Veikti tvariai skatina konkurencinė kova
Didžiausių Lietuvos įmonių bei bankų Tvarumo tyrimo rezultatai atskleidžia, kad net 68 proc. apklaustų įmonių tvarumą įtraukia į aukščiausių įmonės prioritetų sąrašą – Lietuvos įmonės savo veikla siekia mažinti aplinkos taršą ir klimato kaitos pokyčius, taip užduodami toną kitiems rinkos dalyviams. Pranešime spaudai rašoma, kad apklausos rezultatai parodė ir tai, kad daugelyje tyrime dalyvavusių įmonių su tvarumu susiję sprendimai priimami diskusijų su darbuotojais metu. Didžiojoje dalyje įmonių, kurioms rūpi tvarumo klausimai, į juos įsitraukia aukščiausio lygio vadovai.
Duomenys rodo, kad įmonių vadovybės yra orientuotos į tvaresnių priemonių savo veikloje naudojimą ir tikslų siekimą. Beveik pusė dalyvavusių apklausoje teigia, kad šiuos sprendimus priima siekdami išvengti reputacinės rizikos, kone 40 proc. įmonių imtis pokyčių skatina su tvarumu susijusios produktų ir procesų inovacijos, kiek mažiau bendrovių jų imasi verčiami joms taikomų reguliacinių reikalavimų. Be to, dalis įmonių tvarius veiklos sprendimus priima atsižvelgdamos ir į verslo investuotojų interesus.
Tyrimą iniciavusios Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė teigia, kad organizacijos visame pasaulyje tvarumą laiko stipriu įrankiu konkurencinėje kovoje. „Šiandien verslui kaip niekada anksčiau svarbu būti skaidriu, pateikti palyginamą, patikimą informaciją apie savo tvarumo poveikius “, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė. Ji pastebi, kad tvarumo standartai griežtėja – keičiasi teisiniai reikalavimai, visuomenė tampa vis reiklesnė ir vertina verslo etinius sprendimus.
Tvarumo pokytis vertinamas pagal konkrečius veiklos rodiklius
Didžiosios valstybės ir jose veikiantys verslai, tiek ir kone visos tyrime dalyvavusios Lietuvos įmonės ir šalyje veikiantys bankai savo tvarumo strategijas formuoja remdamiesi Jungtinių Tautų paskelbtais Darnaus vystymosi tikslais. Pusei tyrime dalyvavusių įmonių šiemet svarbiausiu tvarumo klausimu tampa vykstantys klimato kaitos pokyčiai, o iki 2030 m. keturios iš penkių tyrimo įmonių teigia įsipareigojusios prisidėti prie atsakingo vartojimo ir gamybos skatinimo. Du trečdaliai tvariais sprendimais stengiasi sušvelninti klimato kaitos poveikį, kiek daugiau nei pusė verslų skatindami tvarumą siekia užtikrinti deramas darbo sąlygas ir ekonominį augimą.
A. Alijošiutė-Paulauskienė pastebi, kad įmonės savo susirūpinimą klimato kaitos klausimais įrodo ir praktiškai, matuodamos savo poveikius pagal įvairius tvarumo veiklos rodiklius. Sugeneruojamą atliekų kiekį ir skleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas pagrindiniais veikloje sekamais aplinkosaugos rodikliais įvardija 64 proc. įmonių. Trečioje vietoje pagal svarbą didžioji dalis įmonių pamini atliekų rūšiavimą, toliau seka sunaudojamo vandens bei energijos, įrenginių sukeliamo triukšmo mažinimas. Santykinai daug dėmesio skiriama ir išmetamo CO2 kompensavimui taikant tvarius sprendimus, pavyzdžiui, sodinant medžius, įprastas praktikas keičiant aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis ar papildomai investuojant į žaliųjų energijos išteklių projektus.
Įmonių tvarumas – svarbus skaidrumo aspektas
Tvarumo principais besivadovaujančios įmonės kartu įsipareigoja apie savo pažangą šioje srityje dalintis su suinteresuotomis šalimis. Didžioji dalis apklaustųjų žiniasklaidos ar socialinių tinklų pagalba informuoja visuomenę apie įmonėse įdiegtas naujoves bei pokyčius, be to, tvarumo turinio analizė parodo, kad pusė verslų turi atskirą skiltį tvarumo bei socialinės atsakomybės pasiekimams ir tikslams viešinti pagrindinėje įmonės svetainėje. Nepaisant to, tik trečdalis verslų atvirai skelbia savo tvarumo strategijas ir gaires, o tvarumo ataskaitas viešina tik viena iš penkių tyrime dalyvavusių įmonių.
„Tvarumo tema tapo madinga bendrovių komunikacijoje, kita vertus vis daugiau įmonių supranta, kad pirmiausia tai yra skaidrumo ir atskaitomybės prieš visuomenę klausimas. Įmonės viešina vis daugiau informacijos apie aplinkosaugos, socialinės atsakomybės aspektus savo veikloje. Kai kuriems – tai jau dalis rutininės komunikacijos, pastebime aukštą tokios informacijos dažnį jų kanalų ir žiniasklaidos sraute. Kitiems – tai dar reta tema. Vis tik manau, artimiausiu metu matysime vis daugiau verslo atsakomybės prieš aplinką ir visuomenę pavyzdžių viešumoje: ar tai būtų aplinkosauginiai aspektai, ar pilietinės iniciatyvos, ar socialiniai ir valdysenos klausimai“, – sako drauge su LAVA tyrimą atlikusios komunikacijos agentūros „co:agency“ partnerė Rūta Diržanauskaitė
Pasauliniu mastu yra matomas smarkiai išaugęs žiedinės ekonomikos, aplinkosaugos ir tvarumo specialistų poreikis įmonėse. A. Alijošiutė-Paulauskienė pažymi, kad „TOP100 verslo įmonių Tvarumo tyrimo“ duomenys parodo, jog Lietuvoje ši tendencija dar nėra spėjusi įsišaknyti. Pusėje tyrime dalyvavusių verslų tiesiogiai su tvarumu ir socialinės atsakomybės tema dirba įmonių vidiniai ir išoriniai marketingo, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistai. Pasak LAVA vadovės, tvarumo užtikrinimas ir skatinimas dažnu atveju nėra pagrindinė tuo užsiimančio darbuotojo darbo funkcija, o tik tvarumui dedikuotus specialistus turi apie ketvirtadalis tyrime dalyvavusių verslų.
Apie „TOP100 verslo įmonių Tvarumo tyrimą“
Tyrimą apie tvarumo ir socialinės atsakomybės svarbą stambiausiose Lietuvos įmonėse bei didžiuosiuose šalyje veikiančiuose bankuose atliko Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA), komunikacijos agentūra „co:agency“ ir Lietuvos marketingo asociacija (LIMA). Tyrimas vykdytas 2021 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais. Dalis kvietimus dalyvauti tyrime gavusių TOP100 Lietuvoje veikiančių įmonių (pagal pajamas) atsisakė. Įmonių atstovai atsakinėjo į anoniminius elektroniniu formatu pateiktus apklausos klausimus. Kartu vykdyta kvietimus gavusių įmonių interneto svetainių turinio ir jose skelbiamos informacijos analizė.