Kovo 30 d., spaudos konferencijos „Žalia ir auganti Lietuva“ metu Laisvės frakcija pristatė Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo planą, numatomus artimiausius darbus ir projektus žiedinės ekonomikos, perdirbimo, gyvūnų gerovės ir transporto srityse.
Sieks patrigubinti žiedinės ekonomikos apimtis dar šiemet
A. Armonaitė pristatė žiedinės ekonomikos plėtros paketą, tai pat pabrėžė, kad daugiausia dėmesio bus skiriama efektyviai veikiančiai antrinių žaliavų rinkos sistemai kurti ir vystyti, taip pat į žiedinę ekonomiką orientuotų technologinių sprendimų plėtrai bei maisto atliekų mažinimui.
„Mūsų ambicija – per artimiausius metus tris kartus padidinti žiedinės ekonomikos apimtis ir pasiekti Europos Sąjungos (ES) žiediškumo vidurkį, o iki 2050 m. tapti žiedine ekonomika“, – akcentuoja politikė.
Ji pabrėžia ir tai, kad iki šiol vyravęs ekonomikos modelis „paimame, pagaminame, išmetame“ nebeveikia. Anot Seimo narės, jis yra netvarus nei klimato kaitos, nei ekonominiu požiūriu.
„Nėra tokio dalyko kaip šiukšlės. Tai yra atliekos, ir tai yra žaliavos, kurios iš esmės turi būti įdarbintos tolesniam ekonomikos ciklui. Šiuo metu žiedinę ekonomiką Lietuvoje sudaro 4,4 proc., o ES vidurkis yra apie 13 proc. Mūsų tikslas yra pasiekti vidurkį ir išjudėti iš ne tokio garbingo taško.
Pirmas dalykas, į ką kreipiame dėmesį, – efektyviai veikiančių antrinių žaliavų rinka. Įmonėms sukursime pagalbą ir paskatas pereiti prie antrinių atliekų kaip žaliavų, esame suplanavę ir konsoliduotus pirkimus, ir įmonių suvedimus su galimais partneriais. Egzistuoja įvairios skaitmeninės žaliavų platformos, veikiančios panašiai kaip „Vinted“, tiktai ten keičiamasi atliekomis ir žaliavomis. Mūsų įmonėms reikia priėjimo prie tų platformų, kad jos turėtų partnerius. Dirbame šia kryptimi“, – sako ji.
A. Armonaitė teigia, kad kita svarbi kryptis – aplinkai draugiškų technologijų kūrimas.
„Netrukus startuosime su 8 mln. eurų biudžetu fosfogipsui įdarbininti. Lietuva yra sukaupusi 55 mln. tonų fosfogipso Kėdainiuose prie „Lifosos“. Tai yra cheminių trąšų gamyboje susidarantis šalutinė atlieka, kuri tiesiog stovi, kalnas auga. Tačiau tai gali būti naudojama statybinių medžiagų, plokščių ar plytų gamybai. Jau bendravome su mokslininkais, tyrėjais ir verslininkais, kad padarytumėme taip, jog tas kalnas tiesiog nestovėtų vidury Lietuvos, o būtų įdarbintas mūsų šalies ekonomikai“, – teigia ji.
Planuojamos apmokestinti vienkartinių indų alternatyvos
Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis pabrėžė, kad Lietuvoje per pastaruosius metus vien produktams įpakuoti buvo sunaudota 90 tūkst. tonų plastiko. Didžioji jo dalis – sunkiai arba visai neperdirbama.
Politikas priminė, kad dėl šio neperdirbtų atliekų kiekio Lietuva iš valstybės biudžeto ES pernai sumokėjo 13 mln. eurų. Pasak K. Adomaičio, šiuo metu vyriausybei pateiktas įstatymo projektas, kuriuo plastiko pakuočių perdirbimo atsakomybė būtų perkelta nuo vartotojų ant pakuočių gamintojų pečių. Politikas numato, kad įstatymas sulauks teigiamo vyriausybės atsako, po kurio gamintojai turės patys padengti neperdirbtų pakuočių baudas ES.
K. Adomaitis taip pat užsiminė apie registruojamą įstatymo projektą vienkartiniams puodeliams, maišeliams ir maisto tarai. Įstatyme numatoma, kad šie produktai nebebūtų dalinami neatlygintinai, o jiems pateikiama apmokestinta alternatyva.
„Šiuo metu pasiūlymų, alternatyvų ir inovacijų yra labai daug, tad yra keli variantai, iš kurių galime rinktis. Vienkartiniai, lengvai perdirbami indai, pateikiami su užstatu ir surenkami atskirai, kitais atvejais – daugkartinės pakuotės su lustais, kuriuos galima naudoti pakartotinai. Suformuluotas įstatymo projektas siūlo vietoje valgant privalomai pateikti daugkartinius indus, o renkantis maistą išsinešti galėtų būti naudojamos vienkartinės taros, tik iš kitokių lengvai perdirbamų žaliavų“, – aiškino seimūnas.
