Klientų daugėja
Nors balandžio mėnesį pagal vartotojų kainų indeksą 16,8 proc. pasiekusi infliacija grasina mažesne gyventojų perkamąja galia, Lietuvos gyventojai ilgai lauktų atostogų užsienyje ir pažintinių kelionių atsisakyti kol kas neskuba.
„Lietuviai buvo labai pasiilgę kelionių į užsienį, todėl atsigavimas tikrai yra ir tikimės kitais metais pasiekti ikipandeminį lygį. Negalėčiau teigti, kad infliacija kažkaip paveikė turizmo sektorių. Dėl turistų konkuruojančios šalys yra priverstos pasiūlyti ir konkurencingas kainas, todėl kelionių kainos nėra labai smarkiai išaugusios. Kažkiek pabrango skrydžiai dėl padidėjusių kuro kainų, bet ir tai ne daugiau kaip 10 proc.“, – vertino laikinai Lietuvos kelionių verslo asociacijos prezidento pareigas einantis Armandas Burba.
Didesnį nerimą kelionių organizatoriams kelia kelionių į Lietuvą atsisakantys užsienio turistai, kurie kur kas labiau papildydavo laisvalaikio verslų pajamas. Mažiau patrauklia šalimi atvykti Lietuvą daro čia paskelbta nepaprastoji padėtis ir palyginus netoli, Ukrainoje, vykstantis karas.
„Praėjusiais metais užsienio turistų buvo mažiau negu 2020 metais, šiemet tendencija gal kiek ir geresnė, tačiau bet kuriuo atveju atvykstančių turistų labai mažai lyginant su tuo, kiek jų buvo iki pandemijos. Pats susidūriau su klientais, kurie atsisakė kelionės į Lietuvą dėl to, kad pas mus paskelbta nepaprastoji padėtis, taigi geopolitinė situacija taip pat gali nulemti potencialių keliautojų nerimą“, – sakė A. Burba.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pabrėžia, kad klientų srautai lyginant su 2019 metais išliko maždaug vienodi, tačiau infliacija paveikė žaliavų ir patalpų išlaikymo kaštus, o po pandemijos dar nespėjusiems atsigauti restoranams išsiversti be valstybės paramos vis dar atrodo sudėtinga.
„Klientų srautai atrodo dideli ir klientų yra daug, bet kai pasižiūrime sąnaudas ir poreikį sumokėti atidėtus mokesčius, paaiškėja, kad restorano pajamos yra kur kas mažesnės nei prieš pandemiją. Šiuo metu yra sunkus metas, nes sudėtinga rasti darbuotojų, todėl norint išlaikyti pagrindinius, reikia mokėti didesnius atlyginimus, jie yra pakilę apie 15 proc. Pasibaigus pandemijai, prasidėjo karas Ukrainoje, kuris taip pat pirmąjį mėnesį reikšmingai sumažino klientų srautus. Taigi, nors klientų srautai kol kas išlieka stabilūs, restoranų verslui sunkumų netrūksta“, – sakė E. Šiškauskienė.
Pramogos – ne sau
Nors infliacija išaugino kai kurių pramogų kainas, sumažėjusių klientų srautų pramogų organizatoriai teigia nepastebintys. Kai kurios puikiai Lietuvoje išvystytos pramogos pritraukia ne tik vietinių gyventojų, bet ir užsienio turistų dėmesį.
„Pandemijos pabaiga lėmė dar didesnį vartotojų aktyvumą nei buvo iki pandemijos. Po karantino žmonės grįžo išsiilgę pramogų ir įdomios veiklos, tai atspindi ir verslo rezultatai. Natūralu, kad žaliavų brangimas atsiliepia ir kai kuriems pramogų sektoriams. Tačiau bent jau kol kas perkamoji galia dėl to nesumažėjo, o nuslūgus pandemijos apribojimams pramogautojų didėjančios kainos neatbaido. Dabar Lietuvoje pasiekiama daugybė pramogų: šuoliai parašiutu, skrydžiai oro balionu ar lėktuvu, pasivažinėjimai su egzotiniais automobiliais ar net nardymai. Yra pramogų, dėl kurių į Lietuvą atvyksta ir užsieniečiai, nes tokių paslaugų teikimas Lietuvoje geriau išvystytas. Pavyzdžiui, skrydžiai oro balionu ar šuoliai parašiutu“, – teigė „Laisvalaikio dovanos“ rinkodaros vadovė Santana Markūnaitė.
Vis dėlto gali būti, kad pramogas sau lietuviai iš tiesų linkę riboti, o daugiau jas skiria dovanai, kai reikia pasveikinti artimuosius įvairių švenčių proga. Įspūdžių dovanojimas tampa populiaresnis nei materialių dovanų.
