Kaip teigia pataisų iniciatorius Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis, nors visuomenė mano, kad jų rūšiuojamas plastikas yra perdirbamas, didelė jo dalis yra sudeginama. Jis pažymi, kad šiuo metu pakuotes leidžiantis gamintojas yra įpareigotas tik pusę jų perdirbti, tuomet jis nemoka aplinkos taršos mokesčio.
„Realybė yra tokia, kad surinktos pakuotės rūšiavimo konteineriuose yra sudeginamos kogeneracinėse deginimo jėgainėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“, – teigia K. Adomaitis.
Taip pat, pasak parlamentaro, tik tokiais pakeitimais bus sumažintas Lietuvos mokamas taršos mokestis Europos Sąjungai (ES). Jo teigimu, kasmet už neperdirbtą plastiką Europos Sąjungai Lietuva sumoka apie 13–14 mln. eurų, o pagal naują metodiką turės mokėti apie 20 mln. eurų.
„Jei šį įnašą ES susimokėtų tie, kas plastiko pakuotes pagamina ir išleidžia į rinką, „atlaisvėtų“ pinigų biudžete bei atsirastų paskatos didinti perdirbamų pakuočių kiekius“, – aiškina jis.
Priimti pakeitimai siūlo nuo 2025 metų verslą atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jei jos bus perdirbtos. Anot K. Adomaičio, tai bus reikalinga paskata bendrovėms užsiimti realiu plastiko atliekų perdirbimu.
„Plastiko ir kombinuotos pakuotės yra labai patogios vartotojui, bet labai nepatogios aplinkai. (...) Iki šiol Lietuvoje nebuvo realių paskatų užsiimti plastiko pakuočių iš rūšiavimo konteinerių perdirbimu“, – komentuoja parlamentaras.
Laisvės frakcijos nario duomenimis, daugelyje Europos šalių tvarka yra gerokai griežtesnė – reikalaujama ne tik perdirbti plastiką ir taip taupyti plastiko mokesčius, bet ir į naujas pakuotes būtinai įdėti perdirbto plastiko.