Kai kurie pastatai – švaistymo karaliai, kaip taupyti juose naudojamą energiją

Lietuvoje gausu didžiulių pastatų, kuriuose sunaudojama itin daug energijos. Nekeista, kad dalis jos – iššvaistoma per nesandarius langus, duris ar naudojant pasenusią įrangą. Specialistų teigimu, tvariai naudoti energiją įmanoma ir milžiniškose gamyklose, ir ligoninėse bei mokyklose, tam nebūtinos net didžiulės investicijos.

Kaip pradėti taupyti

Pastatų valdytojai ne visada turi galimybių skirti nemenką dalį biudžeto renovacijai, tačiau ekspertai įsitikinę – taupyti galima ir be kardinalių atnaujinimų. Tereikia susitelkti patiems ir išsiaiškinti, kas iki šiol buvo daroma netinkamai.

Pasak „Schneider Electric“ pastatų segmento pardavimų inžinieriaus Šarūno Miknevičiaus, efektyvinimą reikėtų pradėti nuo išsiaiškinimo, kokias šildymo ir vėdinimo sistemas bei energetinį šaltinį yra galimybės turėti. Ar įmanoma pastatyti geoterminę katilinę, ar naudoti saulės, vėjo jėgainių generuojamą energiją. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei pastatas, tarkime, miesto centre, tikėtina, kad nebus išduotas leidimas geoterminiam prietaisui, tad reikės naudotis miesto šilumos tinklais ar kombinuoti su saulės energija. Po to reikėtų efektyvinti energijos valdymą.

„Komerciniai pastatai turi platesnes automatizavimo galimybes. Juose yra daug bendrų patalpų, kuriose neefektyviai naudojama energija, o automatizavimas tai gali sukontroliuoti“, – sakė jis.

Pašnekovui pritarė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius, sakydamas, kad efektyvinti naudojimą galima stebint temperatūrą pastate ir ją sumažinti, kai viduje nėra žmonių.

„Senieji pastatai, kurie tebėra eksploatuojami, ypač, gamybiniai, dažniausiai renovuojami. Pagrindiniai sprendimai yra izoliacinių savybių gerinimas, pavyzdžiui, keičiami langai. Taip pat galima apšiltinti sienas, sumažinti plotą. Paprastesni srendimai yra nešildyti didžiulių erdvių, įrengti vietines kaitinimo lempas, dujinius, elektrinius įrenginius, kurie šildo darbo vietą ir sumažina sąnaudas. Visuomeniniuose pastatuose, kuriuose lankosi daug žmonių, galima įvesti naktinį bei dieninį šildymo režimą“, – patarė V. Lukoševičius.

„Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė įsitikinusi, kad taupant itin svarbu įtraukti pastate kasdien būnančius žmones – darbuotojus bei komunikuoti savo planus.

Pasak jos, siekti efektyvaus energijos naudojimo įmonėse ar viešosiose įstaigose reikia holistiniu būdu, nesusikoncentruojant vien į techninį priemonių pakeitimą. Svarbus visas procesas – parengti energijos taupymo planą / strategiją ir jį iškomunikuoti. Energijos taupymo planui / strategijai itin reikšmingi veiksniai:

• Ar įtraukti visi darbuotojai

• Ar yra aiškus tikslas ir priežastys, kodėl siekiama sutaupyti ir jis – artimas komandai

• Ar yra nuosekli duomenų stebėsena ir atliekamos korekcijos

• Ar vadovai yra įsitraukę ir turi tuos pačius su energija susijusius tikslus

• Ar skiriamas dėmesys duomenų surinkimui, jų tobulinimui, kad progresui įvertinti duomenų bazė būtų kuo tikslesnė ir leistų įvertinti atliekamą pažangą

„Energijos taupymo veiksmų plane turėtų būti detaliai išdėstyta, kaip bus vykdomos visos energijos taupymo priemonės prioriteto tvarka. Veiksmai gali būti suskirstyti į trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius projektus, taip pat nekainuojančias ir pigias priemones bei priemones, kurioms reikia kapitalo investicijų. Pradėti vertinga nuo trumpalaikių ir nebrangių priemonių, kurios gali būti veiksmingos, nes daro tiesioginį poveikį ir padeda sudominti žmones“, – kalbėjo A. Vaitulevičė.

