Teks kardinaliai keisti strategiją: atlyginimo pakėlimas darbuotoją motyvuoja ne ilgiau nei 3 mėnesius

Žurnalas „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atliko didelio masto unikalų tyrimą apie tvariausius Lietuvos verslus. Šį kartą skelbiame bendrą tvariausių Lietuvos įmonių sąrašą. Tyrime, siekiant pateikti situaciją kiekviename Lietuvos regione, tirtos visos 60 šalies savivaldybių.

Tyrimas „Tvari ir darni Lietuva“ – tai „Delfi“ iniciatyvos „Tvari Lietuva“ dalis. Rugsėjo 1–spalio 15 dienomis atliktame tyrime Lietuvos įmonių tvarumas vertintas ekonominiu, visuomeniniu ir aplinkosauginiu aspektais, kurie pačiame tyrime yra pažymėti skirtingais ženkliukais.

Kokios yra darbuotojams draugiškos įmonės?

Socialinių mokslų daktarė, Laimės ekonomikos ambasadorė Viktorija Starkauskienė draugišką darbuotojams įmonę apibrėžia kaip tokią, kuri savo veiksmais atsigręžia į žmogų, į darbuotoją kaip į vertybę, kuriančią jai didžiausią vertę.

Laimės ekonomikos ambasadorė įvardija, ką įmonė gali padaryti, norėdama „susidraugauti“ su savo darbuotojais. Pirmiausia, anot jos, svarbu gerai pažinti darbuotojus, jų stiprybes, talentus ir kurti palankią aplinką jiems atsiskleisti.

„Ar tikrai konkretus darbas leidžia darbuotojui realizuoti ir įprasminti save?, – vieną iš svarbių klausimų pateikia V. Starkauskienė ir dalijasi įžvalgomis, – čia ypatingą vietą užima naujo darbuotojo priėmimo ir įvedimo procesas, vėliau svarbu stebėti, kaip žmogus jaučiasi darbe, kiek jis yra patenkintas darbu ir apskritai laimingas“.

Ji teigia, kad iš pirmojo „išplaukia“ antras svarbus „draugiškos savo darbuotojams įmonės“ požymis, tai – emocinis saugumas ir pagarba darbuotojams.

„Kiek darbuotojai jaučia, kad juos priima tokius, kokie yra? Ar jie gali laisvai dalintis savo idėjomis ir ekspertiškumu? Ar leidžiama kalbėti nepatogiomis temomis, įvardijant tobulintinas sritis? Galiausiai, ar gali darbuotojai klysti ir kaip į tai žiūrima?“ – klausimus, svarbius antrajam „draugiškos darbuotojams įmonės“ požymiui apibrėžti, įvardija Laimės ekonomikos ambasadorė.

Anot V. Starkauskienės, taip kuriami palaikantys santykiai su darbuotojais ir vadovu, kas taip pat leidžia spręsti, kiek įmonė yra draugiška savo darbuotojams, ji sako, kad svarbu klausti „Ar darbas, kuris mus įprasmina, leidžia kurti bei išlaikyti socialinius ryšius ir būti tarp bendraminčių? O kokie yra santykiai su tiesioginiu vadovu?“

Laimės ekonomikos ambasadorė pabrėžia, kad matomas didelis progresas darboviečių kultūros, emocinės būklės, lyčių lygybės srityse. „Psichologinio kapitalo vystymas tampa kaip niekada stipriu įrankiu, siekiant prisitaikyti prie šiandienos iššūkių ir neapibrėžtumo tiek individualiame, tiek organizaciniame lygmenyje“, – įžvalgomis dalijasi ji.

Socialinių mokslų daktarė įsitikinusi, kad kitas šiandien kaip niekada svarbus „darbuotojams draugiškos įmonės“ rodiklis – darbuotojų įgalinimas ir pripažinimas.

