Po dar vienos derybų nakties svarstyti pateiktame tekste taip pat raginama „greičiau imtis veiksmų šiuo itin svarbiu dešimtmečiu“ – taigi, šio dokumento tonas yra primygtinesnis, lyginant su pirmiau pateiktu pasiūlymu, kurį atmetė daugelis ekologiškai nusiteikusių šalių.
Pirmesnis projektas kritikos sulaukė ir dėl to, kad jame buvo pateiktas sąrašas veiksmų, kurių „galima“ būtų imtis, siekiant kovoti su pavojingai šylančia planeta.
Naujajame projekte visos šalys vienareikšmiškai „raginamos“ prisidėti įvairiais veiksmais.
Tarp tokių veiksmų – priemonės, skirtos „energetikos sistemose palaipsniui tinkamai, tvarkingai ir teisingai pereiti nuo iškastinio kuro prie kitų energijos šaltinių, greičiau imtis veiksmų šiuo itin svarbiu dešimtmečiu tam, kad, vadovaujantis mokslu, iki 2050 m. būtų pasiektas galutinio nulinio suvartojamos energijos kiekio tikslas“, rašoma naujajame projekte.
Jame raginama palaipsniui mažinti „neslūgstančią anglies energetiką“ – tai reiškia, kad anglis su anglies dvideginio surinkimo technologijomis emisijoms mažinti, kurias daugelis aplinkos apsaugos ekspertų vadina nerealistiškomis, galėtų būti naudojama toliau.
Jame taip pat raginama „kaip galima greičiau atsisakyti neveiksmingo iškastinio kuro subsidijavimo, nepadedančio išspręsti energetinio skurto problemos ar užtikrinti tinkamo perėjimo prie kitų energijos šaltinių“.
Tačiau „palaipsniui atsisakyti“ iškastinio kuro jame neraginama.
Dubajuje – už iš prekybos nafta uždirbtus pinigus pastatytame didmiestyje – 14 dienų trukusiose derybose buvo kalbama apie tai, kaip toli galima eiti ir ar derėtų priimti svarbų sprendimą atsisakyti naftos, dujų ir anglies – pagrindinių kaltininkų, atsakingų už spartų planetos atšilimą.