„Taip pat Seime diskutuojame apie depozito sistemos plėtrą – norėtume įtraukti alkoholio tarą, įvairesnių plastiko rūšių pakuotes. Tikimės, kad plėtra padės sumažinti šiukšlinimą ir sugrąžinti daugiau žaliavų“, – pridūrė K. Adomaitis.
Dėmesys dviračių takų plėtrai ir transporto elektrifikacijai
Transporto srityje pavasariui numatytus darbus pristatė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Ji teigia, kad Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis išsikėlė labai ambicingus tikslus – iki 2030 m. sumažinti apie 14 proc. būtent iš transporto sektoriaus kylančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.
Viceministrė pabrėžia, kad daug dėmesio bus skiriama dviračių takų plėtrai.
„Per paskutinius du metus sudėliojome visą dviračių takų infrastruktūros plėtros planą. Tikimės, iki 2024 metų 13 proc. padidinti bendrąjį dviračių takų infrastruktūros plėtros procentinį skaičių. Apskritai dviračių infrastruktūrai skirsime apie 188 mln. eurų“, – teigia ji.
Politikė pabrėžia, kad anksčiau šiai sričiai iš ES lėšų buvo skirta vos 10 mln. eurų.
„Ieškome būdų, kaip atpiginti dviračių takų infrastruktūros plėtojimą. Siekiame, kad tinklas būtų vientisas, dėl to jau praeitais metais sukūrėme skaitmeninį dviračių takų žemėlapį. Tikimės, kad tokios investicijos bus pagrindinis akstinas šią sritį ateityje plėtoti sistemingai“, – teigia ji.
A. Vaiciukevičiūtė pristato ir siekį atnaujinti viešąjį transportą visoje Lietuvoje: „Investicijos į šią sritį yra milžiniškos. Planas iki 2030 metų – 30 proc. viso viešojo parko pakeisti, kalbama apie tūkstantį viešojo transporto priemonių“.
Galiausiai susisiekimo viceministrė pabrėžia kelių transporto elektrifikacijos darbus ir žaliosios infrastruktūros plėtrą.
„Matydami didelę problemą, skatindami žmones keisti įpročius ir įsigyti elektromobilius, sukūrėme sistemą, kurioje fiziniams asmenims galima gauti 5000 eurų subsidiją, įsigyjant naują elektromobilį, įsigyjant naudotą elektromobilį – 2500 eurų, juridiniams asmenims, įsigyjant naują automobilį, galima gauti iki 4000 eurų subsidiją. Bendrai alternatyviais degalais varomoms transporto priemonėms įsigyti esame suplanavę apie 100 mln. eurų ir tikimės, kad šios investicijos tikrai padės pamatus siekiant ambicingų tikslų ir mažinant ŠESD kiekį.
Lietuva yra suplanavusi viešos ir pusiau viešos elektromobilių infrastruktūros plėtrą. Turime žemėlapį, suderintą kartu su savivaldybėmis nuosekliai tinklo plėtotei. Tam esame numatę apie 100 mln. eurų. Šios visos investicijos bus pradėtos jau šiais metais. Tikimės per keletą metų akivaizdžiai pamatysime pokyčius dėl infrastruktūros plėtros“, – įvardija ji.
Skatins bendradarbiavimą tarp gyvūnų priežiūros įstaigų
Apie gyvūnų teisių srityje numatomus pokyčius pasakojusi frakcijos narė Ieva Pakarklytė pabrėžia, kad ne visi žiaurumo su gyvūnais atvejai yra akivaizdūs ir aiškūs. Jos iniciatyva bus teikiamas draudimas veisti, parduoti ir dalyvauti parodose šunims su apkirptomis galūnėmis.
I. Pakarklytės nuomone, žmones nuo šio elgesio galima atgrasyti tiek baudomis, tiek kitomis paskatomis, pavyzdžiui, finansuojant voljerų įrengimą. Vis dėlto politikės duomenimis, 2022 m. nors kompensacijoms skirta 200 tūkst. eurų, iš jų panaudota tik 5 tūkst. eurų.
„Gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnyje numatyti 25 veiksmai, apibūdinantys, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Šiuo metu jau yra taikomos baudos, bet problema ta, kad nėra vieningo šios problemos konsultavimo. Nuo įstaigos skiriasi traktavimas, nėra sistemiško aiškumo, tad reikia didesnės komunikacijos kampanijos, platesnės informacijos sklaidos, glaudesnio darbo tarp susijusių tarnybų“, – kalbėjo politikė.
I. Pakarklytė taip pat džiaugėsi į Seimą grįžusiu projektu dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo bei užsiminė apie planuojamas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl ne maistui skirtų gyvūnų importo.