Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) „Telia“ išrinkta aplinkai draugiškiausia įmone didelių įmonių kategorijoje. Bendrovė įvertinta už tvarius veiklos sprendimus ir atsakingą tiekimo grandinės formavimą. NAVA apdovanojimuose buvo įvertintas svarus „Telia“ indėlis aplinkosaugos srityje. Įmonės veikla jau dabar yra neutrali klimatui – naudojami specialūs anglies dioksido (CO2) kompensavimo mechanizmai ir 100 proc. žalioji elektros energija. Ją naudoja ir „Telia“ duomenų centrai, kuriuose įdiegta energiją tausojanti moderni aušinimo įranga. Dėl to kasmet sutaupoma apie 575 tonos CO2 – tai atitinka maždaug 130 automobilių per metus išmetamo CO2 kiekio.
Apie tai, kaip tiek „Telia Company“ įmonių grupė, tiek „Telia Lietuva“ vykdo tvarumo politiką, kokie svarbiausi akcentai siekiant tvarumo telekomunikacijų ir technologijų sektoriuje, ir kaip pasitelkus naujausias technologijas galima toliau vystyti tvarumo politiką įvairiuose verslo sektoriuose, kalbėjomės su „Telia“ tvarumo projektų vadove Indre Bimbiryte-Yun.
– „Telia Company“ įmonių grupė dirba visoje Šiaurės Europoje. Kalbant su kolegomis iš skirtingų valstybių, kuo skiriasi ar yra panašūs iššūkiai atskiroms grupės įmonėms, siekiant tvarumo tikslų?
– Žvelgiant iš tvarumo pusės, natūralu, kad Skandinavijos šalyse tvarumo tema yra analizuojama daug seniau, pati visuomenė šiuo klausimu žino daugiau, ten tam tikri dalykai jau yra savaime suprantami. Taip pat ir į iššūkius, ar, tiksliau, analizuojamas temas, Skandinavijos šalyse yra žvelgiama daug plačiau ir giliau.
Lietuvoje tvarumas žengia pirmuosius – ir šiandien galime sakyti visai tvirtus žingsnius, – nes į tai įsitraukia vis daugiau įmonių. Mes su tvarumu dirbame pakankamai ilgai ir kasmet matome vis daugiau įmonių, kurios siekia įtraukti tvarų požiūrį į savo verslą. Lietuvoje dažnai pirmieji žingsniai pradedami nuo elementarių dalykų, pavyzdžiui, nuo rūšiavimo, kas Danijoje, Suomijoje ar Švedijoje yra savaime suprantama.
Žvelgiant iš „Telia“ perspektyvos, mes jau turime išsikėlę ambicingus aplinkosaugos tikslus bei aiškius tikslus skaitmeninėje įtrauktyje – tai yra tie iššūkiai, kurie mus vienija „Telia Company“ grupės lygmeniu. T. y. žinome, ką mes norime pasiekti iki 2025 metų, kiek norime sumažinti mūsų anglies dioksido emisijas iki 2030 metų, bei ką norime daryti po 2030 m. Tai yra bendri iššūkiai visai „Telia Company“ įmonių grupei.
Čia atsiranda ir skirtumų – skiriasi ir įmonių dydžiai, ir darbuotojų, pastatų skaičius. Tačiau tikslas vienas – sumažinti mūsų bendrą emisijų kiekį, efektyviai pereiti prie žiedinės ekonomikos.
– Pasaulyje vis daugiau kalbama apie 5G ir kitų išmaniųjų technologijų atėjimą į mūsų kasdienį gyvenimą. Ar į telekomunikacijų ir technologijų rinką žengiant vis naujesnėms technologijoms tvarumo tikslų siekti darosi lengviau, ar kaip tik – susiduriama su daugiau iššūkių?
