Didžiausius kainų skirtumus nulemia namų kokybė
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje gruodį buvo 9,5 ct/kWh arba 42 proc. didesnė negu gruodį prieš metus. Anot jo, tikėtina, kad vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šį sezoną (2022 metų spalis – 2023 metų kovas) bus apie 40 proc. didesnė negu prieš metus.
„Kiek gyventojai sumokės daugiau, dar priklausys ir nuo to, kokia bus oro temperatūra sausio–kovo mėnesiais. Bet kuriuo atveju, išlaidos šilumos energijai augs gerokai labiau negu gyventojų pajamos“, – sako T. Povilauskas.
Taip pat jis pastebi, kad šilumos kainos skirtumai savivaldybėse buvo gana dideli: nuo 7,7 ct/kWh Utenoje iki 16,3 ct/kWh Trakuose, todėl mokama suma už šilumą priklauso nuo savivaldybės (t. y. koks kuras naudojamas šilumai gaminti savivaldybėse).
„Didžiausi skirtumai atsiranda dėl gyvenamųjų namų kokybės – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad nerenovuotame sovietinės statybos daugiabutyje esantis butas sunaudoja dvigubai daugiau šilumos energijos negu renovuotame ar naujos statybos daugiabutyje esantis butas. Tačiau yra ir labai prastos būklės daugiabučių, kuriuose šilumos suvartojimas yra ir 4–5 kartus didesnis negu renovuotų ar naujos statybos daugiabučių“, – sako ekonomistas.
T. Povilauskas pažymi, kad naujos statybos butuose dažniau gyvena aukštesnes pajamas gaunantys asmenys, o senesniuose ir nerenovuotuose – mažesnių pajamų gavėjai, todėl būtent pastariesiems šilumos kainų padidėjimas per pastaruosius dvejus metus darė didžiausią neigiamą įtaką.
„Tiesa, atsiminkime, kad valdžia pagerino kompensacijų už šilumą ir karštą vandenį sąlygas, todėl didelė dalis mažas pajamas gaunančių asmenų, tarp jų ir daug pensininkų, gali kreiptis dėl kompensacijų ir jas gauti. Todėl čia vėl galima pasikartoti, kad yra būtina spartinti renovaciją, nes dabar mokamos didesnės kompensacijos yra ne tik pasekmė didesnių šilumos kainų, bet ir to, kad didelė būsto fondo dalis nėra renovuota“, – sako ekonomistas.
„Išlaidų už šildymą pokytis priklauso ir nuo to, kuo gyventojai šildosi būstą, jeigu jų būstas neprijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Pavyzdžiui, gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams, kurie sunaudoja daugiau negu 300 m3 (vadinasi, naudoja dujas šildymui), nuo sausio 1 dienos yra 67 proc. didesnė negu prieš metus. Kito kuro – malkų – kaina per metus padvigubėjo“, – skaičiuoja T. Povilauskas.
Renovacija – veiksmingiausias, bet ne vienintelis būdas taupyti šilumą
AB Vilniaus šilumos tinklų Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas pabrėžia klientų edukacijos svarbą, kad sąskaitų dydis už šilumą priklauso ne tik nuo šilumos kainos ir lauko oro temperatūros, bet ir nuo konkretaus pastato būklės, individualių vartojimo įpročių.
Jis pateikia pavyzdį: už šio šildymo sezono gruodžio mėnesį (2022 m.) 50 m2 ploto buto šildymą nerenovuotame name gyventojai vidutiniškai mokėjo 114 eurų, o renovuotame – 68 eurus.
„Skirtumas akivaizdus ir apčiuopiamas, dažniausiai vidutiniškai siekia apie 40 proc., o kai kuriais atvejais ir daugiau. Mūsų duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, naujos statybos namų, kurių energetinis efektyvumas yra aukštas, gyventojai moka dar mažiau. Pavyzdžiui, gruodį nuo 2014 metų statybos namų gyventojai už tokios pat kvadratūros būsto šildymą vidutiniškai mokėjo 38 eurus“, – sako J. Paulėkas.
Kaip pačiam gyventojui žinoti, kad jis permoka už šildymą dėl pastato senumo ir mažo energijos efektyvumo? Ir kaip jis gali spręsti šią problemą? Anot J. Paulėko, su kiekviena sąskaita klientas gauna ir informaciją apie šilumos suvartojimą, tad jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, rekomenduojama rimtai apsvarstyti galimybę atlikti pastato renovaciją.
„Įsitikinti, kad namas energetiškai neefektyvus, gali padėti ir termovizinis tyrimas. Paprastai apžiūrėdami pastatą vien plika akimi negalime tinkamai įvertinti namo atitvarų šiluminės izoliacijos, kitų šilumos pralaidumo prasme silpnų namo vietų. Toks tyrimas puikiai atskleidžia net naujo namo inžinerinių sistemų defektus, šiluminės izoliacijos trūkumus, naujos statybos namų darbų broką“, – teigia jis.
Kaip visa tai veikia? J. Paulėko teigimu, esant bent -10oC ar žemesnei lauko oro temperatūrai, atvykę šilumos tinklų specialistai termovizoriumi padaro pastato išorės ir vidaus termonuotraukas. Termovizinė kamera vizualizuoja infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo pasiskirstymą paviršiuje.
„Kuo mažesnis skirtumas tarp lauko oro temperatūros ir namo konstrukcinių paviršių temperatūros, tuo energetiškai efektyvesnė namo klasė. Tai yra vienas iš nebrangių būdų išsiaiškinti, kurios pastato vietos praleidžia daugiausiai šilumos“, – aiškina J. Paulėkas.
