Dideli įsiskolinimai sumenkino investicijas
Remiantis šių metų kovą skelbtais Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2020 m. dėl COVID-19 bendras pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo, tačiau pandemijai prislopus 2022 m. buvo pasiektas naujas išmetamųjų teršalų kiekio rekordas.
Grįžti prie išmetamų teršalų mažinimo tendencijų, kurios buvo per pandemiją, – sudėtinga, nes tuo metu šalys smarkiai įsiskolino didindamos išlaidas sveikatos priežiūrai bei remdamos nukentėjusius asmenis ir verslus. Įsiskolinimas didėjo ir dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, dėl kurio stipriai kilo gamtinių dujų kainos. Europos Sąjungos (ES) šalys neturėjo kito kelio, kaip padėti subsidijuoti namų ūkių energijos sąskaitas.
Tai privertė daugelį valstybių imti vis daugiau paskolų, todėl remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, pasaulio valstybių skola nuo 84 proc. BVP 2019 m. padidėjo iki 92 proc. 2022 m.
KPMG valdymo konsultacijų skyriaus vadovo Dainiaus Pupkevičiaus teigimu, pernelyg didelė įsiskolinimo našta TVF ir nusilpusi šalių ekonomika sumenkino vyriausybių pastangas prisidėti prie ES 2050 m. nulinio balanso ambicijos.
„Lig šiol daugelio šalių ekonomikos augimas yra gana silpnas, todėl yra ribojami vyriausybės renkami mokesčiai, o kai kuriuose sektoriuose daromas spaudimas mažinti įmonių pelną. Šie iššūkiai nukreipia dėmesį nuo dekarbonizacijos tikslų siekimo“, – teigia ekspertas ir priduria, kad reikia nepamiršti ir to, jog vienose iš didžiausių pasaulio ekonomikų artėja rinkimai, dėl to daugelis vyriausybių ir verslų nesiryžta imtis didelių projektų, nes aplinkosaugos politika gali pasikeisti.
Pastangos sumažinti CO2 emisijas
Paskaičiuota, kad žmonės kasmet į atmosferą išmeta apie 15 mlrd. tonų CO2, o anglis sudaro apie 40 proc. visų išmetamų teršalų. Todėl anglies atsisakymas yra bene efektyviausias būdas sumažinti CO2 emisijas. Visgi energiją gaminti reikia, todėl skirtingose pasaulio vietose atsiranda įspūdingų atsinaujinančių energijos šaltinių projektų.
„Pavyzdžiui, šalys su dideliais teritorinių vandenų plotais turi palankias sąlygas pereiti prie jūros vėjo energijos. Tai ypatinga galimybė Japonijai, atsižvelgiant į daugelio šios šalies teritorinių vandenų plotą ir gylį. Štai Danija jau kuria dirbtinę energijos salą kaip jūros vėjo energijos sujungimo ir priežiūros tašką. Airija neseniai aukcione pardavinėjo teises statyti turbinas savo vandenyse“, – vis daugiau atsirandančių projektų pavyzdžių mini D. Pupkevičius ir teigia, kad jų ateityje daugės.
Didelio proveržio mažinant CO2 emisijas tikimasi ir iš automobilių pramonės. Per pastaruosius metus pasaulinė elektromobilių dalis išaugo tris kartus nuo 4,2 proc. 2020 m. iki 14 proc. 2022 m. Kinijoje ji išaugo penkis kartus – iki 29 proc., o Norvegijoje beveik 9 iš 10 naujų parduotų automobilių 2022 m. buvo varomi elektra.
„Taip pat vis dažniau pereinama ir prie ekologiško kuro – etanolio, kuris gaminamas iš cukranendrių arba kukurūzų. Tiek komercinis transportas, autobusai ir sunkvežimiai, tiek ir kitų rūšių transportas iš aviacijos ar laivybos sektoriaus siekia šio perėjimo. Tačiau dėl sudėtingo tokio kuro prieinamumo ir didelių sąnaudų pokyčiai vyksta lėčiau“, – teigia ekspertas.
EK ėmėsi ryžtingų veiksmų
Išvengti kritinės klimato kaitos situacijos svarbu visoms šalims. Senajame žemyne daug pastangų deda Europos Komisija (EK), įgyvendindama Europos Žaliojo kurso planą. Ji palaipsniui įveda vieną direktyvą po kitos ir siekia, kad ES šalių verslai būtų kuo mažiau taršūs šio žemyno teritorijoje.
Pavyzdžiui, pradedamas taikyti Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) apima fizinius ir juridinius asmenis, importuojančius į ES teritoriją geležį, plieną, cementą, trąšas, aliuminį, elektrą ir vandenilį.
„Šis teisės aktas įpareigoja teikti ataskaitas, kuriose privalės būti nurodytas išmetamų teršalų kiekis, susijęs su šių prekių importu EK tam tikruose daug anglies dioksido išskiriančiuose sektoriuose. Asmenys turės įsigyti mokamus emisijų sertifikatus, kad galėtų šias prekes importuoti. Iš esmės tai reiškia, kad šiuo mechanizmu siekiama riboti taršių produktų importą į ES šalis“, – aiškina D. Pupkevičius ir priduria, kad įvertinus mechanizmo veikimą, bus siekdama išplėsti jo taikymo sritį į kitus daug anglies dioksido išskiriančius sektorius, kuriems gresia CO2 nutekėjimas.
Daugiau duomenų apie verslo įtaką klimatui
Įmonės visame pasaulyje netrukus turės pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip jas paveiks klimato kaita ir ką jos daro, kad su ja kovotų. Daugelis didelių kompanijų jau skelbia tokią informaciją. Kaip parodė 2022 m. KPMG atliktas tyrimas, 96 proc. 250 didžiausių pasaulio įmonių viešai atskleidžia tvarumo informaciją.
Vis daugiau verslų apie tai, kaip ir kiek skiria dėmesio aplinkosaugos, socialiniams ir verslo valdymo (angl. ESG) aspektams savo veikloje turės parodyti tvarumo ataskaitose. O šių ataskaitų nepriklausomas užtikrinimas taps itin svarbiu mechanizmu, leidžiančiu patikimai ir nešališkai patikrinti įmonės pažangą siekiant nulinio balanso tikslų.
„Kadangi įmonės vis dažniau nustato ambicingus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, jų teikiamų duomenų tikslumas ir skaidrumas tapo labai svarbūs. Per ateinančius metus ataskaitų teikimo standartai bus diegiami laipsniškai, todėl labai svarbu mažinti atotrūkį tarp prognozuojamo ir realaus poveikio aplinkai, nes būtent tai turės įtakos reikšmingiems pokyčiams ir prisidės prie tvaresnės pasaulio ekonomikos“, – sako ekspertas.
KPMG ESG duomenų brandos indeksas, orientuotas į įmones, kurių vidutinės pajamos siekia 15,6 mlrd. JAV dolerių, parodė, kad tik 23 proc. įmonių dokumentavo, išbandė ir sėkmingai renka duomenis, reikalingus teikti tvarumo ataskaitose, tačiau didesnė dalis susiduria su iššūkiais.
Taigi vyriausybių ir EK pastangos siekti nulinio balanso tikslų, nors ir dažnai yra pertraukiamos ar pristabdomos įvairių globalinių ar regioninių išbandymų, ilguoju laikotarpiu lems teigiamą rezultatą kuriant tvaresnę ir švaresnę verslo aplinką. Šalims svarbu toliau plėtoti atsinaujinančios energetikos projektusi bei didinti sąmoningumą įmonių lygmeniu apie klimato kaitos rizikas.