Konferencijoje „Tvarumo kursas“ Lietuvos įmonių atstovai dalinosi savo patirtimi, kaip jiems sekasi kurti ir įgyvendinti tvarumo tikslus savo verslo strategijose. Pokalbyje dalyvavo Vakarų Medienos Grupės komercijos direktorė Ingrida Grikpėdienė, „Auga Group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas, „Schneider Electric“ vadovas Baltijos šalyse Denis Gacicha ir SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas.
Jaučia spaudimą iš vartotojų
Tvarumas tampa aktualus vis didesnei daliai vartotojų, pastebi A. Rutkauskas, be to, vis didesnį dėmesį jam skiria ir įmonės, savo tiekėjams ir partneriams nustatydamos tvarumo standartus.
Įmonės jaučia ne tik politikos formuotojų, bet ir vartotojų daromą spaudimą. G. Judzentas tvirtina, kad rengiant „Auga Group“ tvarumo strategiją svarbiausia buvo apmąstyti, ką įmonė galės pasiūlyti vartotojams. „Mes pirmiausia galvojome, ko norės būsimas vartotojas, o tik paskui mus pasivijo reglamentai“, – sako pašnekovas.
Savo ruožtu „Schneider Electric“ vadovas Baltijos šalyse teigia, kad ši įmonė tvarumo kelionę pradėjo dar prieš 16 metų, kai didžiajai daliai korporacijų tvarumas dar buvo naujas ir svetimas pasaulis. Konkurencijos šioje srityje tuomet nebuvo, sako D. Gacicha.
„Žinoma, buvo daug įmonių, kurios tikrai suprato norą kovoti su klimato kaita. Tuo metu daugiausia buvo kalbama apie klimato kaitą, efektyvaus energijos vartojimo sprendimus ir panašiai, <...> bet visi kiti aspektai atsirado šiek tiek vėliau“, – prisimena pašnekovas.
Taip pat D. Gacicha atkreipia dėmesį, kad tvarumo tikslų bendrovėms svarbu siekti išvien su savo tiekėjais: „Daugelyje įmonių būtent jie (tiekėjai – aut. past.) sugeneruoja 90 proc. išmetamo CO2 kiekio <...>. Todėl darbas su tiekėjais atneštų didelių pokyčių.“
Savo ruožtu Vakarų Medienos Grupės (VMG) komercijos direktorė, dirbdama šioje pramonės šakoje sako pastebinti, kad visuomenei kyla klausimų, kaip produktai, kuriuos naudojame kiekvieną dieną, atkeliauja į mūsų namus. „Todėl, manau, svarbiausia yra aktyviai bendrauti (su visuomene – aut. past.) ir labai aiškiai paaiškinti, kaip iš tikrųjų yra atliekamas darbas, – skaidrumo aspektą pabrėžia pašnekovė. – Reikia įsitikinti, kad žaliava, kurią gaunate, yra tinkama.“
Pirmas žingsnis tvarumo link
Kai kurioms įmonėms tvarumas – nauja tema, todėl svarbu jas šviesti, sako A. Rutkauskas. Pasak jo, organizacijos tam turėtų pasitelkti ir ekspertus iš išorės, bet pradėti reikia „nuo viršaus“.
„Viskas prasideda nuo aukščiausio lygio vadovų. Jie turi suprasti, kokia svarbi yra ši tema, – akcentuoja pašnekovas. – Taip pat svarbu suprasti, kad tvarumas bendrovėms reiškia ne tik riziką, bet ir galimybes. Tuomet reikia pažvelgti į bendrovės vidų, kad suprastumėte, kur visoje vertės grandinėje organizacijos poveikis yra didelis, mažas ar vidutinis. Tada galėsite pradėti priimti tam tikrus sprendimus <...>. Reikia vis labiau tobulėti, įtraukti įvairias komandas, nes tai ne tik komunikacijos ar žmogiškųjų išteklių skyriaus darbas. Tai – visų darbas.“
Pašnekovui pritaria ir G. Judzentas teigdamas, kad pirmiausia reikia suprasti, kas yra tvarumas: „Todėl švietimas, supratimas ir patirties pritraukimas yra pirmas žingsnis“. Mes net nustebome pamatę, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetame maisto gamybos procese, sako jis.
„Kai tai supratome, suskirstėme prioritetus, ką galime spręsti. Taip ir gimė tvarumo strategija. Tada ją kiekybiškai įvertinome, – pasakoja „Auga Group“ atstovas. – Kai žinote, iš kur išmetami teršalai, galite nustatyti ne tik bendrus, bet ir konkrečius tikslus, susijusius su konkrečia veikla. Kai tai padarėme, tvarumo strategija tapo visos įmonės strategija, nes supratome, kad turime pakeisti visą įmonę.“ Pašnekovas priduria, kad svarbūs yra ir kiti KPI (veiklos rodikliai) – socialiniai, valdymo, kt., tačiau svarbu nustatyti prioritetus – kuriuos KPI tiesiog būtina turėti, o kurių – ne.
Verslo sėkmės paslaptys
Tvarumo strategijas įmonėms svarbu vis peržiūrėti, atlikti tam tikrus pakeitimus. D. Gacicha sako, kad „Schneider Electric“ tvarumo strategija peržiūrima kas 3–5 metus, tačiau pasaulyje ar įmonės viduje vykstant dinamiškiems pokyčiams, prie jų galima prisitaikyti ir iš karto, nelaukiant. Vis dėlto pašnekovas pažymi, kad įvykus kokiai nors krizei, tvarumo idėjų negalima nustumti į šalį.