„Kiek darbuotojai jaučiasi turintys galimybę patys priimti sprendimus ir būti atsakingi už galutinį rezultatą? Kokia įmonėje yra grįžtamojo ryšio kultūra?, – klausimus svarbius šiam rodikliui įvardija V. Starkauskienė ir paaiškina, – darbuotojams svarbu matyti, kad jų išsakytos mintys turi realų poveikį įmonės priimamiems sprendimams. Tai leidžia darbuotojams jaustis įtrauktiems ir vertinamiems“.

Pinigai nėra pagrindinis tikslas

V. Starkauskienė paaiškina, kad pagal vieną iš Laimės ekonomikos principų, pinigai yra tik priemonė tikslui pasiekti, bet ne pagrindinis tikslas. „Tai veikia ir darbo rinkoje, konkrečiai – įmonėse, organizacijose. Taip, svarbu, kad darbo užmokestis būtų orus ir atitinkamai įvertinantis darbuotojų kuriamą vertę bei nešamą atsakomybę, – mintimis dalijasi ji ir apibendrina, – tačiau tai yra tik viena iš darbuotojų motyvavimo priemonių, deja, veikianti trumpuoju laikotarpiu“.

Laimės ekonomikos ambasadorė paaiškina, kad tie, kurie tikisi, jog pakėlus atlyginimą, automatiškai kils darbuotojų pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas, o įmonė taps „draugiškesnė“ savo darbuotojams, netrunka nusivilti.

„Įprastai padidintas darbo užmokestis darbuotojus motyvuoja geriau dirbti ne ilgiau nei tris mėnesius. Vėliau augantys skaičiai tampa tarsi savaime suprantamu dalyku. Tad šalia augančio darbo užmokesčio, svarbu, kad įmonė investuotų į darbuotojų augimą, santykius su jais, padėtų įsivardinti darbo prasmę, ugdytų meistriškumą ir garsiai kalbėtų apie jų atliekamo darbo reikšmingumą – tai, ką daro darbuotojas, svarbu ne tik jam, bet ir kitiems: įmonei, visuomenei, miestui ir valstybei, – tvirtina V. Starkauskienė.

Kas yra gamtai draugiška įmonė?

Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis teigia, kad tvarumas visuomenėje yra labai skirtingai suprantamas.

„Gamtai draugiška įmonė yra ne tik ta, kuri visuomenei parodo, kad jos pakuotė yra perdirbama ar kitą paviršutinišką dalyką, gamtai draugiška įmonė iš principo yra labai gilus dalykas“, – įsitikinęs jis.

Anot A. Skinulio, tokia įmonė pirmiausia turi rūpintis gyvąja ir negyvąja gamta: negyvąja – gamtos išteklių tausojimu ir saugojimu, kova su klimato kaita, CO2 išmetimu, gyvąja – augalija, gyvūnija, grybais, kitomis gyvosios gamtos dalimis.

Aplinkos apsaugos instituto vadovas tvirtina, kad yra šimtas būdų, kaip rūpintis gyvąja gamta: „Nuo darbuotojų švietimo, kas ta gyvoji gamta, kokią įtaką mūsų gyvenimo ciklams ir gerbūviui ji turi, iki tam tikrų priemonių įgyvendinimo tam tikrose strategijose, įmonės teritorijoje ir kt. Įmonių yra įvairių, bet gyvąja gamta rūpintis jos privalo“.

Kalbėdamas apie klimato kaitą jis išskiria du esminius aspektus: energijos gamybą ir vartojimą (tai sudaro apie 70 proc. visos taršos) bei transportą (tai sudaro apie 25 proc. šiltanmio efektą sukeliančių dujų).

„Jeigu įmonė naudoja elektromobilius, žalią transportą, naudojasi transporto dalijimosi sistemomis, tuomet transporto srityje ji yra tvari“ – paaiškina A. Skinulis.

Aptardamas energijos gamybą ir vartojimą jis kelia šioje srityje svarbius klausimus: kiek veiksmingai įmonė naudoja energiją? Švaisto ar nešvaisto, taupo? Tai, anot jo, tiesiogiai susiję su šiltnamio efekto išmetamosiomis dujomis. Taip pat ar naudoja žalią energiją? Ar ją perka? Ar turi saulės elektrines?