– Kiekviena nauja technologija yra efektyvesnė ir tvaresnė. Tam jos ir tobulinamos – kad veiktų efektyviau, gamyba vyktų sklandžiau, ne tik ieškant tvarių medžiagų alternatyvų, bet ir senos įrangos ar jos dalių pernaudojimo galimybių.
Technologijos gali palengvinti ir kitų industrijų perėjimą prie tvarumo. Pavyzdžiui, kokį pokytį mes galime padėti padaryti žemės ūkiui? Pasitelkus dirbtinio intelekto ar robotikos sprendimus, galima padėti žemės ūkio bendrovei pasižiūrėti, ar efektyviai naudojama jos turima technika, patarti, kad galbūt reiktų įsigyti mažiau, bet kitokios įrangos. Yra daug įvairių aspektų, kuriuose technologijos ir tvarumas vienas kitą puikiai papildo.
Technologijos keičiasi pakankamai greitai – per pastaruosius dvidešimt metų įvykęs technologinis proveržis yra tikrai labai reikšmingas. O ką mes darome su senosiomis technologijomis? Kur jos keliauja? Kur keliauja sena įranga? Kai kuriais atvejais ją užtenka tik nežymiai atnaujinti, patobulinti ir galima toliau naudoti.
Nors negaminame elektronikos, naudojame įrangą savo stotyse, parduodame ir nuomojame įrenginius klientams, taigi mes į šį klausimą žiūrime per žiedinės ekonomikos modelį. Diegdami naują įrangą stengiamės įvertinti, kur galime panaudoti senąją įrangą, o jei ji niekam nebetinkama – galbūt galime panaudoti detales taisymui? Sekantis žingsnis, jeigu negalime senos įrangos panaudoti įmonių grupės viduje, yra išoriniai partneriai, kurie mums gali padėti tą įrangą perduoti pernaudojimui – kitose rinkose, kitose šalyse. Tai yra tęstinumas, kuris užtikrina, kad senosios technologijos nebūtų nurašomos ir nekeliautų į sąvartyną. Aš manau, kad yra labai svarbu aiškiai suvokti, kada ir kur pasibaigia senos įrangos panaudojimas.
Kalbant apie klientams skirtą įrangą, lygiai taip pat, žmonės turi galimybę rinktis tiek naują, tiek atnaujintą įrangą – ar tai būtų maršrutizatorius, ar išmanusis telefonas. Ne visiems žmonėms būtina turėti naujausią telefono ar kompiuterio modelį, o rinkdamiesi atnaujintus įrenginius jie ne tik prisideda prie žiedinės ekonomikos, bet ir gali sutaupyti.
– Jau minėjote apie sąveiką tarp technologijų ir kitų sektorių. Kokie ryškiausi sektoriai, su kuriais galėtų bendradarbiauti telekomunikacijų ir technologijų kompanijos, norint, jog tvarumo siekis įgautų pagreitį, o patys procesai būtų integralūs?
– Partnerių gali būti devynios galybės, praktiškai bet kurie sektoriai. Turime ir labai konkrečių pavyzdžių: „Telia Company“ bendradarbiauja su savivaldybėmis, vystant viešojo transporto sprendimus, siekiant užtikrinti efektyvų valdymą. Taip pat dirbame su energetikos bendrovėmis, padedame stebėti elektros tinklų darbą ir numatyti elektros srautus, greitai identifikuoti gedimus, apie tai pranešti klientams. Technologijų ir ryšio sprendimų inovacijos gali būti taikomos ir medicinoje, žemės ūkyje, pramonės, gamybos, prekybos bei daugelyje kitų sektorių. Tokie ir panašūs sprendimai yra naudojami jau šiandien, o ateityje tokio bendradarbiavimo poreikis tik augs.
– Pasauliui vis greičiau skaitmenizuojantis, skaitmeninės įtraukties, o tuo pačiu ir kibernetinio saugumo klausimai tampa vis aktualesni. Kokią svarbą, išsikeliant tvarumo tikslus, turi kibernetinio saugumo dėmuo? Ar šioje srityje Lietuva kažkuo išsiskiria iš kitų regiono šalių?