Taupyti galima ir senuose pastatuose

Vienas didžiausių galvos skausmų energiją taupyti norintiems valdytojams – seni pastatai. Kai kuriais atvejais, tokiais gali būti laikomi net pastatyti prieš dešimtmetį, kuriuose įdiegta įranga jau pasenusi ir nebeveikia efektyviai. Tačiau specialistai sako, kad galima sutaupyti ir tokiuose.

Atsiranda naujų dalykų, kuriuos dabar galima įdiegti pastatuose ir taip efektyvinti energijos vartojimą. Nors pastatų savininkams gali atrodyti kitaip, per pastaruosius 20 metų daug pažengė inžinerija, todėl nauji sprendimai gali labai prisidėti prie taupymo ir tvarumo.

Š. Miknevičius sako, kad tokiuose pastatuose pirmiausia reiktų įvykdyti monitoringą – išsiaiškinti, kiek energijos suvartoja konkrečios šaldymo bei šildymo kameros. Geriausia pradėti taupyti nuo tos vietos, kuri sunaudoja daugiausiai energijos, o paskui – aiškintis, kodėl taip yra. Taip pat, seną įrangą pakeitus nauja, kad ir LED lemputes, naudingumas išauga.

„Vienas iš paprasčiausių būdų – patikrinti, ar valdymas – automatizuotas. Net ir 10-ies metų senumo pastatuose gali būti įrengti primityvūs įrenginiai, kurių valdymas – minimalus. Tai reiškia, kad jie dirba didžiausia apkrova, todėl – neefektyviai. Įvedus geresnį valdymą galima išjungti bei įjungti šildymą/šaldymą, tarkime, piko valandomis, ar mažinti bei didinti temperatūrą keliais laipsniais“, – sakė jis.

Net senuose pastatuose patobulinus esamą įrangą galima įrengti grįžtamąjį energijos panaudojimą, tam nereikia didelių investicijų ar kardinalių keitimų. Labai svarbu gerinant efektyvumą nepamiršti ir pastatuose besilankančių žmonių komforto. Mat aplinka turi atitikti higienos normas ir būti saugi.

V. Lukoševičius pateikė pavyzdį, kuomet monitoringas padėjo veiksmingai sumažinti energijos švaistymą senuose pastatuose. Alytaus šilumos tinklai ir daugelis šilumos tiekimo įmonių, kurios prižiūri vidaus ir visuomeninių pastatų sistemas parodė labai gerus rezultatus: „Jie įrengė stebėsenos jutiklius patalpose, vėliau pagal patalpų naudojimą suskirstė jas dalimis ir labai operatyviai organizuoja šildymą atsižvelgiant į tai, kaip kinta lankytojų srautai. Tai yra puikus pavyzdys, kaip mažiausiomis sąnaudomis galima sutaupyti energiją“.

Atnaujinimą pradėti galima ir nemokamai

Dažnai nekilnojamojo turto valdytojai vengia pradėti energiją taupantį atnaujinimą baimindamiesi, kad šis ilgai užtruks ir kainuos labai brangiai. Pasak ekspertų tai – nebūtinai tiesa. „Ignitis grupės“ atstovė paaiškino, kad vienas mažiausiai kainuojančių būdų, padedančių sumažinti energijos švaistymą ir suteikiančių galimybę padidinti konkurencingumą, yra energijos duomenų analizė. Tai padaryti galima ir nemokamai.

