Anot VDU Žemės ūkio akademijos ekspertų, šalies medienos pramonė šiuo metu yra pasiekusi neįtikėtinai aukštų rezultatų, o ypač išsiskiria Lietuvos baldų pramonės pasiekimai. Didžiausi pasaulyje baldų pardavėjai daugiau prekių nei Lietuva pagamina tik Vokietijoje, Kinijoje ir Lenkijoje. Pirmąjį 2022 metų ketvirtį medienos ir baldų pramonės gaminių eksportas augo atitinkamai 40 proc. ir 22,1 proc.
Lietuvos baldų gamintojai plečia savo veiklą, stato didesnes gamyklas bei priima naujų darbuotojų. Bet kartu šiai pramonės šakai kyla daugybė iššūkių, pradedant per karantiną sutrūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis ir baigiant medžiagų kainų šuoliu dėl geopolitinės situacijos.
Štai, „Vilniaus baldai“ už 55 mln. eurų pastatė naują gamyklą, „Kauno baldai“ stato naują fabriką, o VMG grupė skelbia Akmenės regione per artimiausius metus sukursianti 500 naujų darbo vietų. Situacija žaliavų ir energetikos išteklių rinkose bei sutrūkinėjusios tiekimo grandinės sukėlė beprecedenčius iššūkius, kuriuos baldų pramonės lyderiai stengiasi įveikti įvairiais būdais ir išlaikyti Lietuvai kuriamą didžiulę pridėtinę vertę.
Nuo pandemijos prasidėję iššūkiai tęsiasi
„Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Jonas Krutinis sakė, kad pandemija ir jos padariniai turėjo įtakos gamybos pramonei. Prie jos nulemtų iššūkių prisideda ir ekonominiai bei geopolitiniai veiksniai. Žaliavų kainų augimas, elektros kainų didėjimas – pagrindiniai veiksniai, kurie turėjo ir turi įtakos įmonės veiklai bei rezultatams.
„Pagal dabartinę situaciją galima numatyti, kad tai išliks aktualu ir artimiausioje ateityje. Kartu matomas ir naujas iššūkis – galimas pasaulinės paklausos mažėjimas. Prisitaikydamas prie šių aplinkybių ir nestabilumo sektorius jau ne vienus metus susiduria su darbuotojų trūkumo iššūkiais. Esame pasirinkę vidinio ugdymo ir perkvalifikavimo kelią“, – kalbėjo pašnekovas.
J. Krutinis pastebėjo, kad tokių iššūkių kainą greičiausiai pajus galutinis vartotojas, mat jie veikia ne tik baldų pramonę, bet ir kitus sektorius. Dėl to gali didėti bendras poveikis galutiniam vartotojui – augančios išlaidos skatins persvarstyti pirkinių prioritetus, rinktis tik būtinus pirkinius: „Planuodami ateitį atsižvelgiame į šį ekonominį neapibrėžtumą, gana konservatyviai planuojame galimą augimą, labiau koncentruojamės į gamybos apimčių išlaikymą bei efektyvumą.“
Panašiu požiūriu dalinosi ir „SBA Home“ vadovė Raimonda Kižienė. Grupei priklauso IKEA baldus gaminančios 4 gamyklos Lietuvoje ir Baltarusijoje esanti „Mebelain“, kuri nuo kovo sustabdyta dėl karo Ukrainoje.
„Iššūkių baldų gamintojams nemažėja nuo pat pandemijos. Sutrūkinėjusios tiekimo grandinės taip ir negrįžo į vėžes. Mūsų komandai teko ieškoti naujų kelių ir susidurti su gerokai išaugusiais logistikos kaštais. Prasidėjus karui Ukrainoje, užsivėrė žaliavų tiekimas iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, tad teko rasti alternatyvių tiekėjų Vakarų Europoje, Turkijoje ir kitur. Tačiau žaliavos čia brangesnės“, – neslėpė R. Kižienė.
