Nors netrukus į rinką ir žengs specialistai, galintys padėti įmonėms susidoroti su naujais iššūkiais, jų paklausa bus didesnė nei pasiūla. Dėl to, J. Boydo teigimu, bendrovėms reikėtų atkreipti dėmesį į darbuotojų mokymą tvarumo srityje.
– Ar jau pasiekėme tašką, kai organizacijos samdo tvarumo specialistus?
– Be jokios abejonės. Vyksta didžiulis pokytis, nes didžioji pasaulio dalis pereina prie žaliosios ekonomikos, todėl skubiai reikia žaliųjų įgūdžių ir žaliųjų darbo vietų. Patikslinsiu – sakydamas „žalieji įgūdžiai“ turiu omenyje tokius, kurie įgalina ekonominės veiklos tvarumą, o „žaliosios darbo vietos“ yra tokios, kuriose reikia tvirtų žaliųjų įgūdžių.
Daug įmonių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje vis dar vilkina savo kelionę šio perėjimo link. Tačiau laukia kardinalūs pokyčiai. Sausio mėnesį ES paskelbė direktyvą, kurioje išsamiai aprašomos naujos įmonių tvarumo ataskaitų teikimo taisyklės. Tai iš esmės keičia padėtį ir atneš „žaliųjų darbo vietų“ bumą tiek ES, tiek čia Lietuvoje: bent jau organizacijoms reikės apmokyti arba samdyti tvarumo ekspertus, kurie išmatuotų, stebėtų, įgyvendintų ir praneštų, ar jų veikla atitinka direktyvoje nustatytus reikalavimus.
Tačiau vienas iš didžiausių mano rūpesčių yra tai, kad organizacijos tiesiog nėra tam pasiruošusios. Šiuo metu egzistuoja tvarumo įgūdžių atotrūkis: organizacijoms reikia daug daugiau žaliųjų įgūdžių turinčių žmonių, nei darbo rinka šiuo metu sukuria. Pavyzdžiui, „LinkedIn“ ir „Microsoft“ praėjusiais metais parengė ataskaitą apie žaliąsias darbo vietas ir išsiaiškino, kad pasaulyje per pastaruosius penkerius metus darbo skelbimų, reikalaujančių žaliųjų įgūdžių, skaičius kasmet augo 8 procentais, o žaliųjų talentų dalis tuo pačiu laikotarpiu kasmet augo maždaug 6 procentais. Spėju, kad per ateinančius kelerius metus ES organizacijoms pradėjus mėginti įgyvendinti naujuosius ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimus, šis atotrūkis dar labiau išaugs.
– Ar galite plačiau papasakoti apie naująją Europos Sąjungos tvarumo direktyvą?
– Ji kyla iš Europos žaliojo kurso, kuris yra ambicingas ES planas pereiti prie ekologiškos ekonomikos ir iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu. Siekdama šio tikslo, ES sukūrė tvarių finansų paketą, pagal kurį privačios investicijos bus nukreiptos įmonėms, palaikančioms minėtąjį perėjimą. Tačiau kaip investuotojai, pilietinės visuomenės organizacijos, vartotojai ir kitos suinteresuotosios šalys įvertins įmonių tvarumą? Štai kam reikalinga Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva: pagal ją bus reikalaujama, kad didelės įmonės ir listinguotos bendrovės reguliariai skelbtų ataskaitas apie socialinę ir aplinkos riziką, su kuria susiduria, ir apie tai, kokį poveikį jų veikla daro žmonėms bei aplinkai.
– Kiek Lietuvos įmonių privalės teikti ataskaitas?
– Tai nėra visiškai naujas dalykas – apie 11 000 įmonių Europoje jau skelbia tokius nefinansinius duomenis. Tačiau būtent CSRD taikymo sritis yra naujiena: nuo 2025 m. ji išsiplės iki daugiau nei 50 000 kompanijų ir, mano vertinimu, palies keletą šimtų Lietuvos įmonių. Ir nors Lietuvoje bus daug tokių įmonių, kurios nepasieks ribos, kai jau privalės teikti ataskaitas tiesiogiai, analitikai prognozuoja, kad bus didžiulis „raibulių“ efektas – bus tikimasi, kad mažesnės įmonės, kurios tiekia arba palaiko verslo ryšius su didesnėmis, prisidėtų prie didesniųjų įmonių ataskaitų. Trumpai tariant, naujosios ataskaitos greitai taps tokios pat įprastos ir reikalingos, kaip ir finansinės ataskaitos.
– Ar Lietuvos įmonės pasiruošusios pokyčiui?
