Atsižvelgiant į Europos Žaliojo kurso užmojus, šis reglamentas yra pirmasis Europinės teisės aktas, kuriame aptariamas įtvirtinamas visas daikto gyvavimo ciklas: tiekimas, gamyba, naudojimas ir perdirbimas.
EK pranešime teigiama, kad baterijos yra pagrindinė technologija, kuri skatina perėjimą prie žaliosios ekonomikos, remia tvarų judumą ir prisideda prie neutralumo klimatui iki 2050 m. Nuo 2025 m. reglamente bus palaipsniui nustatomi deklaravimo reikalavimai, eksploatacinių savybių klasės ir didžiausios leistinos elektrinių transporto priemonių, lengvųjų transporto priemonių (pvz., el. dviračių ir motorolerių) ir įkraunamų pramoninių baterijų anglies pėdsako ribos.
Reglamento iniciatorius V. Sinkevičius savo feisbuko paskyroje teigia, kad tokio įstatymo priėmimas yra ypatingas, nes „nesiveja problemų – jis stengiasi užbėgti joms už akių“.
„Netolimoje ateityje gyvensime pasaulinio baterijų deficito laikais. Užtikrinę, kad jokios vertingos medžiagos baterijų gamybos procese nebus išmetamos (visos privalės būti perdirbamos) – užtikrinsime ir didžiausias įmanomas baterijų gamybos galimybes. Tuo tarpu baterijos šiandien naudojamos praktiškai visur – nuo telefono iki dulkių siurblio“, – aiškina eurokomisaras.
Papildant įstatymą, nuo 2025 m. palaipsniui bus nustatyti ir perdirbimo efektyvumo bei kokybės tikslai, bus stebimas perdirbtų medžiagų panaudojimo lygis, ypač svarbių žaliavų kaip kobaltas, litis ir nikelis.
Nurodoma, kad numatomi pokyčiai ir vartotojams – prietaisuose bus galima lengviau pakeisti nešiojamas baterijas.
„Reglamentas nustato, kad nuo 2027 m. į prietaisus įdedamos, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, nešiojamosios baterijos turėtų būti tokios, kad galutinis vartotojas galėtų jas išimti ir pakeisti, paliekant pakankamai laiko verslui šiam reikalavimui pritaikyti savo produktų modelius. Lengvųjų transporto priemonių baterijos turės būti keičiamos nepriklausomų specialistų“, – Aplinkos ministerijos (AM) pranešime teigia aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Nauji iššūkiai Lietuvai
Pagal naująjį reglamentą, iki 2027 m. gruodžio 31 d. bus privaloma surinkti 63 proc. nešiojamųjų baterijų atliekų, o iki 2030 m. gruodžio 31 d. – 73 proc. Iki šiol baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo tikslas buvo 45 proc., kurį Lietuva sėkmingai įgyvendindavo. Pavyzdžiui, 2021 m. baterijų ir akumuliatorių atliekų buvo surinkta beveik 12,5 tūkst. tonų, o perdirbta – beveik 11,6 tūkst. tonų, rašoma AM pranešime.
Įveikiant iššūkį labai svarbus gyventojų indėlis – rūšiavimas. Baterijų ir akumuliatorių atliekas svarbu tinkamai utilizuoti, nes patekusios į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, irdamos jos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmą. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti DNR ir ląsteles.
Lietuvoje yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Daugiausia šių atliekų surenkama mažmeninės prekybos vietose, kuriose stovi specialios talpos baterijoms rinkti. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo nemokamai iš gyventojų priimti senas baterijas ir akumuliatorius, nereikalaujant pirkti naujų.
Gyventojai naudotas baterijas ir akumuliatorius taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles ar perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir organizacijose, kur yra pastatytos specialios talpos šioms atliekoms rinkti.
Taip pat reglamente nustatytas specialus mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo tikslas – ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. jų turės būti surenkama 51 proc., o dar po trijų metų, 2031 m. gruodžio 31 d. – 61 proc.
Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. litis turės būti atgaunamas iš 50 proc. baterijų, 2030 m. gruodžio 31 d. – iš 80 proc.
Nuo 2031 m. rugpjūčio 18 d. reglamente numatyti privalomi minimalūs perdirbtųjų medžiagų lygiai pramoninėms, automobilių baterijoms (akumuliatoriams) ir elektra varomų transporto priemonių baterijoms. Jose turės būti 16 proc. perdirbto kobalto, 85 proc. perdirbto švino, 6 proc. perdirbto ličio ir tiek pat perdirbto nikelio.
Nuo 2025 m. gruodžio 31 d. reikės perdirbti 80 proc. nikelio-kadmio baterijų atliekų, kitų baterijų atliekų – 50 proc.
Bus įvedamas baterijų ženklinimas
AM atstovai pabrėžia, kad laukia dar vienas svarbus pokytis – nustatomi ženklinimo ir informacijos reikalavimai dėl baterijų sudedamųjų elementų ir perdirbtųjų medžiagų dalies, taip pat įvedamas QR kodas ir baterijos pasas, kuriame bus pateikiama su baterijos modeliu susijusi informacija. Ženklinimo reikalavimai bus pradėti taikyti po trijų metų, nuo 2026 m., o QR kodas – nuo 2027 m.
Mažinant poveikį aplinkai viso baterijų gyvavimo ciklo metu, ekonominės veiklos vykdytojams nustatomos griežtos išsamaus patikrinimo taisyklės, pagal kurias jie turi patikrinti rinkai pateiktoms baterijoms naudojamų žaliavų šaltinį. Išsamaus tikrinimo taisyklių numatyta netaikyti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
V. Sinkevičius: tai bus vienas didžiausių ir svarbiausių mūsų kabineto darbų
Savo žinutėje V. Sinkevičius džiaugiasi, kad įstatymo pasiūlymas buvo priimtas palankiai, o jo įtvirtinimo procesas neužsitęsė.
„Man asmeniškai šitas įstatymas itin brangus ir dėl to, kad tai bus vienas didžiausių ir svarbiausių mūsų kabineto darbų. Taip pat ir dėl to, kad visas jo priėmimo procesas buvo itin sklandus. Kaip retai nutinka – visos institucijos, pramonės atstovai, akademija, vartotojų atstovai – visi daugiau mažiau sutarė, kad tai puiki ir naudinga iniciatyva. (...) Tai ne tiek įstatymas, kiek ištisas karkasas nuolatiniam reagavimui į rinką, kuri turės milžinišką įtaką visų mūsų gerovei per poveikį aplinkai, kainoms ir apskritai valstybių ekonominiam konkurencingumui“, – rašo politikas.