Tvarumas verslams kainuoja
Konferencijos „LOGIN 2023“ diskusijoje „Kodėl būti tvariu (ne)apsimoka?“ įmonės „Exergio“ vadovas Donatas Karčiauskas sako, kad tvarumas verslams tikrai kainuoja. Pasak jo, tokių pokyčių atsiperkamumas stebimas tik ilgalaikėje perspektyvoje.
„Verslas gyvena išleistų pinigų kiekiu ir jo grąža, o tvarumo atsiperkamumas yra labai ilgas periodas. Dėl to, jei verslas gali sau leisti investuoti į ilgalaikio atsiperkamumo procesus, tai jis ir investuoja, bet jei negali, šiandien to ir nedaro. Tai yra ilgas procesas ir jis keičiasi nuo ekonominės situacijos“, – sako D. Karčiauskas.
Vis dėlto, AUGA group rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas svarsto, ar apskritai galima prognozuoti tvarumo naudą versle. Jo nuomone, daugybė su tuo susijusių pokyčių atneša papildomų kaštų, kurie gali atrodyti kaip finansinė našta.
„Sunku vertinti ilgalaikį apsimokėjimą, tai prieštarauja žmogaus prigimčiai. Ar tokie pokyčiai apsimokės po keleto metų verslui, kuris dabar svarsto apie tvarumo iniciatyvas? Ar tai taps cost of doing business (liet. verslo kūrimo kaina), nes reikės daryti daugiau, nei darai šiandien? Teikti ataskaitas, laikytis naujų reguliavimų, dar galvoti apie kitus dalykus, kaip papildomas anglies mokestis – visa tai yra kaštai. Mąstant tokiomis kategorijomis yra sunku vertinti, tvarumas atrodo kaip tam tikra našta. Gera žinia yra ta, kad ši našta teks visiems verslams – vieniems galbūt apsimokės labiau, kitiems mažiau,“ – svarsto G. Judzentas.
Kita vertus, „Schneider Electric“ Baltijos šalių marketingo projektų vadovė Šarūnė Karmonaitė sako, kad tokių pokyčių neįdiegimas į verslo modelį taip pat gali kainuoti. Specialistė teigia, kad keistis priverčia spaudimas iš tarptautinių partnerių, kurie taiko aukštesnius reikalavimus.
„Pastebėjome, kad įmonė gali nenorėti priimti tvarumo sprendimų, bet norintys dirbti su bet kokia tarptautine įmone, turės laikytis jų iškeltų reikalavimų. Paprasčiausiai neapsimokės neinvestuoti į tuos sprendimus, nes negausi užsakymų. Nenorintys investuoti į tvarumą verslai tampa priversti tą daryti – jei ne savo noru, tai dėl to, kad kitos tos grandinės dalys priverčia,“ – patirtimi dalijasi Š. Karmonaitė.
ESG gairės gali padėti verslams sutaupyti
Savo ruožtu iniciatyvos „Tvari Lietuva“ vadovė Rugilė Matusevičiūtė pabrėžia, kad tam, jog tvarumo pokyčiai įmonėms būtų naudingi, jos turi tinkamai įsivertinti savo poveikį aplinkai.
„Susiduriame su „greenwashing’u“ todėl, kad įmonės daro pokyčius ne ten, kur jos daro didžiausią įtaką planetai ar socialiniams aspektams, o ten, kur yra lengviausia pasikeisti, o po to – lengviausia išsireklamuoti“, – aiškina specialistė.
Anot pašnekovės, ESG nėra tobula vertinimo sistema, vis dėlto, tai labai geri rėmai įmonei sužinoti, nuo ko pradėti. Tinkamai išskyrus problemines vietas galima ne tik pritaikyti veiklą pagal politinius reglamentus, bet ir sutaupyti.
„Pasižiūrėkite, kur jūs darote didžiausią poveikį, ESG rėmuose susidėliokite savo strategiją, o tada pasiimkite SBTI (ang. Science Based Targets – Mokslu pagrįsti tikslai). Samdykite mokslininkus, auditus, kurie įvertintų, ar tam tikri veiksmai ir skaičiavimai yra logiški, teisingi, pagrįsti bei reikalingi. Tuo pačiu, kai įmonės apskaičiuoja savo poveikį ir įsivertina didžiausias rizikas, pamato, kur daugiausia pinigų „nukraujuoja“ ir kur galima būtų jų sutaupyti.
