Pagrindinis tikslas – panaikinti visų formų skurdą
Sąžiningos prekybos standartai – tai reikalavimai, kuriuos turi atitikti gamintojai ir jų prekes perkančios įmonės, kad gaminys būtų sertifikuotas kaip „Fairtrade“, pabrėžia organizacijos „Fair Trade“ koordinatorė Baltijos šalims Jana Jesmin.
„Sąžiningos prekybos standartais užtikrinamos sąžiningesnės ūkininkų ir pirkėjų prekybos sąlygos, ginamos darbuotojų teisės, o gamintojams suteikiama galimybė kurti klestinčius ūkius ir organizacijas. Be to, sąžininga prekyba remia moteris, kad jos galėtų steigti savo verslą, ir moko jas tapti bendruomenių lyderėmis. Sąžininga prekyba taip pat padeda siekti darnaus vystymosi tikslų. O svarbiausias „Fair trade“ tikslas – visur panaikinti visų formų skurdą“, – aiškina J. Jesmin.
Organizacijos „Fair Trade“ koordinatorė Baltijos šalims atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo sertifikatu galima sertifikuoti iš esmės visus gaminius, kuriems yra naudojama „Fair Trade“ sertifikuota žaliava:
„Visi produktai, kuriuos galima pagaminti naudojant šias žaliavas, taip pat gali būti sertifikuoti. Pavyzdžiui, sultys ir kiti gėrimai, gatavi maisto produktai, visų rūšių maisto produktai, pradedant šokoladu, ledais, dribsniais, šokoladu, desertais ir pan. Taip pat vynas ir stiprus alkoholis, tekstilės gaminiai, pavyzdžiui, drabužiai ir rankšluosčiai, kosmetika, higienos priemonės ir buitinės valymo priemonės ir baigiant vestuviniais žiedais“.
„Fair trade“ prekių yra visuose kainų diapazonuose
Sąžininga prekyba yra vienas didžiausių ir įvairiausių pasaulinių judėjimų už prekybos teisingumą, užtikrinant geresnes kainas bei sąžiningesnes sąlygas smulkiesiems ūkininkams, ūkininkų organizacijoms ir darbuotojams šalyse, kuriose yra mažiau galimybių ir mažesnės pajamos. „Sąžininga prekyba siekiama kovoti su vaikų darbu, priverstiniu darbu ir žala gamtai bei aplinkai auginant maistą ar žaliavas. Be kita ko, ji taip pat remia darbuotojų teises, deramą pragyvenimo šaltinį, lyčių lygybę ir moterų įgalinimą, 17 darnaus vystymosi tikslų ir pan.“, – pasakoja organizacijos atstovė.
Tiesa, kaip pastebi J. Jesmin, „Fair trade“ prekių galima rinktis bet kokiame kainų diapazone.
„Sąžiningų prekių yra visuose kainų diapazonuose. Vis dėlto mūsų regione problema yra informuotumas – vartotojai nežino pakankamai, kad reikalautų sertifikuotų prekių arba teiktų joms pirmenybę, o mažmenininkai, pardavėjai ir gamintojai dar nežino pakankamai (arba jiems tai nepakankamai rūpi), kad būtų daugiau sąžiningos prekybos galimybių. Laimei, tai kasmet kinta ir vartotojai savo pirkiniais rodo, kad tiki tuo, ką mes darome, – įsitikinusi pašnekovė, – Sprendimų priėmėjai ir verslų savininkai turėtų suprasti, kad prekyba gali ir turi būti vykdoma atsakingiau. Nė vienas iš mūsų – nei gamintojai, nei pardavėjai, nei vartotojai – neturėtų remti vergovės ar prisidėti prie klimato kaitos“.
Ateityje galima tikėtis didesnio visuomenės susidomėjimo ir įsitraukimo
Kaip teigia J. Jesmin, Lietuvoje galima pastebėti pozityvias tendencijas kalbant apie sąžiningos prekybos ženklinimą. „Situacija Lietuvoje iš tiesų kasmet gerėja. Iš 3 Baltijos šalių Lietuvoje galima įsigyti daugiausiai „Fairtrade“ ženklu pažymėtų prekių – 2020 m. 796, o 2021 m. – 871 įvairių prekių. Teigiamai nuteikia ir tai, kad 249 iš šių produktų taip pat buvo ekologiški. Taigi žmonės galvoja ne tik apie savo sveikatą, bet ir apie aplinką, – pastebi pašnekovė, – Iš tikrųjų Lietuvoje jau yra 4 sertifikuoti kakavos ir cukranendrių cukraus prekybininkai ir gamintojai bei vienas ekologiškos medvilnės licencijos turėtojas. Be to, visas sertifikuotas ir/ arba licencijuotas pasaulio įmones, organizacijas, prekybininkus, gamintojus ir perdirbėjus galima rasti „Flocert“ puslapyje“.
Šiuo atveju pašnekovei antrina „Rimi Lietuva“ komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė, kuri neabejoja, kad ateityje galima tikėtis tiek didesnio visuomenės, tiek verslų įsitraukimo ir susidomėjimo šia tema. „Nors „Fair Trade“ ženklinimas dar nėra gerai pažįstamas pirkėjams, su laiku ši situacija keisis, nes verslai stiprindami savo tvarumą dar daugiau dėmesio skirs šios temos komunikacijai. Pavyzdžiui, „Rimi“ prekybos tinkle mes tikrai jaučiame šį poreikį ir planuojame atitinkamus komunikacijos veiksmus – tvarumas mūsų pirkėjui yra svarbi tema“, – komentuoja G. Šerėnienė.
Parama tvaresniam verslui kasdieniais pasirinkimais
Kalbėdama apie „Fair Trade“ produktų naudą, prekybos centrų tinklo komunikacijos vadovė pripažįsta, kad verslui vertė sukuriama stiprinant jo tvarumą ir kartu pirkėjų pasitikėjimą. „Tikime, kad turint tvarumu grįstą tiekimo grandinę yra mažiau verslo rizikų ir jų paprasčiau išvengti. Tuo tarpu pirkėjas gali savo kasdieniu pasirinkimu parduotuvėje paremti, sustiprinti tvaresnį verslą bei jo sukuriamus produktus, sukurti galimybę tokios įmonėms augti. Pirkėjams daugiau perkant „Fair Trade“ ženklu pažymėtus gaminius, prekybininkai stengsis jų daugiau įvesti į asortimentą“, – teigia G. Šerėnienė.
Svarbu, kad vartotojai žinotų, jog jų apsipirkimo pasirinkimai yra reikšmingi, sako J. Jesmin. „Jei jie (vartotojai – aut. pastaba) nepastebi ir neteikia pirmenybės sertifikuotoms etiketėms, jie gali remti vergiją, miškų kirtimą bei daryti žalą aplinkai. Jei savo pasirinkimu nepalaikysime žmonių, esančių kitoje tiekimo grandinės pusėje, ateityje galime neturėti tokių produktų kaip šokoladas, kava ar net bananai. Arba bent jau ne tokiomis kainomis, kurias galėtume sau leisti“, – tvirtina organizacijos „Fair Trade“ koordinatorė Baltijos šalims.