VMG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Mockaus teigimu, pirmosios COVID-19 bangos metu ypač išaugo baldų paklausa. Užsakymai viršijo gamintojų pajėgumus, strigo tiekimo grandinės. Tačiau tuo pat metu medienos žaliavų kainos išaugo daugiau nei dukart.
„Tai tik pagilino įsisenėjusią problemą, kuri nekinta, – daugiau nei trečdalis visos šalies žaliavos yra išvežama, nesukuriant jokios papildomos pridėtinės vertės šalies ekonomikai. Vis dar išliekame pigios žaliavos šalimi eksportuotoja, o tai kenkia šalies ūkiui ir menkina investuotojų pasitikėjimą“, – sakė grupės atstovas.
Anot pašnekovo, didelę dalį technologinės medienos dabar superka šilumos ar granulių gamintojai, jie gali sėkmingai konkuruoti su 10 kartų išaugusiomis dujų kainomis. Ne paslaptis, kad Skandinavijos ir kitų šalių didieji pirkėjai moka už žaliavą Lietuvoje brangiau ir taip išlaiko žemesnes kainas vietos rinkoje, netiesiogiai ribodami mūsų valstybės konkurencingumą. Dėl ypač greit kintančios situacijos ir kompleksinių iššūkių rinkoje šiuo metu gamybos pajėgumus realu planuoti apie 3 mėnesius į priekį.
Galima manyti, kad medienos baldams turėtų pakakti ir iš gausių Lietuvos miškų, tačiau, pasak vyresniojo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialisto Vaidoto Misiūno, nepriklausomai nuo rinkos situacijos, Valstybinių miškų urėdija miško kirtimus vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta metine miško kirtimų norma ir išlaiko stabilią medienos pasiūlą.
Stengiasi gaminti kuo tvariau
Įtaką baldų pramonei daro ir žaliasis kursas, kuriuo vis labiau vadovaujamasi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. J. Krutinis pasakojo, kad žaliasis kursas baldų pramonėje svarbus siekiant gamybines atliekas grąžinti į gamybos procesą, investuojant į atsinaujinančią energetiką, įgyvendinant resursų taupymo iniciatyvas, tobulinant produktus ir procesus.
„Vilniaus baldai“ jau dabar vysto žiedinės ekonomikos projektus, ieškoma sprendimų gamybines atliekas vėl paversti žaliavomis ir grąžinti į gamybos procesą. Šiuo metu drožlių plokščių pjuvenomis, kurios lieka po proceso, šildome savo gamyklą ir Vilniaus miesto gyventojų namus. Taip pat renkamės vidinės logistikos modernius sprendimus, naudojame mažiausią CO2 emisiją generuojančią kėlimo ir krovimo techniką. Integruojame ir atsinaujinančios energetikos sprendimus – ruošiamės saulės elektrinės statybai, investuojame į vėjo energetiką“, – apie įmonės taikomą tvarumo politiką kalbėjo generalinis direktorius.
Tvarumas nesvetimas ir SBA grupei, ji taip pat taiko pačias įvairiausias priemones. R. Kižienės teigimu, prie visų iššūkių prisideda ir energijos kainų šokas: „Mūsų įmonių sąskaitos už elektrą šiuo metu dvigubai didesnės nei prieš metus ir trigubai didesnės, jei lygintume su 2020 metais. Šias sąnaudas siekiame mažinti įdiegę energijos monitoringo sistemą, kad matytume, kada ir kas labiausiai imlus energijai. Diegiame automatizacijos sprendimus, kurie leidžia gamybos metu daug tiksliau patenkinti energijos poreikį.“
Planuojant gamybos procesus įmonėje atsižvelgiama, kada energija biržoje brangiausia, – tuomet numatoma įrangos profilaktika, darbuotojų poilsio pertraukėles. Planuojama plėsti ant „Klaipėdos baldų“ veikiančią saulės jėgainę, saulės kolektorius įrengti ir ant kitų baldų gamybos įmonių stogų.