Šiuo metu tai yra energetika: įmonėms apsimoka pereiti prie geresnės energetinės klasės pastatų, o tuo pačiu sumažėja ir metinės CO2 emisijos. Galiausiai, jei visi pokyčiai bus grindžiami mokslu, faktais ir politiniais reglamentais, tai augins ir vartotojų pasitikėjimą. Įmonės strategija bus aiškesnė, tokiu būdu rinkoje galima įgauti pranašumą, nes niekas taip lengvai „nepastumdys“ – nebūsi jautrus konkurentų spekuliacijoms“, – pataria R. Matusevičiūtė.
Tvarumo sąvoka kelia sunkumų ne tik verslams, bet ir pirkėjams
Pasak pašnekovės, yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl tvarumo sąvoka gali atbaidyti vartotojus. Jos teigimu, viena didžiausių kliūčių šiuo metu yra ekonominė krizė, kuri išryškina kainos faktorių pirkėjui.
„Dažniausiai tvarios prekės yra brangesnės, dėl to ženkliai krenta vartotojų susidomėjimas jomis, juk dažnas nori sutaupyti. Net jei tvarių alternatyvų kaina išlieka tokia pati, o kartais net pigesnė už įprastus produktus, vis tiek turime vidinį įsitikinimą, kad tvarios alternatyvos yra brangesnės. Tai smukdo pirkėjo norą investuoti į tvaresnius produktus,“ – įžvalgomis dalijasi specialistė.
Anot R. Matusevičiūtės, kita problema yra kompetencijų stygius – žmonės palaiko tvarius produktus, bet nebūtinai žino, kas tai yra. Pats garsiausias ES „ECO LABEL“ sertifikatas, kuriuo jau 30 metų žymimi 89 000 tvarių produktų Europoje, yra žinomas tik trečdaliui gyventojų.
„Tvari Lietuva“ vadovė taip pat pabrėžia, kad didelė problema yra „žaliasis smegenų plovimas“ (ang. greenwashing). Pasak jos, rinkoje yra nesąžiningos taisyklės – vienos įmonės iš tiesų daug investuoja, kad taptų aplinkai draugiškesnėmis, o kitos „tik apsimeta tvariomis ir susirenka nuopelnus“.
„Atsakomybė krenta vartotojui atskirti ir atpažinti tvarias prekes. Tam reikia ir laiko, ir kompetencijų, ne visi turi prabangą gilintis. Todėl turi būti kuriamos politinės iniciatyvos. ES neseniai pristatė kovos su „greenwashing’u“ naują direktyvą, kuri turėtų padėti užbrėžti ribas tam, kad tuščių pažadų būtų mažiau,“ – aiškina R. Matusevičiūtė.
Vis dėlto, pati pašnekovė skeptiškai vertina naują direktyvą, nes kiekviena šalis ją turės audituoti savo viduje. Pasak specialistės, Lietuvoje jau dabar egzistuoja vartotojų teisių tarnyba, kuri turėtų bausti įmones už „žaliąjį smegenų plovimą“, bet nei viena įmonė tokios bausmės dar nėra sulaukusi.
Apsimokėti turėtų ne tik finansiškai
„Tvari Lietuva“ vadovė primena, kad tvarumas versle – tai moralinių ir etinių aspektų įnešimas į verslo rinką. Jos nuomone, reikėtų kalbėti ne tik apie kapitalo kaupimą, bet ir apie bendrą verslo daromą įtaką darbuotojams bei bendruomenėms.
„Tvarumo tikrai reikia mums visiems. Pagal naujausią IPCC (ang. Intergovernmental Panel on Climate Change – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) ataskaitą, vidutinės metinės temperatūros kilimas dabar artėja prie 2 °C ar daugiau, o tai labai neapsimoka jokiam verslui. Todėl yra du keliai: arba dabar ruošiamės ir, kiek įmanoma, stabdome klimato kaitą bei prisitaikome prie jos padarinių, arba viską stumiame į šoną ir ruošiamės klimato kaitos scenarijams, kai atmosfera sušils 3,5 °C.
Lietuvoje metinė temperatūra jau yra sušilusi iki 8 °C, tad papildomi 1,5 °C mums gali reikšti kilimą iki 12 °C ar daugiau. Įsivaizduokime mūsų žemės ūkį, mūsų kasdienybę tokiomis sąlygomis. Tvarumo apsimokėjimas bendraja prasme yra žmonijos išlikimo klausimas. Ne kažkur tolimoje ateityje, o per ateinančius 10 metų. Mes visi dar tai pamatysime, jei problemų nespręsime,“ – kalbėjo R. Matusevičiūtė.