„Tvarumas yra visiškai susijęs su pelningumu, efektyvumu ir produktyvumu, todėl net neįsivaizduojame, kaip galima būti pelningai įmonei, jei nėra įsipareigojimo kovai su klimato kaita ir visiems kitiems tvarumo aspektams. Viskas turi būti suderinta“, – sako D. Gacicha.
Savo ruožtu VMG komercijos direktorė pabrėžia, kad pirmiausia svarbu suprasti, kokie yra įmonės tikslai ir pagrindinės strateginės kryptys, kurių laikomasi tvarumo požiūriu.
„Tai yra didžiulė verslo sėkmės dalis <...>. Taip pat reikia užtikrinti, kad tvarumo reikalavimų laikytųsi ir tiekėjai, <...> svarbu aktyviai bendrauti visoje grandinėje su visais darbuotojais ir visuomene. Kitu atveju, nebus ateities. Jei nevaldysite savo verslo ilguoju laikotarpiu, o tik darysite kažką čia ir dabar, tuomet nebūsite sėkmingi, kad ir ką darytumėte. O kai darote pakeitimus, įgyvendinate įvairius projektus, galite palyginti praėjusių metų rezultatus su šiandienos rezultatais ir pažiūrėti, kaip sekasi, ar reikia ką nors keisti, ar reikia papildomų iniciatyvų, ar tiesiog laikytis savo ilgalaikės strategijos. Svarbu įsitikinti, kad tai iš tikrųjų yra jūsų darbo dalis ir kiekvieno skyriaus darbas“, – sako I. Grikpėdienė.
Diskusijos dalyvė taip pat atkreipia dėmesį į verslo ir valstybės bendradarbiavimo svarbą.
„Bet kokiam verslui svarbu, kad mes derintumėmės su savo Vyriausybe ir kad teisinė aplinka turėtų tokį patį požiūrį į dalykus. Mes, žinoma, galime būti tie, kurie moko ir teikia informaciją, kurie bendrauja ir nuolat vykdo įvairius tvarumo projektus, bet jei Vyriausybė ir verslas eina skirtingais keliais, tai niekada iki galo neveiks. Todėl labai svarbu, kad vyriausybės Lietuvoje ir kitose šalyse suprastų, jog reikia sukurti reikiamą teisinę aplinką, teikti paramą, vaisingai diskutuoti su reikalingomis šalimis ir valdymo institucijomis, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas sektorius pasiektų tikslus ir kad šioje srityje nuolat tobulėtume“, – kalba I. Grikpėdienė.
Dalintis patirtimi net ir su konkurentais
Pašnekovai atkreipia dėmesį, kad įmonėms, siekiančioms tapti tvaresnėmis, svarbu dalintis savo patirtimi net ir su konkurentais.
„Viena iš problemų, kalbant apie tvarumą bankininkystės sektoriuje, yra duomenų kokybė ir prieinamumas, – sako SEB banko atstovas. – Todėl bendrovės ir Vyriausybė turi dirbti kartu, pavyzdžiui, duomenų infrastruktūros srityje <...>. Manau, tai labai reikalinga (įmonėms dalintis savo patirtimi – aut. past.) ir tai jau vyksta – mūsų srityje daugiausia ties klausimu, kaip gauti geriausius įmanomus duomenis.“
A. Rutkauskui pritaria ir „Auga Group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas: „Maisto ar žemės ūkio pramonėje problema yra ta, kad ji šiek tiek atsilieka taksonomijos prasme, nors ir yra atsakinga už beveik ketvirtadalį pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio. Atsilieka, pavyzdžiui, palyginus su energetikos, statybų, gamybos ar transporto sektoriais, kurie yra daug labiau pažengę į priekį tiek technologiškai, tiek atskaitomybės prasme. Manome, kad tai yra galimybė mums. Technologija, prie kurios dirbame ir kuri, mūsų nuomone, bus sėkminga, gali būti dalijamasi tarp pramonės dalyvių. Ji gali būti prieinama ūkininkams, net ir smulkiems, kurie negalėtų patys sukurti tokios technologijos. Tai nebūtų tik dalijimasis duomenimis ar skaičiavimo metodais. Manau, dalijimasis pačia technologija yra toks pat svarbus ar šiuo atveju net svarbesnis mūsų versle.“
„Kaip mes galime būti tvarūs, kaip galime iš tikrųjų įsipareigoti, jei nesidalijame savo patirtimi?“ – pašnekovams pritaria ir D. Gacicha.
„Schneider Electric“ vadovas Baltijos šalyse apibendrina diskusiją teigdamas, kad verslas, neturintis tvarumo strategijos, ilgai neišsilaikys rinkoje. „Daugelis verslų jau kažkaip prisidėjo prie tvarumo, gal to net nesuprasdami. Bet kokiu atveju, kai pradedame vystyti verslą, paprastai turime tikslą tai daryti ilguoju laikotarpiu, o tai ir yra tvarumo tikslas“, – sako jis.
„Jei norite, kad jūsų verslas būtų sėkmingas, galiausiai atsigręžę atgal norėsite pasakyti: „Taip, aš tai dariau tvariai ir esu čia ilgą laiką“. Manau, kad tai yra geriausias dalykas, kuris gali nutikti bet kokiam verslui“, – tvirtina I. Grikpėdienė.