„Jeigu įmonė netaupo energijos iš principo dėl pastatų ar apšvietimo neveiksmingumo, tai jau nėra tvaru“ – pabrėžia A. Skinulis.

Įmonės į atliekų tvarkymą turėtų pažiūrėti plačiau

Kalbėdamas apie įmonių draugiškumą gamtai, jis pabrėžia, kad atliekų tvarkymas – kaip įmonė organizuoja visų atliekų tvarkymą ir surinkimą – irgi yra labai svarbus ir vadina jį pasekmių šalinimu.

„Yra gamybinės atliekos, kurios rūšiuojamos, tvarkomos, bet svarbu darbuotojams sudaryti galimybę rūšiuoti ir kitas atliekas. Ar darbuotojai atėję į darbą turi, kur išmesti smulkią elektroniką, baterijas, – klausimą kelia A. Skinulis ir apibendrina, – įmonės į atliekų tvarkymą turėtų pažiūrėti plačiau, koncentruotis ne tik į antrinių žaliavų rūšiavimą savo veikloje ir gamyboje“.

Kitas svarbus dalykas, anot jo, atliekų vengimas: „Jei įmonė įgyvendina tam tikras priemones, kad vengtų atliekų, tai yra labai didelis gamtos išteklių taupymas“.

A. Skinulis įsitikinęs, kad aplinkos galima neteršti tik naudojant švarų transportą, taip pat labai svarbūs yra gamybiniai procesai, pavyzdžiui, tinkamas nuotekų išvalymas. Anot jo, yra ir tam tikros išmetimo normos, bet visuomet galima investuoti ir pasiekti geresnių rezultatų – išmesti mažiau teršalų.

„Turime suprasti, kad gamyba ir žmogaus veikla – neišvengiamai susijusios su poveikiu aplinkai. Dėl to negalime sakyti, kad būsime tvarūs, jei visai neteršime. Žmogus negali neteršti ir nedaryti įtakos aplinkai, nes visas gyvenimas, visa veikla yra daranti įtaką aplinkai, dėl to labai svarbu, kad mūsų tarša būtų kuo mažesnė – išleidžiamos nuotekos, išmetami oro teršalai, kad būtų diegiamos technologijos, tikrinami valymo įrenginiai, įdiegiami papildomi valymo įrenginiai, – teigia Aplinkos apsaugos instituto vadovas.

Ekonomiškai tvari veikla

Anot Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vyr. specialisto Rosvaldo Krušnos, kiekvienas verslas ir kiekviena ekonominė veikla sąveikauja su aplinka, tiek gamtine, tiek socialine prasmėmis. Kiekvienas verslas naudodamas sąnaudas – tiek gamtines, tiek socialines – ir jas transformuodamas, sukuria galutinį produktą. Pašnekovo teigimu, šis procesas aplinkai gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį.

„Paprastai kalbant, tvari ekonominė veikla ar tvarus verslas yra toks, kuris tokioje sąveikoje su aplinka stengiasi minimizuoti neigiamą įtaką, maksimizuodamas teigiamą. Oficialesne prasme, aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos aprašymas yra pateiktas Europos parlamento ir tarybos reglamente (ES) 2020/852, žinomame taksonomijos reglamento pavadinimu, – teigia R. Krušna ir paaiškina, – ekonominė veikla tvaria aplinkos atžvilgiu laikytina tuomet, kai svariai prisidedama prie vieno ar keleto iš šių tikslų: klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens bei jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės bei ekosistemų apsaugos ir atkūrimo. Taip pat, tokia ekonominė veikla turėtų nedaryti reikšmingos žalos nei vienam iš išvardintų tikslų, atitikti minimalius valdysenos kriterijus ir atitikti reglamente nurodytus techninius standartus“.

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vyr. specialistas įsitikinęs, įmonėms, norinčioms pasiekti ekonominį tvarumą, visų pirma, reikėtų būti sąmoningoms svarstant apie savo aplinką ir ekonominės veiklos įtaką aplinkai.

