ES atliekų ribojimo taisyklėms pritarė 514 EP narių, 20 nepritarė, 91 susilaikė. Taisyklėmis siūloma nustatyti ambicingus maisto atliekų mažinimo iki 2030 m. pabaigos tikslus (palyginus su 2020–2022 m. atliekų vidurkiu): 20 proc. sumažinti maisto perdirbimo ir gamybos procesuose susidariusias atliekas (Europos Komisija siūlė 10 proc.) ir 40 proc. sumažinti mažmeninėje prekyboje, restoranuose ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį vienam gyventojui (EK siūlė 30 proc.). Europarlamentarai taip pat ragina Komisiją įvertinti, ar būtų tikslinga ateityje padidinti minėtus tikslus iki atitinkamai 30 proc. ir 50 proc, rašoma Europos Parlamento pranešime žiniasklaidai.
EP nariai taip siūlo išplėsti tekstilės gamintojų atsakomybę ir įpareigoti juos po 18 mėn. nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo padengti produkcijos surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo kaštus. Naujosios taisyklės būtų taikomos drabužių, užuolaidų, antklodžių, kepurių, batų, čiužinių, kilimų ir panašios produkcijos atliekoms.
EP pranešėja Anna Zalewska teigė, kad Parlamentas pateikė siūlymus, kaip sumažinti maisto atliekų kiekį, pavyzdžiui, skatinant „negražių“ vaisių ir daržovių vartojimą, užkertant kelią nesąžiningai konkurencijai bei patikslinant suvartojimo datos žymėjimą bei maisto labdaros sąlygas.
„Kartu siekiame, kad tekstilės atliekų ribojimas apimtų ir kilimus, čiužinius bei internetu įsigyjamus produktus“, – pridūrė ji.
Po balsavimo pakeistas ES taisyklių projektas tapo pirmine Europos Parlamento pozicija. Tolesnį taisyklių derinimą su ES Taryba po birželio 6–9 d. (Lietuvoje – birželio 9 d.) vyksiančių Europos Parlamento rinkimų perims naujai išrinktas Parlamentas.
ES kasmet susidaro 60 mln. tonų maisto (131 kg asmeniui) ir 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų. 5,2 mln. tonų atliekų sudaro vien tik drabužiai ir avalynė. Tai reiškia, kad per metus vienam asmeniui tenka 12 kg atliekų.