– Štai kodėl aš noriu paskleisti žinią ir pabrėžti, kad Lietuvos įmonėms reikėtų paskubėti. Įsivaizduokite, jei neturėtumėte jokių finansinių dokumentų, jokių finansinių procesų, neturėtumėte nei buhalterių, nei finansų direktoriaus ir aš jums pasakyčiau, kad po dviejų metų turėsite pateikti patikimus finansinius dokumentus ir kad jūsų laukia išsamus išorinis patikrinimas, kitaip tariant, trečiųjų šalių auditai. Supanikuotumėte, tiesa? Manau, kad čia panaši situacija. Didžioji dauguma Lietuvos įmonių tiesiog nėra pasiruošusios CSRD.
Šios ataskaitos yra labai sudėtingos. Daugelis ataskaitų teikimo standartų yra pagrįsti pasaulline ataskaitų teikimo iniciatyva (Global Reporting Initiative – GRI). Aš esu GRI sertifikuotas tvarumo specialistas, todėl galiu asmeniškai patvirtinti: parengti tokią ataskaitą nėra lengva, tai daug laiko reikalaujantis, išsamus, tikslus, ekspertinis darbas.
Taigi Lietuvos įmonėms reikia pradėti ruoštis jau dabar. Išsiaiškinkite, ar jūsų organizacija siekia ataskaitų teikimo slenkstį ir kokių tvarumo kompetencijų galbūt jau turi jūsų darbuotojai. Apmokykite savo komandą. Pasikonsultuokite su savo teisinėmis ir reglamentų komandomis. Jei reikia, susiraskite gerą konsultantą. Bet kad ir ką darytumėte, neignoruokite būsimų pokyčių – ruoškitės jiems.
– Kaip manote, ar pačioms įmonėms reikėtų investuoti į tvarumo ugdymą?
– Be abejo – savo pačių labui. Pirma, pradėjus taikyti visas reglamentavimo priemones, įmonėms reikės daug organizacinio lygio žaliųjų įgūdžių ir žinių. Antra – šie įgūdžiai yra žmogiškasis kapitalas, kuris paspartins žaliąjį perėjimą. Aš dėstau žaliuosius įgūdžius Lietuvos studentams, tačiau perėjimas vyksta tokiu greičiu, kad įmonės nebegali sau leisti laukti naujos kartos žaliosios kvalifikacijos darbuotojų. Tai reiškia, kad, paprastai tariant, joms reikia tobulinti savo dabartinių darbuotojų gebėjimus.
Kaip tai padaryti? Vienas iš pavyzdžių būtų vietoje prieinamos tvarumo studijų programos: pavyzdžiui, ISM universitetas ką tik pradėjo Verslo tvarumo vadybos magistro programą, kurioje dėstau. Šiais metais visi mano studentai buvo pilnu etatu dirbantys įmonių darbuotojai, norėję įgyti žaliųjų įgūdžių ir žinių, kad galėtų padėti savo įmonėms, kurioms tokių įgūdžių reikia.
Tačiau esmė ta, kad jei įmonės tikisi rasti reikalingos patirties išorėje, darbo rinkoje, jos turėtų žinoti, jog arba teks smarkiai konkuruoti dėl specialistų, arba apskritai nepavyks jų rasti. Štai kodėl manau, kad pats ekonomiškiausias ir pragmatiškiausias pasirinkimas yra tobulinti savo darbuotojų įgūdžius.
– Kokių kompetencijų privalo turėti tvarumo specialistai?
– Klausimas sudėtingas, nes ši sritis labai plati. Vis dėlto manau, kad geras būdas pradėti ieškoti atsakymo yra pasižiūrėti, kokie žalieji įgūdžiai šiuo metu yra paklausūs. Praėjusiais metais „LinkedIn“ ataskaitoje buvo išvardintos tokios darbdaviams aktualiausios sritys: tvarumas, darbo sauga ir sveikata, klimatas, atsinaujinanti energija, aplinkosauginis sąmoningumas, aplinka, sveikata ir saugumas, saulės energija, įmonių socialinė atsakomybė ir atliekų perdirbimas.
Kaip matote, sąrašas labai margas ir, kaip galite įsivaizduoti, kompetencijos labai skiriasi priklausomai nuo šalies, sektoriaus, pramonės, įmonės dydžio ir kitų veiksnių. Kaip pavyzdį paimkime automobilių pramonę – geriausi žalieji įgūdžiai būtų elektrinės transporto priemonės, energijos kaupimas, baterijų valdymas ir kt. Arba kalbant apie sektorius labiausiai žaliųjų įgūdžių reikia įmonių paslaugų, gamybos, energetikos ir kasybos, viešojo administravimo ir statybos sektoriuose. Kiekvienas iš jų turi savo unikalių žaliųjų įgūdžių, kurie jiems reikalingi, tačiau svarbu pabrėžti, kad žaliųjų įgūdžių paklausa auga, tačiau pasiūla kol kas atsilieka.