– Kibernetinis saugumas ir supratimas apie jį yra neatskiriamas nuo tvarumo. Tai yra viena iš sričių, kur mes galime daryti reikšmingą teigiamą poveikį. Pirmasis dėmuo yra saugios technologijos ir duomenų saugumo parametrų užtikrinimas. Kuo naujesnės technologijos – tuo didesnis ir jų saugumas. Pavyzdžiui, 5G technologija yra ne tik efektyvesnė, bet ir saugesnė, žvelgiant iš kibernetinio saugumo pusės.
Gyventojų kibernetinis raštingumas taip pat yra labai svarbus dėmuo. Kuo toliau, tuo labiau mūsų gyvenimai keliasi į virtualią erdvę – mes dirbame nuotoliniu būdu, mokomės, visi mūsų duomenys keliauja nuotoliniu būdu. Pandemija parodė, kad tiek dokumentai, asmeniniai duomenys, registracijos, pavyzdžiui, pas gydytoją, jau yra tvarkomos virtualioje erdvėje. Tad labai svarbu, kad mes žinotume, kaip joje elgtis atsakingai ir saugiai. „Telia“ ši tema yra labai svarbi ir mes dedame daug pastangų, šviesdami visuomenę, dalindamiesi savo gerąja patirtimi – nuo straipsnių žiniasklaidoje, renginių organizavimo, iki specialių projektų.
Praeitais metais visos „Telia Company“ grupės mastu išsikėlėme labai konkretų tikslą: iki 2025 m. per skaitmeninės įtraukties projektus pasiekti apie milijoną žmonių. Šio tikslo siekiame įgyvendindami įvairius projektus – tiek vyresnio amžiaus žmonių edukacija, kaip naudotis internetu, tiek migrantų integracijos projektai, tiek jaunimo ir vaikų projektai, susieti su saugiu elgesiu internete ir daug kitų veiklų.
– COVID-19 pandemija mus pastūmėjo į virtualią erdvę. Kaip jūsų tikslus paveikė pandemija? Ar ji paveikė jūsų tvarumo politikos planavimą?
– Aš sakyčiau, kad pandemija padėjo tam tikrose srityse pasiekti proveržį: ką planavome daryti vėliau, pamatėme, kad reikia daryti dabar.
Pavyzdžiui, pandemija sumažino verslo kelionių poreikį. Mums, Lietuvoje, tai turėjo ne tokią didelę įtaką, bet kitose šalyse, kur verslo kelionės buvo įprastas reiškinys, situacija kardinaliai pasikeitus. Aš manau, kad tai yra teigiamas pandemijos poveikis pasauliniu mastu, nors skrydžių bendrovės su manim nebūtinai sutiks (juokiasi).
„Telia“ perkėlė bendravimą į virtualią erdvę, išmokome dirbti nuotoliu ir tai yra tikrai vertinga. Kaip technologijų įmonė, dar prieš pandemiją turėjome galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir tuo naudojomės, bet dabar atėjo supratimas, kad žmonės ne tik gali, bet ir moka dirbti, kad tai yra naudinga ne tik dėl aplinkosaugos ar pandemijos valdymo, bet ir dėl geresnio darbo bei asmeninio gyvenimo balanso.
Pandemija taip pat išryškino, kur mes galime dar labiau prisidėti, kuo galime padėti. Pavyzdžiui, pandemija labai smarkiai „kirto“ smulkiesiems verslams, jiems tai buvo tikrai sunkus periodas. Daugeliui jų reikėjo persiorientuoti arba perkelti verslą į internetinę erdvę, atrasti kitų kanalų, kaip reklamuotis ar teikti savo paslaugas ir prekes. Mes pamatėme, kaip galime padėti, kokias paslaugas teikti, kad ta migracija į internetinį pasaulį būtų sklandesnė.