Jau daugiau nei penkerius metus visose grupės įmonėse naudojama tik iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta žalioji elektra. Kasmet įmonė naudoja vis daugiau žaliavų, kuriose yra dalis pakartotinai perdirbtų medžiagų. Šilumai gaminti sunaudojami gamybos likučiai, o medienos žaliavos perkamos tik iš tiekėjų, įrodančių, kad jos gaunamos iš atsakingai tvarkomų ir atsodinamų miškų.
„Planuojame per kelerius metus visas vidaus transporto priemones pakeisti į neturinčias vidaus degimo variklių. O iki 2030 m. užsibrėžėme šiltnamio efektą didinančių dujų išmetimą sumažinti 80 procentų. Net biuro įrangą, kompiuterius įsigyjame iš tiekėjų, kurie įsipareigoję dalį gautos sumos investuoti į miškų sodinimą arba kitaip kompensuoti CO2 pėdsaką. Skatindami bioįvairovę prisijungėme prie SBA grupės miesto bitininkystės iniciatyvos ir savo įmonėse prižiūrime bites“, – apie vykdomas priemones pasakojo R. Kižienė.
VMG grupės generalinio direktoriaus teigimu, įmonė pernai sėkmingai užbaigė saulės elektrinės statybą ant gamyklos stogo Naujojoje Akmenėje, o šiuo metu vysto dar du panašius projektus. Taip pat tiriamos vėjo energijos panaudojimo galimybės.
„Žaliasis kursas diktuoja naujus rinkos poreikius. Sukurtą stiprią kontaktų ir gamybinių pajėgumų bazę, taip pat įgytą ilgametę patirtį galime sėkmingai išnaudoti siūlydami didžiosioms Vakarų šalių rinkoms naujus produktus. Inžinerinė mediena, reikalinga tvarios ir daugiaaukštės statybos bei renovacijos sektoriui, po žaliojo kurso atsiskleidė kaip milžiniškas Lietuvos medienos pramonės potencialas“, – sakė E. Mockus.
Specialistų nuolat trūksta
Nors aplinkybės bei iššūkiai tikrai sudėtingi, Lietuvos baldų gamintojai ieško išeičių ir plečiasi toliau. J. Krutinis sakė, kad gamybos sektoriuje per pastaruosius trejus ir daugiau metų susiklostė tokia situacija, kad specialistų nuolat reikia; jo valdoma įmonė beveik visada turi poreikį įdarbinti ir kvalifikuotų, ir nekvalifikuotų darbuotojų. Visgi didėjantis neapibrėžtumas dėl paklausos augimo sulėtėjimo ar net mažėjimo skatina išlaikyti jau turimą komandą.
„Ne vienus metus pastebime ryškų tinkamų specialistų pasiūlos mažėjimą, todėl skiriame daug dėmesio ugdymui bendrovės viduje. Gamyba sparčiai keičiasi – procesai tampa modernūs, robotizuoti, tad darbas šiame sektoriuje ateityje, tikime, bus patrauklus didesniam ratui aukštos kvalifikacijos specialistų“, – vylėsi „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius.
Šia pramonės šaka Lietuva išsiskiria visame regione, taigi sulaukia sėkmingų investicijų bei dešimtmečius bendradarbiauti norinčių partnerių. Pasak R. Kižienės, Lietuvos baldų gamintojai istoriškai yra viena stipriausių šalies pramonės šakų. Nuolat investuojama į efektyvumo didinimą, naujausias technologijas, robotus, poveikį aplinkai mažinančias priemones ir verslo plėtrą.
