„Nors darnaus vystymosi tikslai patvirtinti dar 2015 m. ir visuomenė turėjo laiko su jais susipažinti, vis tik matome, kad lietuvių žinios ir bendras supratimas yra gana žemas. Darnus vystymasis daugeliui siejasi tik su aplinkosauginėmis iniciatyvomis, tačiau tai yra daug plačiau ir apima visuomenės elgsenos, verslo praktikų pokyčius per tvaresnę gamybą ir vartojimą, sveikesnę gyvenseną, socialinę įtrauktį, žiedinės ekonomikos principų taikymą bei daug kitų veiksmų, nukreiptų į klimato kaitos mažinimą.Todėl subūrę LAVA ekspertus, mokslininkus, verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovus siekėme apžvelgti Darnaus vystymosi tikslus iš skirtingų perspektyvų ir visa tai pristatyti visuomenei gerai suprantama kalba“, – sako Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA vadovas Tomas Jankus.
Neišvengiamai – žiedinės ekonomikos link
Pastaruoju metu žiedinė ekonomika sulaukia vis daugiau dėmesio, rašoma pranešime spaudai. Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio ji siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą kuriant tvarius produktus, juos naudojant pakartotinai ir perdirbant. Norėdama išlikti konkurencinga tarptautinėje rinkoje Lietuvos pramonė taip pat privalo diegti tam tikrus sprendimus, paremtus žiedinės ekonomikos principais.
„Šiandien nuo ES atsiliekame pagal darbo produktyvumo rodiklius, žiedinių medžiagų panaudojimą ir energinį efektyvumą. Išsprendę šiuos klausimus galėtume kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir turėti pranašumą tarptautinėje konkurencingumo arenoje. Tiesa, tai stipriai priklauso ir nuo ES teisinių reglamentavimų bei valstybinių finansinių paskatų.
Tačiau žvelgdamas į šalyje vykdomas tvarumo iniciatyvas, pramonės įsitraukimą bei socialinius verslus, manau, kad potencialo proveržiui žiedinės ekonomikos srityje Lietuva tikrai turi“, – teigia T. Jankus.
LAVA vadovas priduria, kad pirkdami paslaugas ir produktus vartotojai tampa neatsiejama žiedinės ekonomikos dalimi. Ir kol jie nebus jai pasirengę, pramonei bus labai sunku imtis pokyčių. Šioje situacijoje verslas turėtų aiškiai, ne sudėtingomis ataskaitomis, supažindinti vartotojus su tvarumu, mokyti juos atpažinti žiedinės ekonomikos produktus ir paslaugas bei edukuoti savo darbuotojus, kad tvarumas neliktų tik skambus žodis įmonės vertybių sąraše.
Savanorystė – tiek verslui, tiek asmeniniam augimui
Nors tvarumo sąvoka vis dar dažniausiai suprantama kaip liečianti aplinkosauginius aspektus, nemažiau svarbi jos dalis susijusi su socialiniais. Vienas iš tokių, darniai visuomenės raidai ir brandai svarbių aspektų yra savanoriškos veiklos plėtra. Po truputį auga ir verslo įmonių sąmoningumas, bei dėmesys jai.
„Įmonės savanorystę interpretuoja labai skirtingai. Mano nuomone, jei darbuotojams per metus skiriama viena diena atlikti savanoriškai veiklai, tai nėra tikroji savanorystė. Mes turėtume kalbėti ne apie vienkartines iniciatyvas, bet apie nuolatinį komandos narių įtraukimą į opių visuomenės problemų sprendimą per pagalbą kitiems. Juk savanoriška veikla naudinga tiek paties žmogaus asmeniniam augimui, tiek organizacijai, kadangi naujų žinių įgijęs darbuotojas gali jas sėkmingai pritaikyti įmonės viduje. Be to, savanorystė yra svarbus visuomenės brandos rodiklis“, – tikina T. Jankus.
Savanorystės ekosistema Lietuvoje plečiasi: tokios veiklos skatinimui sukurta SAVA platforma, kurios tikslas sujungti savanorių ieškančias pilietines visuomenės organizacijas ir žmones, norinčius savanoriauti. Taip pat Lietuvos Junior Achievement (LJA) organizacija vykdo įgūdžiais paremtą savanorystę, kai profesionalai, dirbantys versle, ne pelno siekiančiose organizacijose ar valstybės institucijose, keliauja į šalies mokyklas, kur su vaikais dalinasi viskuo, ką žino geriausiai, taip padėdami jiems kuo geriau pasiruošti ateities darbo rinkai. Savanorystės praktikas kaip neatsiejamą darbuotojų įtraukimo būdą atranda vis daugiau šalies įmonių.
„Užsienio šalyse dažnai taikoma praktika, kai ilgesnį laiką įmonėje dirbančiam žmogui suteikiama galimybė 1-3 mėn. savanoriauti pasirinktoje organizacijoje. Lietuvoje ši praktika kol kas dar nėra taikoma, tačiau pamažu vis atsiranda panašių programų ir iniciatyvų“, – priduria LAVA vadovas.
Žaliasis kursas palies kiekvieno iš mūsų kasdienybę
ES turi ambicingą tikslą – iki 2050 metų tapti pirmuoju žemynu, kurio poveikis klimatui bus neutralus. Norint tą pasiekti, būtini radikalūs pokyčiai gamybos, vartojimo ir elgsenos srityse, kurių būtina imtis nieko nelaukus.
„Žaliasis kursas ir kitos ES direktyvos yra aiškiai nukreiptos į klimato kaitos mažinimą. Tą siekiama įgyvendinti mažinant transporto išmetamų teršalų kiekį, pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinant pastatų renovaciją, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Taip pat atkuriant miškus ir didinant saugumo teritorijų skaičių. Klimato kaita yra kompleksinė problema, kuriai būtinas visų pusių įsitraukimas: tiek valstybių, tiek verslo ir kiekvieno iš mūsų“, – sako T. Jankus.
Siekiant gyventojams padėti lengviau prisitaikyti prie šių pokyčių, ES žada įsteigti socialinį klimato fondą, kurio lėšomis valstybės galės padėti atskiriems namų ūkiams įsigyti mažiau taršius automobilius ar renovuoti gyvenamuosius būstus.
Apžvelgiant, kaip žaliasis kursas įgyvendinamas Lietuvoje, būtų galima išskirti elektromobilių, saulės baterijų, viešojo transporto gerinimo, pastatų modernizavimo ir šilumos siurblių diegimo klausimus. Vis tik norint greitesnių šių pokyčių rezultatų, jau dabar reikėtų imtis mokestinių paskatų įgyvendinimo, kad verslo ar vartotojo pasirinkimą pirmiausia lemtų netaršumo siekis.