Vasario 2 dieną Seimo Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė keturių darbo dienų savaitės galimybei tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų. Galimybė dirbti keturias dienas per savaitė už vidutinį atlyginimą būtų suteikiama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.
Kol kas tokia tvarka galėtų būti taikoma valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, o apie privataus sektoriaus darbuotojus dar nekalbama – manoma, kad verslui tai taptų per didele našta. Tačiau neatmetama galimybė, jog ateityje trumpesnės darbo savaitės idėja galėtų tapti reali ir privačiame sektoriuje.
Trumpesnėje darbo savaitėje mato daug privalumų
Reaguodama į keturių darbo dienų savaitės idėją, „Telia“ žmogiškųjų išteklių ekspertė Toma Darulytė pastebi, jog įprastai perėjus prie trumpesnės darbo savaitės modelio darbo krūvis nepasikeičia, tad tai didina darbuotojų produktyvumą, stiprėja motyvacija siekti geresnių rezultatų. Tokiose priemonėse ji įžvelgia ir daugiau privalumų.
„Pagerėjus darbo ir asmeninio gyvenimo balansui, galime tikėtis sumažėjusio darbuotojų patiriamo streso lygio. Papildomos vertės darbdaviams galime tikėtis ir tokiose srityse, kaip mažesnis suvartojamos elektros energijos kiekis. Tad šioje vietoje galime diskutuoti ne tik apie darbdavių patiriamą naštą, bet ir gaunamą papildomą naudą. Noriu tikėti, kad šie pokyčiai padėtų mums vytis kitas Europos šalis, kuriant aukštesnės vertės produktą, dirbant efektyviau ir automatizuojant procesus, taip sukuriant aukštesnę vertę per darbo valandą“, – sako T. Darulytė.
Jos teigimu, „Telia“ jau ne pirmi metai ieško ir imasi įvairiausių veiksmų bei iniciatyvų, didinant lankstumą ir socialinę gerovę darbe. Pavyzdžiui, jau daugiau nei dešimtmetį įmonėje taikomas lankstus darbo grafikas, kuris leidžia darbuotojui lanksčiau pradėti ir baigti savo darbo dieną. O galimybė dirbti nuotoliniu būdu buvo dar ir iki pandemijos, kurios metu ši iniciatyva buvo tęsiama kitu mastu ir apimtimi.
Laisvalaikio ir darbo pusiausvyrai gerinti – vis daugiau priemonių
Be anksčiau minėtų ilgamečių priemonių darbo ir laisvalaikio pusiausvyrai gerinti, „Telia“ darbuotojams neseniai pradėta taikyti ir daugiau naujų priemonių. Pasak T. Darulytės, šiemet jos taip pat pasipildys naujais sprendimais.
„Nuo praėjusių metų mūsų darbuotojai gali pasinaudoti darbostogų (angl. workation) galimybe, kuri suteikia jiems daugiau lankstumo derinant asmeninius ir darbo įsipareigojimus iki mėnesio dirbant Europos Sąjungos šalyse. Atsižvelgiant į sveikatos saugumo reikalavimus, organizuojame „Telia mokyklinukų klubo“ veiklas pradinių klasių moksleiviams. Ypač populiarios mūsų organizuojamos stovyklos mokyklinių atostogų metu. Nuolat stebime ir vertiname, ką dar galėtumėme pasiūlyti savo darbuotojams. Naujų idėjų ir minčių „ant stalo“ turime kasmet. Šie metai bus taip pat ne išimtis“, – pažymi T. Darulytė.
„Telia“ žmogiškųjų išteklių ekspertės manymu, lankstumas ir socialinė gerovė darbe šiuo metu yra itin svarbi darbuotojams, jų pritraukimui ir išlaikymui, ir ne tik tiems, kurie augina vaikus iki 3 metų. Paklausta, kiek realu būtų 4 dienų darbo savaitę mažamečių vaikų tėvams taikyti privačiame sektoriuje, ji pažymi tokio sprendimo naudos ir galimybių įsivertinimo svarbą.
„Vienareikšmiškai teigti, kad ši iniciatyva įmonei „kainuotų“, būtų nelabai teisinga. Svarbu įsivertinti, kokią naudą tai atneštų palyginus su atsirandančiais papildomais kaštais. Šioje vietoje reikia kalbėti apie keletą dedamųjų. Ir ne tik čia ir dabar, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. Svarbūs ir abiejų pusių įsipareigojimai užtikrinant darbo rezultatus, veiklos efektyvumą. Prie to gali daug prisidėti ir pačių tėvų noras bei pasiruošimas prisitaikyti ir prisidėti prie tokio pokyčio. Įmonė savo ruožtu turėtų peržiūrėti darbo organizavimo principus, įvertinti ar jie tinkami šiam darbo modeliui“, – sako T. Darulytė.
Apie darbo savaitės trumpinimą dar nesvarsto: taiko kitus sprendimus
Kaip komentuoja SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, kol kas bendrovėje nebuvo svarstyta apie savaitės darbo dienų mažinimą.
„Esame į klientus orientuota organizacija, teikiame nenutrūkstamas finansines paslaugas, bankas internetu veikia 24/7. Todėl turime prisitaikyti prie klientų poreikių ir būti pasiekiami tuomet, kai mūsų klientams iškyla klausimų ar reikia mūsų patarimų, sprendimo“, – sako ji.
Vis dėlto, S. Gutauskaitė-Bubnelienė pažymi, jog, siekdamas užtikrinti darbo ir gyvenimo pusiausvyrą bei padidinti darbuotojų motyvaciją, SEB bankas jau kelerius metus teikia galimybę darbuotojams naudoti lanksčius darbo organizavimo metodus – nuotolinį darbą ir lankstų darbo grafiką.
„Neseniai esame priėmę ir ilgalaikį strateginį sprendimą taikyti hibridinį darbo modelį – derinti darbą biure ir namuose. Taip darbuotojai gali išnaudoti nuotolinio darbo privalumus, pavyzdžiui, sutaupyti laiko kelionei iki darbo vietos, lengviau derinti asmeninius ir šeimos poreikius, pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą“, – teigia SEB banko vadovė.
Darbuotojų patogumui taiko lankstaus darbo principus
Ji prideda, jog banko darbuotojai turi aktyviai veikiančią ir iniciatyvią darbuotojų profesinę sąjungą, su kuria SEB bankas, kaip darbdavys, nuolat tariamės ir diskutuoja, atsižvelgia į pasiūlymus.
Taip pat SEB banke jau kurį laiką taikomi ir lankstaus darbo principus, kai darbuotojai gali dirbti lanksčiu darbo grafiku, rinktis anksčiau pradėti ar vėliau pradėti darbo dieną. Tokiu būdu išvengia automobilių spūsčių, lengviau prisiderina prie šeimos poreikių ar savo asmeninio aktyvumo bei produktyvumo laiko.
„Dirbant lanksčiu grafiku, svarbu, kad banko paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškai teikiamos klientams, tuo pačiu – kad su darbuotojais, besirenkančiais tokį darbo būdą, galėtų bendradarbiauti visi kolegos ir kartu siekti bendrų komandinių tikslų. Todėl turime sutarę tam tikrus lankstaus darbo principus ir taisykles, kurių visi laikomės“, – pažymi ji.