„1996 m. tapome strateginiu didžiausio pasaulyje Švedijos baldų mažmeninės prekybos koncerno IKEA partneriu, bendradarbiavimą tęsiame jau dešimtmečius. Jam produkciją Lietuvoje gamina keturi SBA grupės baldų fabrikai Lietuvoje ir vienas iki Ukrainos karo veikęs Baltarusijoje. Pernai šios gamyklos gaminių pardavė už 333 mln. eurų. Nuolat tobuliname technologijas, sėkmingai gaminame naujus produktus, pasiekiame aukštų efektyvumo rodiklių“, – įmonės sėkmę aiškino SBA atstovė.
Vystymosi perspektyva susiduria su trikdžiais
Be visą pasaulį krečiančių problemų, specialistai pastebi ir trikdžių šalies viduje. R. Kižienė atkreipė dėmesį, kad bene didžiausias iššūkis ne tik baldų pramonei, bet ir visai šalies ekonomikai yra energijos kainos ir rekordinė infliacija. Pastaroji turi nemažos įtakos vartojimui, o kartu – ir paklausai.
„Dėl gyventojus ir verslą slegiančio energijos kainų šoko norėtume matyti reikšmingą ir tikslingą valstybės atsaką. Jeigu įmonės neatlaikytų šio spaudimo, kiltų pavojus darbo vietoms ir gyventojų užimtumui. Taip pat nukentėtų ir šalies ekonomika. Diskutuojame su valdžia, kokios priemonės pasiteisintų ir suteiktų daugiausia naudos siekiant išlaikyti ekonomikos gyvybingumą bei šalies verslo konkurencingumą“, – sakė pašnekovė.
VMU specialistas pastebėjo, kad valstybinės įstaigos ėmėsi veiksmų dėl medienos išteklių didinimo: „Valstybinių miškų urėdijos kirtimo normą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Aplinkos ministerija. Miško kirtimų ir miško atkūrimo apimtys šiais metais nedidėjo, tačiau išaugo sodmenų poreikis, nes didėjo miško įveisimo apimtys.“
„Vilniaus baldų“ generalinis direktorius pridūrė, kad tolimesnei sektoriaus vystymosi perspektyvai nemažai įtakos turi ir vartotojų elgesys: „Į ekonominį neapibrėžtumą žengiame su rekordiškai didelėmis žaliavų ir energetikos kainomis, jau dabar matome besikeičiančią vartotojų elgseną, taupymą, jie renkasi pigesnius produktus. Pirkėjų vartojimo įpročiai bus labai reikšmingas veiksnys kalbant apie sektoriaus vystymosi perspektyvą. Vis dar nesibaigia globali transporto krizė, trūksta jūrinių konteinerių, uostuose ir distribucijos centruose susidaro spūsčių, tad tiekimo grandinių tvarumas – taip pat labai svarbus ateities scenarijų veiksnys.“
VMG direktorius pastebėjo, kad Lietuvos medienos produkcijos pramonė orientuota į eksportą ir mūsų šalis yra tarp daugiausia tvarių medienos gaminių eksportuojančių valstybių Europoje. Lietuvos konkurencingumą iki šiol lėmė subalansuota tiekimo ir gamybos grandinė nuo pagrindinės žaliavos iki baldų, patirtis, gamybos efektyvumas bei nuoseklios investicijos. „Dabar pagrindinis iššūkis – užtikrinti pramonės augimo tvarumą. Iš valstybės pusės norėtume daugiau palaikymo kuriant naujas darbo vietas ir vystant regioninę politiką. Prieš dvejus metus VMG grupė investavo 150 mln. eurų į vieną galingiausių Europoje medžio drožlių plokščių gamyklą. Tai leido produkcijos pasiūlą padvigubinti. Išskirtinis mūsų šalies pranašumas tas, kad visos baldams gaminti reikalingos įmonės – nuo žaliavų tiekėjų iki galutinio produkto gamintojų – yra netoli viena kitos. Tai suteikia lankstumo, padeda Lietuvos įmonėms nesunkiai prisitaikyti prie individualių užsakovo poreikių, efektyviai veikti klasterizacijos principais“, – Lietuvos išskirtinumus aiškino E. Mockus.