvo nupirktos už V. Putino ir jo šalininkų uždirbtus pinigus pardavinėjant benziną ir dyzelį Europos vairuotojams. Jau daugiau nei du dešimtmečius V. Putino karinės išlaidos finansuojamos Europos išlaidomis naftai ir dujoms. Jei niekas nepasikeis, 2022 metais Europos šalys Putinui už dujas ir naftą sumokės apie 85 mlrd. eurų. Mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro turi baigtis tuojau pat, pradedant rusiška nafta, dujomis ir anglimis. Ir tai nebėra tik klimato kaitos klausimas, tai yra neatidėliotinas demokratinių vertybių pasirinkimas.
„Transport & Environment Europe” ir mes, žemiau pasirašiusios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ir pilietiniai judėjimai, prašome Europos šalių vyriausybių imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant apsaugoti gyventojus ir verslus nuo neigiamo gilėjančios energetikos krizės poveikio. Iškastinio kuro prekybos su Rusija sustabdymas turės tam tikrų neigiamų pasekmių europiečiams. Tačiau V. Putino karinė agresija reikalauja griežto atsako. Mūsų neveiksnumas – tai pritarimas demokratinės Ukrainos ir jos žmonių naikinimui.
Solidarizuodamiesi su Ukrainos žmonėmis, mes reikalaujame Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės imtis toliau nurodytų veiksmų, bent jau iki tol, kol Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainoje.
Įvesti tarifą Rusijos iškastinio kuro importui į Europą ir taip sumažinti Rusijos pelną iš naftos. Tuomet, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslus, visiškai nutraukti Rusijos iškastinio kuro importą į Europos šalis. Tarptautinei energetikos agentūrai priklausančios šalys turi nenumatytiems atvejams skirtų naftos atsargų, kurių pakaktų bent 90 dienų. Šios atsargos turėtų būti panaudotos siekiant paremti šalis, kurios yra labiau priklausomos nuo Rusijos eksporto.
Vairuotojai nusipelno žinoti, jei degalinės, kuriomis jie naudojasi, finansiškai remia Putino karą Ukrainoje. Todėl mes reikalaujame naftos kompanijų, degalų pardavėjų ir degalinių atskleisti šią informaciją, nurodant kokia dalis parduodamo benzino ir dyzelino yra gaunama iš Rusijos. Prašome Lietuvos vyriausybės įvesti teisės aktus, užtikrinančius prievolę degalų pardavėjams pateikti šią informaciją.
Skubiai priimti veiksmų planą, kaip artimiausiu metu sumažinti naftos vartojimą. Perėjimas nuo Rusijos naftos prie, pavyzdžiui, naftos, išgaunamos Artimuosiuose Rytuose, nebūtų sprendimas nei besikeičiančiam klimatui, nei žmogaus teisių ar energijos saugumo iššūkiams. Norint sumažinti nebūtiną keliavimą tokiomis transporto priemonėmis kaip automobiliai ar lėktuvai, siūlomos tokios priemonės kaip skatinimas daugiau dirbti iš namų, transporto priemonių greičio apribojimai, ekologiškas vairavimas, vaikščiojimo, naudojimosi dviračiu ar viešuoju transportu skatinimas ir savaitgalių be automobilio miestuose organizavimas. Visa tai sumažintų gyventojų priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Išsikelti naują tikslą, kad 2025 m. 50 proc. parduodamų privačių ir verslo automobilių būtų baterijomis varomi elektromobiliai. Šiam tikslui pasiekti būtini nauji Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės išmetamų dujų emisijos standartai automobiliams. Intensyviai eksploatuojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, tarnybiniai automobiliai, taksi ir autobusai turėtų būti elektrifikuoti kiek galima greičiau. Kuo greičiau atliktas šių transporto priemonių pakeitimas elektra varomomis turėtų didžiausią poveikį naftos paklausai.
Įvesti papildomas priemones, kuriomis siekiama iš esmės ir nedelsiant paspartinti vėjo ir saulės energijos projektų įgyvendinimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ypač – siekiant renovuoti kuo daugiau pastatų ir taip mažinant energetinį skurdą.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi padvigubinti investicijas į energijos taupymą ir klimatui draugiškas priemones pasinaudodamos 723 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondu.
Europos Komisija nedelsdama privalo atšaukti savo pasiūlymą Europos taksonomijos reglamente dujas vadinti ekologiškomis. ES taip pat turi atšaukti savo planus skatinančius laivybą naudoti suskystintas gamtines dujas, nes tai tik padidintų mūsų priklausomybę nuo dujų importo.
Pagrindinė maisto ir pašarinių kultūrų tiekėja Europai – Rusija, todėl ES valstybės turi nedelsdamos sustabdyti maisto ir pašarinių kultūrų naudojimą biodegalų gamyboje, kad išvengtų maisto stygiaus ir didžiulės maisto kainų infliacijos Europoje ir už jos ribų.
Mes suprantame, kad šie veiksmai turės pasekmių gyventojams. Tačiau taip pat suprantame, kad negalime likti nuošalyje nejausdami gėdos ir maudydamiesi prabangoje, kai kiekvieną minutę mūsų pačių rankomis finansuojamas nusikalstamas režimas žudo taikius gyventojus. Todėl kviečiame vyriausybę imtis atitinkamų priemonių apsaugoti žemas ir vidutines pajamas gaunančias šeimas nuo energijos krizės pasekmių ir užtikrinti darnaus judumo prieinamumą visiems. Mes taip pat suprantame, kad Europai susidūrus su didžiausia krize nuo 1945 m., su grėsme taikai, laisvei ir demokratijai, svarbu imtis veiksmų kuo greičiau“, – rašo Lietuvos nevyriausybinės organizacijos.