Standartas vienodas ir ES, ir ne ES įmonėms

CSDDD tikslas – užtikrinti, kad įmonės prisiimtų atsakomybę už neigiamą savo veiklos poveikį. Šia direktyva nustatomas vienodas ES standartas, pagal kurį ES ir ne ES įmonės privalo parengti išsamaus patikrinimo strategijas žmogaus teisių ir aplinkosaugos klausimais. Direktyvoje reikalaujama, kad įmonės nustatytų ir spręstų neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai savo veikloje, dukterinėse įmonėse ir tiekimo grandinėse. Taigi, įmonės, atsižvelgdamos tiek į savo, tiek į dukterinių įmonių ir verslo partnerių veiklą, turėtų užkirsti kelią neigiamam savo veiklos poveikiui aplinkai ir žmogaus teisėms (nuo vaikų darbo ir vergovės iki taršos ir išmetamųjų teršalų, miškų kirtimo ir žalos ekosistemoms).

CSDDD būtų taikoma bendrovėms, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų ir kurių pasaulinė grynoji apyvarta siekia 150 mln. eurų. Direktyva taip pat būtų taikoma ne ES įmonėms, jei praėjus trejiems metams nuo direktyvos įsigaliojimo tokių įmonių grynoji apyvarta ES siektų 150 mln. eurų. Komisija turėtų paskelbti į direktyvos taikymo sritį patenkančių ne ES įmonių sąrašą. Direktyva laikinai nebūtų taikoma finansų sektoriui.

Įmonės neigiamu poveikiu susirūpinę asmenys (įskaitant profesines sąjungas arba pilietinės visuomenės organizacijas) turėtų teisę per penkerius metus pareikšti ieškinius. Kaip kraštutinė priemonė numatyta verslo santykių nutraukimas tuo atveju, jeigu įmonė nustatytų, kad tam tikri jų verslo partneriai daro neigiamą poveikį aplinkai ar žmogaus teisėms ir neįmanoma užkirsti kelio šiam poveikiui arba jo nutraukti.

Įmonėms, nesumokėjusioms už direktyvos pažeidimą skirtų baudų, numatyta galimybė skirti pinigines sankcijas, kurias skaičiuojant būtų atsižvelgiama į bendrovės apyvartą (mažiausias maksimalus sankcijos dydis – 5 proc. įmonės grynosios apyvartos).

Abejonės – dėl poveikio mažesnėms įmonėms ir biurokratinės naštos

CSDDD yra Europos žaliojo kurso paketo dalis. Primintina, kad Europos žaliasis kursas yra politikos iniciatyvų rinkinys, kuriuo siekiama padėti ES vykdyti žaliąją pertvarką, o galutinis tikslas – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

Valstybių nepritarimas CSDDD yra grindžiamas nuogąstavimais, kad CSDDD apsunkintų mažąsias ir vidutines įmones, kadangi didžiosios įmonės, kurioms būtų taikomas CSDDD, prašytų savo vertės grandinės įmonių, tarp jų ir mažų bei vidutinių, pateikti informaciją. Manoma, kad CSDDD paralyžiuotų Europą tarptautinėje konkurencijoje dar didesne biurokratine našta. Taip pat teigiama, kad bendrovės turėtų padengti papildomas fiksuotas išlaidas, susijusias su kiekvienos jų tiekimo grandinės įmonės auditu. Be to, įspėjama apie neaiškią teisinę riziką.

Vis dėlto Londono ekonomikos mokyklos (angl. London School of Economics) tyrėjai mano, kad dėl CSDDD įmonių sąnaudos padidėtų tik nežymiai. Didelės įmonės vidutiniškai turėtų skirti 0,005 proc. savo apyvartos. Teisinė rizika taip pat nebūtų miglota. Pagal projektą, Europos įmonės būtų atsakingos tik tuo atveju, jei dėl tiksliai apibrėžtų rūpestingumo pareigų nevykdymo atsirastų reali žala.

Kadangi šių metų birželį numatyti Europos Parlamento rinkimai, tikėtina, kad Taryba ir Parlamentas iš naujo dėl CSDDD derėsis jau po rinkimų. Tvarumo šalininkai nuogąstauja, kad po rinkimų „klimato skeptikų“ partijos įgis didesnę įtaką ES, todėl šis teisės aktas gali būti atmestas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją