Antradienį vykusiame tvarumo forume „Sustainability Forum 2024“ I. Lapinskaitė pabrėžė, kad tvarus vystymasis ir jo sukuriama vertė yra svarbi kiekvienai įmonei. Anot jos, svarbiausia išsigryninti, kokios vertės įmonė tikisi. Didžiausia problema ta, kad, kaip tikina I. Lapinskaitė, daugelis verslų rezultatų tikisi iškart, o jų nesulaukę nuleidžia rankas. Renginio metu pranešėja pateikė vaizdingą pavyzdį, iliustruojantį situaciją.
„Daugelis įmonių vis dar nemato ryšio tarp tvarumo ir finansinių rodiklių augimo ar galutinės įmonės vertės. (…) Jo neįmanoma pamatyti trumpalaikiame etape, nes dažnai tiesioginio ryšio nėra. Pateiksiu trumpą pavyzdį, kurį naudoju diskutuodama su savo studentais. Įsivaizduokite, kad norite pagaminti pyragą. Žinote, kad jam reikia produktų – nueinate į parduotuvę ir juos nusiperkate. Parsinešate ingredientus į namus, padedate ant stalo – ar jau matote norimą rezultatą? Deja, bet ne. Kad ant stalo matytume pyragą, reikia žmonių, laiko, išteklių, žinių, veiksmų, orkaitės, ugnies, tikėjimo ir daug meilės”, – tvarumo forume kalbėjo dalyvė.
Renginio metu VILNIUS TECH Dinamiškosios vadybos instituto direktorė pristatė du tyrimus – domėtasi, kaip tvari praktika atsispindi finansų institucijų galutiniuose rezultatuose, išreikštuose verte. Rezultatai, anot I. Lapinskaitės, nustebino.
Pirmojo tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti, kaip efektyviai finansinėse institucijose darnus vystymasis, išreikštas ESG (aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės, valdysenos), transformuojasi į galutinius institucijos rezultatus, išreikštus P/E (akcijos kainos ir pelno santykio) rodikliu. Anot pranešėjos, efektyvumu pagal minėtus rodiklius pasižymėjo tik viena tirta įmonė – „Deutsche Bank”. Kitų institucijų rezultatai buvo itin žemi.
Kito tyrimo metu, siekiant to paties tikslo, nagrinėtos tos pačios finansinės institucijos, tik pasirinkta kita vertė – finansinė nematerialaus turto vertė. Rezultatai, anot pranešėjos, buvo daug pozityvesni.
„Supratome kelis dalykus – darnus vystymasis neturi apsiriboti vien finansine grąža, o institucijos viduje vykstantys pokyčiai sukuria tarpinį jungiamąjį ryšį. Be jokios abejonės, ilgesniame periode darnus vystymasis atsispindi įmonių vertėje”, – tikino I. Lapinskaitė.
ELTA primena, kad balandžio 23 d. Vilniuje vyko tvarumo forumas „Sustainability Forum 2024“, sutraukęs vietos ir tarptautinius tvarumo bei inovacijų ekspertus. Antrus metus iš eilės vykusiame renginyje daugiausia dėmesio buvo skiriama žaliųjų finansų svarbai, verslo transformavimui ir sklandžiai tvarumo komunikacijai.
Savo ruožtu Žaliųjų finansų institutas konferencijoje oficialiai paskelbė steigiantis Tvariųjų finansų forumą ir pakvietė prie jo prisijungti viešojo ir privataus sektoriaus atstovus.
„Tvariųjų finansų forumas veiks kaip moderatorius, padedantis sutelkti diskusijas į svarbiausius klausimus, kuriuose reikalingas aktyvus privataus ir viešojo sektoriaus įsitraukimas ir efektyvus bendradarbiavimas. Norisi pradėti diskusiją su kuo daugiau dalyvių, nes pokyčiai šioje srityje palies visus, jie jau sparčiai įgyvendinami“, – sakė Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis.
Forume dalyvavusi Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė Lietuvos, kaip regiono žaliųjų finansų lyderės, siekį.
„Lietuvai siekiant sėkmingai pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, būtina sutelkti tiek viešojo sektoriaus, tiek privačių investuotojų lėšas. Finansų ministerijos ir partnerių nuosekliai kuriama žaliųjų finansų ekosistema didina Lietuvos patrauklumą tiems, kurie renkasi investuoti į perspektyvius žaliuosius finansinius produktus“, – sakė pranešimą skaičiusi ministrė.