Vis dėlto, kaip efektyviausią šios problemos sprendimo būdą jis išskiria daugiabučio namo renovaciją, kuri padeda išlaidas už šildymą sumažinti apie 40 proc. Dar vienas sprendimas – taupyti šilumos energiją gali padėti ir šilumos punkto atnaujinimas, kuris užtikrina kokybišką šilumos perdavimą į butus.
„Neefektyviai veikiantis šilumos punktas, nesubalansuota namo vidaus šildymo sistema yra dažna šildymo nesklandumų problema, kurios sprendimu turi rūpintis gyventojai kartu su savo namo administratoriumi. Dabar yra itin geras laikas tuo pasirūpinti, nes šiuo metu yra aktyvios dvi šilumos įrenginių modernizavimo programos. Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtoje programoje suteikiama iki 50 proc. siekianti parama namo priklausomos sistemos šilumos punktų renovacijai. Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtoje programoje galima gauti iki 80 proc. siekiančią paramą priklausomos sistemos šilumos punkto renovacijai, namo vidaus sistemų renovacijai bei šildymo prietaisų keitimui“, – teigia J. Paulėkas.
Tiems gyventojams, kurie dar tik svarsto apie renovaciją, Vilniaus šilumos tinklų Energetinio efektyvumo vadovas pataria pasinaudoti paprastais, bet veiksmingais būdais taupyti šilumos energiją.
1. Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils. Tokiu būdu galima sutaupyti apie 9 proc. šilumos energijos.
2. Šilumą atspindinčių ekranų naudojimas. Nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, todėl ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais. Ją nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse.
3. Nepamiršti pasirūpinti pačiais radiatoriais. Neužstatyti jų baldais, nedžiaustyti skalbinių. Taip pat visada pravartu žinoti, kaip tinkamai vėdinti patalpas. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
Blogiausios kokybės pastatų renovacijoje prasmės nemato: reikia griauti
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius pastebi, kad renovacija yra aktyvesnė tarp tvarkingų, vidutinio energetinio efektyvumo namų. Tuo metu patys blogiausi pastatai, tokie kaip bendrabučiai ar bendrabučio tipo daugiabučiai, įvairūs apleisti namai ir daugiabučiai nepatraukliuose miestuose ir vietose, kur jų kaina menka, renovuotis neskuba.
„Daugiausiai renovuojasi vidutinio energetinio efektyvumo tvarkingi namai, kurių gyventojai yra organizuoti ir gali priimti sprendimus. Renovacijai reikalingi kolektyviniai sprendimai ir investicijos. Turime situaciją, kai namai, kuriuos labiausiai reikia renovuoti, patys nesirenovuoja, o ir perspektyvos, kad jie artimiausioje ateityje bus renovuojami, – nėra“, – problemą pastebi V. Lukoševičius.
Jo teigimu, blogos kokybės pastatų išlaikymas reiškia didelius nuostolius valstybei, todėl jie turėtų būti griaunami.
„Turime apgailėtinos būklės pastatų, kuriuose suvartojama daug energijos ir gyvena labai daug žmonių, gaunančių kompensacijas už šildymą, arba apskritai tai yra socialiai remtini asmenys. Tai valstybei reiškia nuolatines išlaidas. Paskaičiavus, kiek ten pinigų išleidžiama per metų metus, tai jau seniai galėjome pastatyti naujus pastatus ir problema būtų išspręsta“, – teigia V. Lukoševičius.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas pastebi, kad, užuot situaciją išsprendus paprastai, šiandien turime situaciją, kuomet tiesiog laukiama, kol apgailėtinos būklės pastatų gyventojai priims sprendimus renovuotis, nors šansų, kad jie nuspręs renovuotis, – nėra.
„Susiklosto iškreiptas renovacijos procesas, nes renovuojasi ne patys blogiausi pastatai, o gyventojai, kurie yra organizuoti ir turi vidutinės kokybės pastatą. O kai paskaičiuojame sąskaitų dydį tarp blogiausių ir geriausių namų, kartais turime iki 10 kartų skirtumą – nuo keliasdešimties iki šimtų eurų“, – lygina V. Lukoševičius.
Anot jo, laukti, kol blogiausios kokybės pastatų gyventojai nuspręs renovuotis, neverta ir dėl to, nes kai kuriems pastatams renovacija net nebūtų efektyvi.
„Blogiausiuose pastatuose daryti renovacijos nelabai verta, nes konstruktyvas juose labai apleistas, suskilinėję sienos, visą šildymo sistemą reikia perdaryti, daug kas išdraskyta. Tada reikėtų diferencijuoti dalį pastatų, kurie yra tinkami modernizuoti, ir toliau juos modernizuoti, kaip darėme iki šiol, tik didesniais mastais“, – teigia V. Lukoševičius.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovo matomas sprendimas – įvertinus naudos ir sąnaudų balansą, tų pastatų, kurie yra beviltiški ir valstybei kainuoja didžiules išlaidas, gyventojus reikėtų perkelti, o vietoje tų namų pastatyti naujus kokybiškus pastatus.
„Verslas jau ne kartą teikė tam pasiūlymus. Dažnai ten, kur stovi blogos būklės pastatai, yra gera vieta, kuri galėtų turėti gerą infrastruktūrą. Naujas daugiabutis leistų generuoti daug daugiau pajamų, o valstybė sutaupytų išlaidas, kurias, grubiai tariant, kiša į tuos beviltiškos būklės pastatus“, – teigia V. Lukoševičius.