„Gerinti procesus, taip mažinant neigiamą įtaką aplinkai ir didinant teigiamą, taip pat atsižvelgti į darbuotojų socialinę gerovę ir įtaką kitiems suinteresuotiems asmenims, – įžvalgomis dalijasi jis, – galbūt tai galėtų būti naujų filtrų, mažinančių į atmosferą išmetamų kietųjų dalelių kiekį, įdiegimas, vandens filtravimas ir žiedinis naudojimas ar saulės baterijų įdiegimas ant įmonės stogo. Taip pat, darbuotojų socialinės gerovės užtikrinimas: sąžiningi atlyginimai, laisvė reikštis, galimybė tobulėti ir kita“.

Lietuva tvarumo kontekste Europoje – sąlyginai aukštai

R. Krušna teigia, kad Lietuvos bankas turi ribotą informaciją apie subjektus, nepatenkančius į priežiūros akiratį, tačiau remiantis Lietuvos banko atliktu tyrimu, 82 proc. įmonių, teikiančių investicines paslaugas Lietuvoje, savo kasdienėje aplinkoje atsižvelgia į aplinkosauginius ir socialinius aspektus.

Kaip rodo kitas Lietuvos banko tyrimas, 9-ios iš 21-ies įmonių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama AB Nasdaq Vilnius biržoje, teigė turinčios tvarumo strategiją ir sukūrusios procedūras, kuriomis tvarumas integruojamas į verslą.

„Vis dėlto kol kas tik nedaugelis įmonių susieja tvarumo strategiją su savo verslo modeliu ir atsižvelgia į strategijos rezultatus“, – pabrėžia jis, tačiau priduria, – kitų šalių centriniai bankai ir priežiūros institucijos atliko analogiškus ar panašius tyrimus savo jurisdikcijose. Remiantis rezultatais kitose šalyse, Lietuva Europoje yra sąlyginai aukštai tvarumo kontekste“.

Anot R. Krušnos, tvarumo integravimas į ekonominę veiklą, visų pirma, leidžia pigiau pritraukti kapitalą iš išorinių šaltinių.

„Bankai jau siūlo „žalias“ paskolas, kurios dažnai yra pigesnės nei alternatyvos, taip pat ir kapitalo pritraukimas išleidžiant „žalius“ skolos vertybinius popierius yra potencialiai pigesnis, – teigia jis, – prieinamumas prie pigesnio kapitalo reiškia, kad ir vertinant pačią įmonę būtų naudojami mažesni diskonto koeficientai (diskontas – skolos vertybinių popierių pirkimas su nuolaida prieš skolos padengimo terminą – aut. past.), taip didinant įmonės rinkos vertę“.

Antra, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vyr. specialistas įsitikinęs, tvarumas yra ir tiesiogiai, ir netiesiogiai susijęs su papildomomų išlaidų mažinimu.

„Pavyzdžiui, apyvartinių taršos leidimų anglies dioksido išmetimui kainos nuo 2018 m. padidėjo apie 6 kartus. Todėl įmonės, kurios šiuo laikotarpiu diegė naujas ar alternatyvias technologijas ir mažino išmetamo anglies dioksido kiekį, patyrė gerokai mažesnes išlaidas ir taip didino pelną“, – įžvalgomis dalijasi R. Krušna.

Pasak jo, socialine prasme įmonėje, kurioje darbuotojai yra nepatenkinti ir vyksta didelė jų kaita, įmonė patiria su darbuotojų paieška ir apmokymu susijusias išlaidas, taip pat nematerialią sugebėjimų praradimo kainą.

Taip pat skaitykite: Tvariausios Lietuvos įmonės. Rajonų sąraše – kelios netikėtos staigmenos, dėl Kauno rajono verda arši kova
Tvari ir darni Lietuva. Verslams teks žaisti pagal naujas taisykles, proveržis – net juodais laikomuose sektoriuose