Analizuojant duomenis galima sumažinti energijos švaistymą gaminant produktus ar teikiant paslaugas, taip pat ieškoti būdų kurti inovacijas. Analizuoti energijos suvartojimo duomenis galima ir įmonės savitarnoje. Lyginant savo įmonės elektros ar dujų energijos suvartojimą skirtingais laikotarpiais ir su kitų įmonių suvartojimu, galima nesunkiai pastebėti tam tikras vartojimo tendencijas. Atsižvelgiant į tai, galima identifikuoti tobulintinus veiklos procesus ar poreikį atlikti energijos vartojimo auditą. Savo energijos suvartojimo analizę galima pradėti nuo viešai prieinamų resursų ir palyginti situaciją su į save panašiais vartotojais.

„Kitas žingsnis – analizuoti savo suvartojimą ir vertinti cikliškumus. Matuojant energijos duomenis atsiranda galimybė juos koreguoti ir taip kontroliuoti suvartojimą. Tam galite pasitelkti energijos apskaitų monitoringo sistemas. Energijos duomenų analizei nereikia didelių investicijų, tačiau nuolat analizuojant galima pasiekti 2–7 proc. energijos sutaupymą“, – sakė A. Vaitulevičė.

LŠTA prezidentas pritarė, kad didelės investicijos nėra būtinos. Kai kuriais atvejais auditą finansuoja net valstybė: „Verslai, turintys dideles gamybines patalpas, išsiverčia ir su mažesnėmis investicijomis. Pavyzdžiui, viduryje Vilniaus stovintis energetikos muziejus – didžiulė patalpa, kurią labai sudėtinga įšildyti. Tokiuose rengiami vietiniai šildymo prietaisai, jeigu yra galimybė – šildomos grindys, kad būtų šildoma tik ta zona, kurioje būna žmonių. Taip pat naudojami infraraudonųjų spindulių šaltiniai. Valstybė bet kuriai įmonei skiria energetinio audito finansavimą“.

Anot Š. Miknevičiaus, investicijų dydžiai skiriasi priklausomai nuo pastato aplinkos, nuo to, ar pastatas – senas, ar naujas ir lūkesčių energijos suvartojimui.

Taupymui reikia bendrų pastangų

Kalbant apie energijos taupymą dideliuose pastatuose, nebūtina koncentruotis vien į pačių pastatų atnaujinimą. Reikšmingą indėlį gali įnešti kiekvienas juose dirbantis ar apsilankęs žmogus. Elektros tiekimo paslaugas teikiančios įmonės atstovė pabrėžė, kad energija taupoma ne tik vadovų bei valdytojų priimamais sprendimais, bet ir susivienijus žmonėms.

„Efektyviai energija vartojama ne tik tiesiogiai atliekant savo užduotis, bet ir naudojantis energiją naudojančia įranga, o tai tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų įsitraukimo ir prasmės iškeltuose tiksluose radimo. Veiksmingas energijos valdymas priklauso nuo to, ar visi dalyvauja ir atlieka savo vaidmenį. Labai svarbu kiekviename etape informuoti darbuotojus ir suinteresuotas šalis apie energijos taupymo veiksmų planą“, – priminė A. Vaitulevičė.

„Schneider Electric“ pardavimų inžinierius davė patarimą ir tiems, kurie sprendžia, kokias naujoves įdiegti, kad energija būtų taupoma ir dabar, ir ateityje: „Bet ką atnaujinant reikia palikti galimybę vėlesniam atnaujinimui, nes ilgainiui atsiras naujų technologijų. Tai reiškia – nesirinkti valdiklių su gamykliniais apribojimais. Valdiklius patarčiau rinkti tokius, kurie turi galimybę būti perprogramuoti. Pavyzdžiui, vėdinimo kameras rinktis su numatyta galimybe pridėti drėkinimo kamerą, elektros skydą – su galimybe prijungti energiją generuojančius įrenginius. Tuomet ateityje būtų pigiau ir greičiau papildyti sistemą ir nereikėtų keisti ją visą“.