„Lietuviai pramogas labiau linkę dovanoti, nei pirkti sau. Rinktis įspūdžio dovanas skatina paprastas pirkimo procesas. Internetu dovaną galima gauti per mažiau nei minutę, yra plačiai išvystytas įspūdžio dovanų parduotuvių tinklas, taip pat pramogas galima įsigyti net maisto prekių parduotuvėse“, – sakė S. Markūnaitė.
Laisvalaikiui negaili santaupų
Statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad šį pavasarį, palyginus su praėjusiais metais, restoranams, viešbučiams, poilsiui ir kultūrai lėšų skiriama kur kas daugiau. Prastesnius ankstesnių metų rezultatus lėmė ir pandemijos ribojimai.
„Žiūrint į banko klientų atsiskaitymus kortelėmis, taip pat matome, kad lyginant su 2020 ar 2021 metų pavasariais, kai atsiskaitymai už bilietus į renginius, sąskaitas restoranuose ar viešbučiuose buvo labai smarkiai nukritę, dabar turime 50 ar net 100 proc. augimą. Įtakos, be jokios abejonės, turi ir panaikinti karantino ribojimai, prasidedantis atostogų sezonas“, – sakė Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ finansų instituto vadovė.
Gyventojų išlaidos pramogoms ar kelionėms šiais metais jau viršija ir iki pandemijos buvusį lygį, o pandemijos metu nepramogavę žmonės sukaupė papildomų pajamų, kurias gali skirti pasiilgtoms pramogoms.
„Išlaidos tiek kelionėms, tiek viešbučiams, SPA paslaugoms ar restoranams auga nuo metų pradžios ir šiuo metu jau viršija 2019 metų išlaidas. Tad neatrodo, kad lietuviai atsisakytų kelionių ir pramogų. Tiesa, amortizuoti kylančias būtinų prekių kainas padeda augantys atlyginimai bei kitos išmokos, o tiems, kam pavyko sukaupti finansinį rezervą, irgi gerokai paprasčiau šiuo metu išlaikyti įprastus vartojimo įpročius,“ – gyventojų elgesį aiškino J. Cvilikienė.
Pokyčiai neužtruks
Lietuvos gyventojų nuostatas mažinti išlaidas pramogoms ir kelionėms galėjo lemti ir tai, kad apklausa atlikta vos prasidėjus karui Ukrainoje, taigi ne kylanti infliacija buvo mažesnio vartojimo perspektyvos priežastis. Grėsmės akivaizdoje koncentruojamasi į būtiniausias išlaidas.
„Spartėjanti infliacija kaip tik skatina vartoti, nes po kurio laiko viskas bus dar brangiau, o nerimas dėl ekonomikos padėties veikia priešingai – didina poreikį taupyti laukiant prastesnių laikų. Tikėtina, žmonės pamatė, kad dėl karo Ukrainoje Lietuvos ekonomikoje taip greitai neigiamų pokyčių neįvyko, todėl šitas taupymo dėl prastesnės ekonomikos būklės veiksnys dar nepasireiškė. Todėl turime dominuojantį infliacijos, skatinančios vartoti, veiksnį“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Vis dėlto laikotarpis, kai realus vartojimas nereaguoja į augančią infliaciją, paprastai ilgai trukti negali. Tie gyventojai, kurie pandemijos laikotarpiu sukaupė papildomų pajamų, kol kas gali nemažinti vartojimo dėl augančių kainų, tačiau ilgainiui infliacija viršys pajamas, o taupyti bus priversti ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
„Vartojimo galima neriboti tuomet, kai arba pajamos auga sparčiau negu infliacija, arba gyventojai turi santaupų. Tačiau daugeliui žmonių infliacija jau lenkia pajamų augimą, o prisiminus, kad apie trečdalis namų ūkių turi minimalias santaupas, tas realaus vartojimo nereagavimo į infliaciją laikotarpis ilgai trukti negali. Greičiau realų vartojimą mažins mažiausių pajamų gavėjai, o lėčiausiai kol kas reaguoja didesnių pajamų gavėjai, kurie, prisiminkime, per pandemiją gavo stabilias pajamas, sutaupė gerokai daugiau, todėl į tai, kad paslaugų vartojimas nereaguoja į infliaciją, žiūrėčiau atsargiai. Tačiau, jeigu metinė infliacija Lietuvoje išliks aukšta artimiausiais mėnesiais (o to tikimybė didelė) ir tebeviršys pajamų augimą, realaus namų ūkių vartojimo augimas pradės ne tik stipriau lėtėti, bet ir mažėti, o didesni pokyčiai, matyt, bus vasaros pabaigoje“, – prognozavo T. Povilauskas.