Trys tvarumo indikatoriai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena (angl. ESG) – turi reikšmingą ir teigiamą ryšį su įmonių akcijų rinkos verte Norvegijoje bei Baltijos šalyse. Tyrimą atlikusios ISM „Verslo tvarumo vadybos“ magistro studijų alumnės Barboros Dulkytės teigimu, tai svarbi išvada, kuri taip pat patvirtina ir kitose šalyse atliktų tyrimų išvadas.
Anot B. Dulkytės, tvarumas neretai visuomenėje vertinamas dviprasmiškai. Yra arba labai stiprus tikėjimas tvaria gyvensena ar tvariu verslu, arba skeptiškas nusiteikimas. Vis dėlto A. Dulkytė teigia, kad gilinimasis į šią sritį padėjo suprasti, kad tvarumas yra daugiasluoksis.
„Ir tai, be abejo, yra labai svarbus prioritetas tiek globaliu ir valstybiniu, tiek įmonių lygmenimis“, – teigia A. Dulkytė.
Savo ruožtu SEB banko Tvarumo duomenų vadovas Baltijos šalyse Dovydas Šakinis tyrinėjo veiksnius, kurie labiausiai padeda ir trukdo įgyvendinti tvarumo duomenų apskaitą. D. Šakinis tyrė realią situaciją savo darbovietėje ir siekė, kad tyrimo atradimai būtų naudingi tiek akademine prasme, tiek organizacijai, kurioje dirba. Tai svarbu, nes kokybiški duomenys yra labai reikšmingi ne tik tvarumo apskaitai, bet ir organizacijos finansiniams bei strateginiams sprendimams priimti.
„Bankas pats tiesioginio anglies dvideginio pėdsako palieka labai nedaug, tačiau finansuoja daugybės įvairaus dydžio įmonių veiklą ir todėl prašo reikalingų duomenų“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad pagrindinis trukdis, vykdant tvarumo duomenų apskaitą, yra duomenų kokybė ir jų (ne)prieinamumas.
„Bankai, tiesiogiai bendraudami su klientais, skatina juos tinkamai rinkti, apdoroti ir pateikti tvarumo duomenis. Vis dėlto įmonių duomenų kokybė ir prieinamumas bankams yra vienas didžiausių iššūkių“, – paaiškina D. Šakinis.
Anot pašnekovo, bankų veiklą reguliuojantis Europos centrinis bankas nurodo atskleisti finansuojamas anglies dvideginio emisijas, taip pat nustatyti tikslus ir sumažinti finansuojamas emisijas iki sutartų metų tam tikrą procentą. Taigi tikslai yra griežtai reguliuojami, įvardinant, kokie jie gali būti ir kaip jie gali būti pasiekiami.
„Pirmas žingsnis bankui yra susiskaičiuoti finansuojamas emisijas, o po to – įvardinti tikslus ir judėti tų tikslų link formuojant bei įgyvendinant savo verslo strategiją“, – teigia ISM „Verslo tvarumo vadybos“ studijas baigęs D. Šakinis.
B. Dulkytė priduria, kad įmonės turi ne vieną priežastį rinktis tvarią veiklą – ne tik dėl svarbių institucijų reikalavimų. Tyrėja įvardija keturias pagrindines priežastis, kodėl įmonės įsitraukia į tvarumo iniciatyvas. Pirmoji, žinoma, susijusi su klimato kaita. Antra – auga suinteresuotų šalių, tokių kaip investuotojai, akcininkai, klientai lūkesčiai, susiję su atitinkamais įmonės duomenimis ir ataskaitomis. Kita priežastis – tai reguliaciniai tvarios veiklos lūkesčiai, kurie taip pat auga.
„Paskutinis, ne mažiau svarbus, yra finansiniais motyvas. Tai – su verslo tvarumu susijęs padidėjęs įmonių finansinis pelningumas, finansinė grąža. Bet yra ir nefinansinė motyvacija. Tai įmonės reputacija. Ji parodo, kaip įmonė vertinama visuomenėje“, – paaiškina pašnekovė.
Taigi, įmonės turi ne vieną priežastį sieti savo veiklą su tvarumo tikslais, tačiau nemažiau svarbu tinkamai rinkti, apdoroti ir pateikti tvarumo ataskaitose kokybiškus duomenis.
